Šventojo Tėvo laiškas 34-ajai Pasaulinei maldos už dvasinius pašaukimus dienai
 

Gerbiami Broliai Vyskupai, brangūs Broliai ir Seserys visame pasaulyje!

1. Artimiausia Pasaulinė maldos už dvasinius pašaukimus diena bus švenčiama tiesioginio pasirengimo Didžiajam 2000 metų Jubiliejui aplinkybėmis. Kaip žinoma, 1997 metai bus skirti Kristaus, Tėvo Žodžio, mūsų labui tapusio žmogumi, slėpiniui apmąstyti. Šiam apmąstymui turėtų padėti dar gyvesnis grįžimas prie Šventojo Rašto (plg. Trečiajam tūkstantmečiui artėjant, 40). Kaip čia nepasinaudojus gera proga dėmesingiau pažvelgti, ką bibliniai duomenys kalba apie asmeninį pašaukimą visiškai atsiduoti Dangaus karalystės tarnybai? Todėl pabrėžtinai noriu, kad artimiausios Pasaulinės maldos už dvasinius pašaukimus dienos proga vėl sutelkus jėgas būtų pagalvota, kaip atitinkamą biblinę katechezę nukreipti dar aštresnės pašaukimų sielovados link.

Dievo žodis atskleidžia visų dalykų giliąją prasmę ir įgalina žmogų patikimai skirti bei orientuotis darant sprendimus kasdieniame gyvenime. Atskleisdamas gyvenimo aplinkybes įvairių asmenybių, kurioms Dievas skyrė ypatingą misiją savo tautos labui, biblinis Apreiškimas pašaukimų sielovados srityje sykiu galėtų padėti geriau suprasti kvietimo, kurį jis kreipia į visų laikų vyrus bei moteris, stilių ir požymius.

Ateinanti Pasaulinė maldos diena, kuri bus minima 1997 m. balandžio 20-ąją, bus ypač reikšminga ir Bažnyčiai, nes beveik sutaps su “Kongresu dėl pašaukimų kunigystėn ir pašvęstajam gyvenimui Europoje”. Šis Romoje vyksiantis susirinkimas norėtų nuodugniai ištirti dvasinių pašaukimų padėtį ir jų pagyvinimo klausimus. Jo rengėjams jau dabar galiu garantuoti savo dvasinį artumą ir išsakyti nuoširdžiausius linkėjimus. Visus kviečiu malda paremti tokį svarbų įvykį, kurio vaisiai bus tikrai naudingi ne tik Europos bažnytinėms bendruomenėms, bet ir kiekvieno žemyno krikščionių tautai.

2. Įgyvendindamas išganymo planą, Dievas norėjo žmogaus bendradarbiavimo: Šventasis Raštas pasakoja išganymo istoriją kaip pašaukimų istoriją, kurioje susikryžiuoja Viešpaties iniciatyva ir žmogaus atsakymas. Iš tiesų, kiekvienas pašaukimas atsiranda susitikus dviems laisvėms, Dievo laisvei ir žmogaus laisvei. Asmeniškai pašauktas per Dievo žodį, pašauktasis stoja tarnybon. Ir šitaip prasideda įpėdinystės linija, kuri, nors ir nebūdama laisva nuo sunkumų bei pagundų, veda vis didesnio artumo su Dievu, vis paslaugesnio nusiteikimo atitikti Jo valią link.

Kviesdamas į pašaukimą, Dievas kaskart atidengia giliąją Žodžio prasmę, kuri vis labiau atskleidžia jo Asmenį iki Kristaus, galutinės gyvenimo prasmės, pasirodymo. “Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą” (Jn 8, 12). Tad Kristus, Tėvo Žodis, yra ikona, padedanti suprasti kiekvieno žmogaus pašaukimą, atrasti savo gyvenimo kelią ir savo misiją padaryti dvasiškai vaisingą.

Asmeniškai skaitant Bibliją, taip pat katechizuojant, svarbu visada įsiklausyti į Dvasią, išaiškinančią tekstų prasmę (plg. 2 Kor 3, 6): būtent ji teikia žodžiui gyvybę ir nesiliauja dariusi jį aktualų, sykiu padėdama suvokti jo reikšmę ir iššūkius. “Šventasis Raštas privalo būti skaitomas ir aiškinamas ta pačia dvasia, kuria jis buvo surašytas” (Dei Verbum, 12).

Todėl biblinė katechezė, orientuota į dvasinius pašaukimus, reikalauja imlaus paklusnumo laikysenos Dvasios atžvilgiu: tiktai tas, kuris yra persmelktas jos šviesos, galės skatinti skleistis Bažnyčioje esamų pašaukimų daigus, ką liudija vienuolinių kongregacijų ir pašvęstojo gyvenimo institutų steigėjos ir steigėjai, padėję atrasti ir priimti Viešpaties kvietimą tokiai daugybei vyrų ir moterų.

3. Mūsų dabarties kultūroje, konkrečiai visuomenėse su sena krikščioniškaja tradicija, žodžio tarnystė yra dar primygtinesnė ir aktualesnė. Kaip dažnai turėjau progą priminti, kad šis laikas yra visus aprėpiančios naujosios evangelizacijos metas. Vis labiau sekuliarizuotame pasaulyje reikia ryžtingai imtis naujosios implantatio Ecclesiae, paprastai sudarančios būtiną sąlygą pašaukimui patirti.

Tinkamai teikiama katechezė, viena vertus, brandina tikėjimą, daro jį sąmoningą ir veiksmingą, ir, kita vertus, skatina skaityti dieviškojo kvietimo ženklus kasdienos patirtyse. Labai naudinga pasirodo ir lectio divina, kuri yra privilegijuota susitikimo su Dievu vieta klausantis jo Žodžio. Ji praktikuojama daugelyje vienuolinių bendruomenių ir tikrai gali būti pasiūlyta visiems, norintiems suderinti savo gyvenimą su Dievo planais. Dieviškojo Apreiškimo klausymasis, tylus jo apmąstymas, kontempliuojanti malda ir jos įgyvendinimas konkrečioje gyvenimo patirtyje sudaro pagrindą autentiškai pašaukimo kultūrai klestėti ir skleistis.

Atsižvelgiant į tai, būtina vis labiau vertinti ryšį tarp Šventojo Rašto ir krikščionių bendruomenės. Žodžio klausymasis atveria žmogaus širdį Dievo žodžiui ir padeda kurti bendruomenę, kurios nariai šitokiu būdu iš vidaus atranda savo pašaukimą ir yra auklėjami dosniai atsakyti tikėjimu ir meile. Tiktai tikintysis, tapęs “mokiniu”, gali patirti “gerąjį Dievo žodį” (Žyd 6, 5) ir atsakyti į kvietimą pasirinkti gyvenimą, pasižyminti ypatingu sekimu Evangelija.

4. Kiekvienas pašaukimas yra asmeniškas ir savitas vyksmas, bet sykiu bendruomeninis ir bažnytinis įvykis. Niekas nešaukiamas eiti savuoju keliu vienas. Kiekvieną pašaukimą Viešpats sužadina kaip dovaną krikščionių bendruomenei, turinčiai gauti iš to naudos. Todėl čia būtina rimta skiriančioji įžvalga, kurią turėtų atlikti tiesiogiai suinteresuotasis kartu su atsakingais bendruomenės nariais, lydinčiais jį jo pašaukimo kelyje.

Mintis kreipiu į Jus, brangūs Broliai Vyskupai, kurie kaip Bažnyčios ganytojai esate pirmiausia atsakingi už dvasinių pašaukimų skatinimą. Visas jėgas skirkite pašaukimų tarnystei. Tepavyksta Jums Dvasios galia paakinti savųjų vyskupijų bendruomenes suvokti dvasinių pašaukimų problemą kaip sau gyvybiškai svarbią ir įsisąmoninti bažnytinį kiekvieno dieviškojo pašaukimo matmenį.

Jaunimo katechezė tebūna aiškiai orientuota į dvasinius pašaukimus ir tepadeda jaunuoliams Dievo žodžio šviesoje įžvelgti galimą asmenišką pašaukimą ir visiško atsidavimo Dangaus karalystės reikalui grožį. Ryžtingai skatinkite pašaukimų - į kunigystę, į gyvenimą vyrų ir moterų vienuolijose, į misijų ir kontempliacijos gyvenimą - sielovadą, idant tie, kurie yra tikrai pašaukti, galėtų atpažinti vertingą dovaną, kurią jiems iš ypatingos meilės nori duoti Viešpats (plg. Mk 10, 21).

5. Jūsų, mieli vyskupijų ir vienuolijų Kunigai, prašau daryti viską, kad tikintieji būtų skatinami pažinti Šventąjį Raštą ir jį mylėti, ir visada uoliai stengtis, kad katechezė kryptų į dvasinius pašaukimus. Rūpinkitės, kad jaunuolių širdys vis labiau vertintų Šventojo Rašto klausymąsi ir tikėtų, kad dieviškaisiais Raštais mintantis tikėjimas virsta tikinčiojo “gyvybę teikiančiu prisiminimu”.

Vienuolijų narių primygtinai prašau džiaugsmingai liudyti savo radikalųjį pasišventimą Kristui: leiskitės nepaliaujamai būti kalbinami Dievo žodžio, kuris dalijamas Jūsų bendruomenėse ir kuriuo dosniai gyvenama tarnaujant broliams, ypač jaunuoliams. Meilės ir broliškumo aplinkoje, apšviestoje Dievo Žodžio, daug lengviau tarti “taip” Dievo kvietimui.

Taip pat raginu parapijas, katechetus, susivienijimus, judėjimus ir apaštalavimui pasišventusius pasauliečius skatinti autentišką Biblijos pažinimą ir rūpintis tuo, įsisąmoninus, kad Žodžio klausymasis yra vienas tinkamiausių būdų pašaukimams gausinti. Parapijos katechezėje tebus pakankamai atsižvelgiama į dvasinių pašaukimų matmenį, pavyzdžiui, sudarant grupes dvasiniams pašaukimams skatinti; lygiai taip pat per liturginius metus reikėtų žadinti biblines, šio tikslo siekiančias, maldos ir katechezės iniciatyvas, didžiausią dėmesį skiriant mokyklai ir dvasinėms rekolekcijoms. Kiekvieno jauno krikščionio tikėjimą būtina maitinti meilės kupinu Dievo žodžio pažinimu, susijusiu su kilniadvasiško atvirumo nuolatiniam Dievo veikimui nuostata.

6. Tačiau pirmiausia norėčiau kreiptis į Jus, mieli jaunuoliai: Kristui reikia Jūsų savo išganymo planui įgyvendinti! Kristui reikia Jūsų jaunatviškos jėgos bei dosnaus entuziazmo Evangelijai skelbti! Atsakykite į šį kvietimą, dovanodami savo gyvenimą jam ir broliams bei seserims. Patikėkite save Kristui, ir jis nenuvils jūsų norų bei planų, bet pripildys juos prasmės ir džiaugsmo. Juk jis yra sakęs: “Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jn 14, 6).

Atverkite savo širdis kupini pasitikėjimo! Leiskite jo buvimui augti Jumyse per kasdienį ir pamaldų įsiklausymą į Šventąjį Raštą, kuris yra gyvybės ir įgyvendintų pašaukimų knyga.

7. Brangūs broliai ir seserys! Baigdamas šių metų laišką norėčiau pakviesti visus tikinčiuosius kartu su manimi nepaliaujamai kelti maldas vardu to, kuriam Dievas yra atidavęs visa (plg. Jn 3, 35). Tas, kuris yra gyvasis Tėvo Žodis ir mūsų Gynėjas, teužtaria mus, kad Bažnyčiai būtų padovanota daug ir šventų pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą.

Šventasis ir rūpestingasis Tėve,
Tu esi vynuogyno ir derliaus Viešpats
ir kiekvienam atlygini pagal jo darbą.
Savo meilės kupiname plane Tu šauki žmones
bendradarbiauti su Tavimi pasaulio išganymo labui.
Dėkojame Tau už Jėzų Kristų, Tavo gyvąjį Žodį,
išgelbėjusį mus iš mūsų nuodėmių ir esantį tarp mūsų,
kad atskubėtų padėti mums mūsų varge ir silpnume.
Vadovauk kaimenei, kuriai pažadėjai Dangaus Karalystę.
Siųsk naujus darbininkus derliui nuimti
ir įskiepyk ganytojų širdyse
ištikimybę savajam išganymo planui,
ištvermę, vykdant pašaukimą, ir gyvenimo šventumą.

Jėzau Kristau,
kuris pašaukei apaštalus ant Galilėjos ežero krantų
ir padarei juos Bažnyčios pamatu
ir savosios Evangelijos nešėjais,
palaikyk savo Tautą, keliaujančią šiomis istorijos dienomis.
Duok tiems, kuriuos šauki, ryžto sekti Tavimi kunigystės
ir pašvęstojo gyvenimo kelyje,
idant jie per Tavo išmintingąjį Žodį
Dievo dirvą padarytų vaisingą.
Padaryk juos nuovokiais savo meilės įrankiais
kasdienėje tarnystėje seserims ir broliams.

Šventumo Dvasia,
kuri išlieji savo dovanas visiems tikintiesiems,
bet ypač tiems, kurie pašaukti tarnauti Kristui,
padėk jaunuoliams atrasti dieviškojo kvietimo
žavesį.
Mokyk juos nesuklastoto maldos kelio,
maldos, mintančios Dievo Žodžiu.
Padėk jiems ištirti laiko ženklus,
idant jie būtų ištikimi Evangelijos aiškintojai ir išganymo tarpininkai.

Marija, klausymo ir Žodžio,
tavo įsčiose tapusio kūnu, Mergele,
padėk mums būti atviriems Viešpaties žodžiui,
kad jis būtų priimtas ir apmąstytas ir šitaip augtų mūsų širdyse.
Padėk mums, panašiai kaip Tu, patirti tikinčiųjų palaimą
ir su nenuilstančia meile Evangelijos skelbimui
pasišvęsti tiems, kurie ieško tavo Sūnaus.
Padėk, kad tarnautume kiekvienam žmogui,
ir leisk mums veikti pagal išgirstą Žodį,
kad mes, būdami jam ištikimi,
patirtume laimę jį įgyvendindami.
Amen.

Iš visos širdies teikiu savo ypatingą apaštališkąjį palaiminimą pašaukimų sielovados atsakingiems asmenims, taip pat jaunuoliams ir merginoms, siekiantiems pažinti Dievo valią, ir visiems, pašauktiems ypač pašvęstam gyvenimui.

Vatikanas, 1996 spalio 28-oji, apaštalų Simono ir Judo Tado šventė

Jonas Paulius II