Aš jums skelbiu didelį džiaugsmą

Kristaus gimimas - Kalėdos
Lk 2, 1-14
 

“Štai aš skelbiu jums didį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats Mesijas” (Lk 2, 1-14).

Sveikindamas Jus Kristaus Gimimo šventės proga, noriu pasidalyti pirmųjų Kalėdų džiaugsmu, kurį išgyveno Švč. M. Marija, Juozapas ir Kūdikėlį Jėzų aplankę piemenys. Noriu, kad šio džiaugsmo būtų sklidinos jūsų širdys ir jūsų namai.

Koks bebūtų Evangelijos pagal Luką aiškinimas, mes esame stulbinančios tikrovės akivaizdoje: į žemę ateina Dievo Sūnus Jėzus Kristus; o žmonės, pirmieji įtikėjusieji ir priėmusieji Kristų kaip Dievą, buvo labai kuklūs ir paprasti.

Lukui rašant šį pasakojimą, pirmosios Kalėdos jau seniai buvo praėjusios. Jis jau žinojo apie Viešpaties Prisikėlimą ir Sekmines, per kurias pradėjo gyvuoti Bažnyčia, kurioje žmonės atranda Kristų ir Jo atperkamąją malonę. Bažnyčioje mes randame Kristų taip, kaip Jį surado piemenys kukliame Betliejaus tvartelyje. Kalėdų džiaugsmą išgyvename kiekvieną kartą, kai prisipažįstame suklydę ir išpažinties metu išgirstame kunigą tariant: “Aš tau atleidžiu nuodėmes”, arba, kai šv. Mišių metu priimame Eucharistinį Kristų. Tuomet Kristus gimsta mūsų širdyse.

Angelas tarė Betliejaus piemenims: “Aš jums skelbiu didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas - Viešpats Mesijas”. Džiaugsmu nušvintame tada, kai išsipildo viltys. Žydų tauta, klausydama savo pranašų, labai nuoširdžiai laukė Mesijo; karta iš kartos vylėsi jį išvysti ir štai dabar, Kalėdų naktį, ta viltis išsipildė. Anuomet žmonių širdys buvo pasiruošusios dideliam džiaugsmui. Šia proga noriu paklausti: ar jūsų širdys pasiruošusios tikram džiaugsmui? Kokie troškimai jose glūdi? Ko laukiate? Ar Kristus turi vietos tarp visų kitų jūsų lūkesčių? Jeigu žmogiškos širdies rūpestis būtų tik valgis, gėrimas ir žaidimai, tada šis žmogus niekada nepatirs Kristaus atėjimo džiaugsmo ir Kalėdos jam bus dar vienas tuščias karnavalas. Dievas tik tada gali mums atnešti džiaugsmą, jei suvokiame, kad Jis mums yra reikalingas, kad be Jo mes būtume pasigailėtini vargšai. Jei savo tikėjimo dėka išgyvename tiesą, kad tik Dievas gali užpildyti mūsų širdį, tuomet  esame pasirengę sutikti džiaugsmingą Kalėdų žinią.

Angelas paskelbė džiaugsmingos naujienos esmę: gimė Išgelbėtojas! Žmogui reikia išgelbėjimo. Šiandien mes nesijaučiame saugūs dėl materialinių nepriteklių, vakare ištuštėja miestų gatvės, nes žmonės bijo nusikaltėlių. Išsirinkome naują Seimą, turime naują Vyriausybę ir šiek tiek viliamės, kad rytoj bus saugiau. Tačiau ir rytoj mes kentėsime, nes nėra žemėje jėgos, kuri mus apsaugotų nuo mūsų asmeninės kančios. Ir rytoj mirs mums brangiausi žmonės, pagaliau ir mes patys lauksime paskutinės savo gyvenimo valandos žemėje. Šiuo atveju esame gundomi arba kristi į rezignaciją, arba maištauti, tačiau tai krikščioniui nepriimtina. Kalėdos mums rodo Kristų, nugalėjusį kančią ir mirtį ir mus apdovanojantį amžinuoju gyvenimu, jei tik mes atsiveriame Išganymo paslapčiai. Čia glūdi pagrindinė Kalėdų džiaugsmo versmė: mes esame tikrai išgelbėti ir tikrai saugūs! Jei turime Kristų, mums niekas niekuo negali pakenkti. Kristų priėmusiam žmogui galima pakenkti tik tiek, kiek traukiniui galima pakenkti į jo ratus įkišus lazdą, - iš jos liks šipuliai, bet traukinys vis tiek judės pirmyn.

Tad šiandien iš tikrųjų džiaukimės! Pabandykime laikinai užmiršti tas kliūtis, kurios kartais aptemdo tikrąjį džiaugsmą. Mes turime Kristų, turime Kristaus Bažnyčią, kur žmogus gimsta amžinajam gyvenimui, lengvai gali susitaikinti su Dievu ir nuolat draugauti su Kristumi Eucharistijoje. Mes iš tikrųjų esame laimingiausi žmonės, nes Dievas pirmas mus pamilo. “Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikais - ir esame!” (1 Jn 3, 1). Dar daugiau, Dievo Sūnus sumokėjo už mus didžiausią kainą - kryžiaus ir mirties kainą. Todėl šiandien ir sklinda iš mūsų širdžių ir lūpų: “Garbė Dievui aukštybėse!” Garbė ir meilė už didžiausią dovaną, už pirmąsias Kalėdas, už Šviesą, kuri išsklaido žmogaus gyvenimo tamsą ir pašalina baimę, už Amžinąjį Žodį, kuris ne tik prakalbina žmogų, bet ir veda jį tiesos ir meilės keliu.

Artėjame prie Didžiojo 2000 metų jubiliejaus, kai pasaulis išvydo Dievo meilės stebuklą. Pasirengimo programoje,  pateiktoje Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II, 1997 metai skiriami Jėzui Kristui. Tai metai, skirti geriau pažinti Kristų, padaryti Jį savo gyvenimo ašimi, apie kurią visa suktųsi: mūsų darbai, rūpesčiai ir viltys. Šiais metais raginu visus studijuoti Naująjį Testamentą, pasakojantį apie Kristaus gyvenimą bei darbus ir studijuoti naująjį Katalikų Bažnyčios Katekizmą, kuriame sukaupti mūsų tikėjimo lobiai. Renkimės didįjį krikščionybės jubiliejų sutikti ne turėdami silpną tradicinį tikėjimą, bet tvirtai stovėdami ant pamato, t.y. Jėzaus Kristaus. Amen.