Aš atnešiau jums saulės patekėjimą

Kristaus Krikštas (B)
Mk 1, 7 -11
 

Netruks prabėgti treji metai, kai visas pasaulis švęs 2000 metų nuo Kristaus gimimo.

Kas yra tas Jėzus Kristus, kad besąlygiškai Juo remiamės, nuoširdžiai Jį mylime ir visko iš Jo tikimės?

Pastebėkite, kai mylime žmogų, mažiausiai galime pasakyti, kas jis yra. Mes bandome juo sekti, mums sunku be jo gyventi. Tai tinka ir kalbant apie Jėzų. Mes tikrai nemokame pasakyti kas jis yra. Tik patys Jį sutikdami, galime nujausti kas Jis. Jo asmenyje yra tai, ko žodžiais negali išsakyti.  Jis nepakartojamas, unikalus. Jis su niekuo nepalyginamas. Jo žodžiai prašosi sekami, vykdomi, nes jie gyvi. Jis pats yra gyvas.

Štai, turėdamas 30 metų, Jis pasirodo. Jis nepasirodė kaip Valdovas, kuriuo buvo, kaip Dievo Sūnus, kaip tas, kuriam turėtų lenktis visa kūrinija. Jis stovi įbridęs Jordano upėje kaip vienas iš daugelio, atėjusių nusiplauti savo nuodėmes.

Dabartinis krikštas mažai panašus į anuometinį. Nesimato balandžio, nesigirdi Dangiškojo Tėvo balso. Bet pagrindinis dalykas ir dabar yra - žmogui nuplaunama nuodėmė.

Krikšto metu išgirskime Jėzaus žodžius, pasakytus Nikodemui, “kas neatgims iš vandens ir dvasios, neįeis į Dievo karalystę”. Mes žinome ir kitus jo žodžius Evangelijoje pagal Joną - “Aš esu vartai”. Apaštalas Paulius mums primena: “apsivilkime Jėzumi Kristumi”. Visa tai nusako, kas yra krikštas ir kaip jis reikalingas žmogui. Dabar ne iš vieno tenka išgirsti, girdi, kam mažam vaikui primesti tikėjimą, užaugs ir pats pasirinks. Dažnai atsakau, jog matydami savo kūdikį skęstant purve, bėgsite greičiau jo ištraukti, nelauksite, kol pats išlips. Deja, tariamo “pasirinkimo” vaisių jau galime regėti kiekvienoje dienraščių kriminalinėje kronikoje.

Krikšto metu žmogus apsivelka Jėzumi Kristumi, kurį lydi ypatinga Dievo malonė. Tai Dievo meilės žmogui prasiveržimas, atėjęs su Kristumi. Žinoma, bręsdamas žmogus turi vis atnaujinti Dievo malonę, kad ji visada būtų gyvybinga, ją saugoti, “nebarstyti perlų kiaulėms”.

Šiandien Bažnyčia švenčia Kristaus Krikšto šventę. Nuo to laiko Jėzus pradėjo savo viešąją veiklą. Jis atsivėrė pasauliui, leidosi pažįstamas, paliečiamas, jaučiamas. Pasirodė kaip nuolankus meilės liudytojas. Stebuklai nebuvo esminis dalykas. Nuolankus krikšto priėmimas iš Jono Krikštytojo parodė, kad Jėzui svarbiau yra vykdyti dangiškojo Tėvo valią. Šiandien Evangelijoje pagal Morkų girdėjome Tėvo žodžius: “Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi”.

Kiekvieno krikšto metu turime girdėti tuos žodžius, nes Krikšto apeigos atskleidžia vieną tiesą: “Dievas yra meilė”. Prasmingai priimta meilė įpareigoja mylėti Dievą, artimą, save.Visa tai turi brandinti mažo žmogaus sieloje jo tėvai ir globėjai.

Pagaliau neverta aiškintis, kas girdėtoje Evangelijoje kalbėjo žodžius ir kas juos girdėjo... Tėvas, Sūnus ar Jonas Krikštytojas (keturi evangelistai rašo skirtingai). Svarbu pats faktas - Kristus atėjo į Žemę; Dievo meilė žmonėms išsiliejo per Jėzų Kristų. Skirtingai nuo sinoptikų, mylimasis Jėzaus mokinys pasako tiesiai, be jokių užuolankų: “Štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę”(Jn 1, 29).

Kristus sako: “Aš pasaulio šviesa”. Žmogus privalo ieškoti tos šviesos, džiaugsmo bendravime su Jėzumi. Kartais klysdamas, klupdamas, abejodamas ir vėl eidamas keliu, kurį nušviečia Kristus. Abejojančiam žmogui dabar tikrai sunku pasirinkti teisingą kelią: sektos, tikėjimai, bažnyčios... Tačiau ar galiu išsižadėti tikėjimo, už kurį pirmieji krikščionys guldė galvas? O gal jau užmiršom, jog ant jų palaikų katakombose buvo aukojama šv. Mišių auka, jų pavyzdžiu steigiamos draugijos, vienuolijos? Kam visa tai? Kad labiau susivienytume su Jėzumi, gyvenančiu Eucharistijoje. Nepakanka, tik džiaugtis ir ploti rankomis, reikia pajusti šaltį ,skausmą, vienatvę, būti pačiam prikaltam prie kryžiaus.

Vytautas Mačernis rašė:
“Aš atnešiau jums saulės patekėjimą,  bet jūs nebudėjote, aš įdiegiau jūsų širdyse šviesą, bet jūs pasišvietėt mano šviesa, savo auksui suskaityti, aš įdiegiau sieloj šilumos liepsną, bet jūs liepsną panaudojote valgių kepimui. Todėl vargstate ir nerandate ramumo. Budėkite ir atsivers šviesa. Pakelkite galvas ir pastumkite šalin auksą, nes auksas slegia sielą ir sumaišo protą. Šiluma atkurkite save ir pasaulį, o Aš būsiu jūsų žingsniuose. Budėkite, nes Aš atnešiau saulės patekėjimą.”