Paryžiaus arkivyskupas kardinolas Jean - Marie Lustiger
apie Pasaulio Jaunimo dienas ir pasirengimą šiam įvykiui
 

Kuo ypatingi 1997 metai ir kuo jie skiriasi nuo kitų? Akivaizdu, kad Pasaulio Jaunimo dienos Paryžiuje skirsis nuo buvusiųjų Maniloje, nes ir čia jos buvo visiškai kitokios, negu Čenstochovoje ar Denveryje. Šitaip mes pastebime Pasaulio Jaunimo dienų istorinę ir net turistinę perpektyvą. Kodėl turistinę? Šių dienų jaunimas gali apkeliauti visą Žemės rutulį.

Kodėl istorinę? Turiu galvoje dvasinę Prancūzijos istoriją, palietusią ir kitas tautas. Tačiau nenorėčiau apsistoti vien prie šių klausimų.

Įdomu tai, kad šios Jaunimo dienos, pasak popiežiaus, yra “istorinis” trečiojo tūkstantmečio susitikimas, nes atskleidžia žmogaus viziją apie praeitį bei ateitį. Šis pereinamasis laikotarpis svarbus dėl to, kad tiesiog paženklina patį laiką, jo istorinę pradžią, duotą mums per Kristų, žmonijos Gelbėtoją. Tūkstantmetis mus priverčia susimąstyti, įvertinti praeitį ir pažvelgti į ateitį.

Jaunimas visada yra žmonijos priekyje, yra nuolatos atsinaujinantis avangardas, sąlygojantis pačios istorijos raidą. Popiežius nori priminti ir mūsų kartos istorinę misiją. Per paskutiniuosius trejus metus jis nuolat ragina mus rengtis 2000 metų susitikimui, pabrėždamas, jog jaunimui šiais metais patikėta užbėgti istoriniams įvykiams už akių ir jau dabar su džiaugsmu nešti Kristaus viltį į trečiąjį tūkstantmetį.

Kokią reikšmę turi šis susitikimas, į kurį mus kviečia Popiežius?

Norėčiau dar kartą su jumis prisiminti apaštalinį laišką “Trečiajam tūkstantmečiui artėjant”, kad suprastume istoriškumo reikšmę. Be abejo, jaunimas nereaguoja į istorinę praeitį taip jautriai kaip vyresnieji. Tačiau nors ir esate jauni, jūs negalite paveldėti savo istorijos, neprisiimdami už ją atsakomybės. Štai čia ir glūdi jūsų užduotis: jūs galėtumėte ne tik kaltinti vyresniąją kartą, bet ir jai padėti. Nepatyrę tokių nuoskaudų kaip jie, jūs galite nešti susitaikymą ir gailestingumą savo tyromis širdimis ir tiesa. Mes negalime sakyti, kad viena ar kita pasaulio šalis yra “karštas žemės taškas”, nes visose šalyse esama savų kančių ir konfliktų, labiau paslėptų, bet dėl to dar labiau reikalingų išgydymo.

Štai mūsų pirmasis tikslas: vaikai ir anūkai, užuot kaltinę savo tėvus, kvieskite visus “sugrudusia širdimi”, kaip sakoma Šventajame Rašte, eiti į tiesą, į tikrąją meilę,  išlaisvinkite tuos, kurie prislėgti istorinių įvykių naštos. Daugelis žmonių, tautų aukojasi dėl šio tikslo; be jo pasaulis neturi ateities.

Tačiau tai nėra vienintelė mūsų užduotis. Jūs, jaunuoliai, sukviesti 1997 metais, pamatysite, kad Dievas jus jau dabar rengia pirmiesiems trečiojo tūkstantmečio dešimtmečiams, kai Evangeliją reikės skelbti pasauliui, kuris jos nepažįsta. Tegul šis jaunimo susibūrimas 1997 m. skelbia visam pasauliui apie Evangelijos teikiamą vilties galią.

Popiežiaus pasiūlyta tema yra dviejų mokinių, iš pradžių sekusių Joną Krikštytoją, o paskui Jėzų, klausimas “Mokytojau, kur gyveni?” Jėzaus atsakymas “Ateikite ir pamatysite” nėra tvirtinimas, bet kvietimas, ne išvada, bet įžanga, ne proto išvedžiojimai, bet kelio, atradimo pradžia. Būtent tai mums reikia perduoti savo amžininkams, kad jie atsivertų ateičiai.

Kas yra žmonijos istorijos mokytojas? Mes tikime, kad tai Jėzus Kristus, kuriame šis pasaulis atranda savo prasmę ir per kurį įprasminama mūsų istorija. Bet mes neturėtume skelbti šios tiesos vien šūkiais, nes tikraisiais Kristaus liudytojais esama tik tada, kai perduodame ją visiems savo broliams sakydami: “Ateikite ir pamatysite”.

Ką “jūs pamatysite”? Turbūt tai, ko dar nesate pažinę ir ko negalime apibūdinti. Jeigu mėgintume tai pasakyti žodžiais, tai jau nebebūtų Kristus, norintis jums save parodyti. Ateikite. Mes tikime, kad mūsų susitikime per tarpusavio brolišką meilę, per sakramentus, per dalijimąsi Šventosios Dvasios liudijimais, pats Viešpats Jėzus apsireikš visiems, kuriuos pakvies “ateiti ir pamatyti”.
Mes nenorime surengti spektaklio, nors mūsų civilizacijoje to neįmanoma visiškai išvengti, turint galvoje visuomenės informavimo priemones. Ar tai bus gražu? Ar pavyks? Ar bus iškalbinga? Tas, kuris mums kalba ir kviečia mus “ateiti ir  pamatyti”, yra tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: “Jis buvo visiškai nebepanašus į žmogų, mes nebegalėjome jo atpažinti; jis buvo subjaurotas kančios” (52, 14; 53, 2). Garbės Viešpats yra matomas tik širdies gilumoje ir tik Šventosios Dvasios galia. Tikrumas yra mūsų liudijimo sąlyga. Jaunimas nesirengia parodyti Kristaus spektaklyje tarsi baleto ar aktorių trupė. Tačiau jeigu jie atsivers ir patikės save Kristui, supanašės su Kristumi, tai tada pats Kristus bus per juos regimas.

Kreipdamasis į jus, mano brangūs draugai, kurie atstovaujate įvairioms pasaulio tautoms, norėčiau dar kartą priminti ir jums, ir sau pačiam, kad visų svarbiausias dalykas yra mūsų širdžių perkeitimas, ateinantis iš Dievo malonės. Nuoširdžiai aukokime Viešpačiui savo gyvenimą, kad jis paverstų jį savo meilės ženklu. Šio susibūrimo tikrieji vaisiai nebus regimieji dalykai. Juos subrandins tik mūsų ištikima malda, kuri jau nuo šiandien mus vienija Jėzuje Kristuje.

Paryžiaus susitikimas yra didelis žmonijos įvykis, nes orientyrą jam teikia ir jį ženklina 2000 m. Jubiliejus. Tai evangelizacinis žingsnis, vilties dovana pasauliui. Jaunimas čia susirenka ne dėl savęs, bet tam, kad gautų misiją liudyti Kristų visam pasauliui. Štai čia mūsų entuziazmo ir troškimų šaltinis, kuris mus surenka ir vienija.
 

Dėl pasirengimo Jaunimo dienoms Lietuvoje

Lietuvos jaunimas irgi yra mielai laukiamas Pasaulio Jaunimo dienose. Norintieji dalyvauti šiame jaunimo renginyje turėtų kreiptis į parapijos kleboną. Pasaulio Jaunimo dienų renginį sudaro dvi dalys. Nuo rugpjūčio 14 iki rugpjūčio 18 d. iš viso pasaulio atvykę jaunuoliai gyvens Prancūzijos vyskupijose, o rugpjūčio 18-ąją visi maldininkai atkeliaus į Paryžių, kur iki rugpjūčio 24 d. vyks pagrindiniai renginiai.

Pasaulio Jaunimo Dienos padės kultūriškai ir dvasiškai praturtėti tik tuo atveju, jeigu būsime parengę priimti šias dienas kaip Dievo dovaną. Todėl parapijose reikėtų kruopščiai rengtis šiai šventei. Kiekvienas vyksiantysis turėtų suprasti šio renginio tikslą ir prasmę, įtaigiai nusakytus Paryžiaus arkivyskupo kardinolo Jean-Marie Lustiger. Kadangi ši viso pasaulio jaunimo šventė galėtų padėti ugdyti mūsų parapijų jaunimo sąmoningumą ir tikėjimą, rengtis šioms dienoms derėtų kviesti visą parapijos jaunimą, ne vien tuos, kurie ketina keliauti į Prancūziją. Apie Pasaulio Jaunimo dienas jus gali informuoti šiam renginiui vyskupų paskirti koordinatoriai:
 

Kaišiadorių vyskupija
Kun. Algirdas Jurevičius, Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo parapija (katedra)

Kauno arkivyskupija
Kun. Vidas Vaitiekūnas, Kauno arkikatedra bazilika

Panevėžio vyskupija
Kun. Saulius Jasilionis, Panevėžio Šv. Apašt. Petro ir Povilo parapija

Telšių vyskupija
Kun. Vytautas Petrauskas, Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų parapija

Vilkaviškio vyskupija
Kun. Rimantas Baltrušaitis, Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių pagalbos parapija

Vilniaus arkivyskupija
Kun. Virginijus Česnulevičius, Viilniaus Šv. Apašt. Petro ir Povilo parapija
 

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Sekretoriatas