Gegužės 28 d. Vilniaus arkivyskupijos kurijoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo LVK pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kun. Rolandas Makrickas, paskelbta apie Šiaulių vyskupijos įsteigimą bei trijų naujų vyskupų paskyrimą.

Arkivyskupas A. J. Bačkis priminė, kad Vatikano II Susirinkimas ragino peržiūrėti vyskupijų ribas siekiant geriau aptarnauti tikinčiuosius. Arkivyskupas S. Tamkevičius papasakojo apie Kauno, Panevėžio bei Telšių ordinarų svarstymus dėl steigiamos Šiaulių vyskupijos teritorijos, supažindino su būsimo Šiaulių vyskupo kun. E. Bartulio ir būsimo Kauno arkivyskupo augziliaro kun. R. Norvilos biografijomis. Su Vilniaus arkivyskupo augziliaru paskirto kun. J. Borutos biografija supažindino arkivyskupas A. J. Bačkis. Atsakinėdamas į klausimus, arkivyskupas A. J. Bačkis pabrėžė, kad buvusio nuncijaus arkivyskupo Justo Mullor Garcia dėkavyskupijų administraciniai pertvarkymai buvo atlikti palyginti labai sparčiai.
 

Šventojo Sosto nunciatūros Lietuvoje pranešimas spaudai

Apaštalinė nunciatūra Lietuvoje turi garbę ir malonumą pranešti, kad šiandien “L’Osservatore Romano” paskelbs žinią, kad Šventasis Tėvas Jonas Paulius II įsteigė naują Šiaulių vyskupiją ir paskyrė pirmuoju jos vyskupu gerb. kun. Eugenijų Bartulį, Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorių.

Šventasis Tėvas paskyrė dar du kitus vyskupus: Vilniaus arkivyskupo augziliaru ir tituliniu Vulturaros vyskupu gerb. kun. Joną Borutą SJ, Jėzaus Draugijos provincijolą Lietuvoje, bei Kauno arkivyskupo augziliaru ir tituliniu Kastro vyskupu gerb. kun. Rimantą Norvilą, buvusį šios vyskupijos kanclerį.

Vilnius, 1997 m. gegužės 28 d.
 

Šiaulių vyskupijos įkūrimas

1996 m. gruodžio 3 d. į posėdį susirinkę Kauno arkivyskupijos, Telšių ir Panevėžio vyskupijų ordinarai - arkivyskupas S. Tamkevičius, vyskupas A. Vaičius ir vyskupas A. Preikšas, siekdami geresnių sąlygų sielovadai ir gavę išankstinį Vyskupų Konferencijos pritarimą, apsvarstė galimybę sukurti naują Šiaulių vyskupiją iš parapijų, įeinančių į dabartines šių vyskupijų ribas.

Šiaulių vyskupija apima visą dabartinę Šiaulių apskritį, išskyrus N. Akmenės rajoną, kurio gyventojai - žemaičiai - paliekami Telšių vyskupijoje. Pagrindinę naujos vyskupijos dalį sudaro Kauno arkivyskupijos šiaurinė dalis, esanti dabartiniuose Joniškio, Šiaulių, Kelmės ir Radviliškio rajonuose. Iš Telšių vyskupijos priskiriamos parapijos, įeinančios į Šiaulių ir Kelmės rajonus, o iš Panevėžio vyskupijos - parapijos, įeinančios į dabartinių Pakruojų ir Radviliškio rajonų ribas.

Šiaulių vyskupiją sudaro šios parapijos: Aukštelkė, Baisogala, Bazilionys, Gasčiūnai, Grinkiškis, Gruzdžiai, Joniškis, Juodeikiai, Kairiai, Karklėnai, Kiaunoriai, Kelmė, Klovainiai, Kražiai, Kriukai, Kurai, Kurtuvėnai, Kuršėnai, Kužiai, Lauksodis, Linkuva, Lioliai, Lygumai, Maironiai, Meškuičiai, Micaičiai, Pakražantis, Palonai, Pakapė, Pamūšis, Pakruojis, Pašilė, Pašušvys, Pociūnėliai, Polekėlė, Pašvitinys, Radviliškis, Raudėnai, Rozalimas, Rudiškiai, Skaistgirys, Stačiūnai, Sidabravas, Stulgiai, Tytuvėnai, Šaukėnai, Šaukotas, Šakyna, Šiaulėnai, Šeduva, Šiupyliai, Šiaulių šv. Petro ir Povilo, Šiaulių šv. Jurgio, Šiaulių Švč. M. Marijos Nek. Prasidėjimo, Užventis, Vaiguva, Vadaktai, Varputėnai, Vidsodis, Žagarė, Žalpiai, Žarėnai - Latveliai, Žeimelis (iš Telšių vyskupijos - 14, iš Panevėžio vyskupijos - 8, iš Kauno arkivyskupijos - 41; iš viso - 63 parapijos).

Šiaulių vyskupijos ribose gyvena apie 270 000 krikštytų katalikų, iš kurių apie 180 000 yra praktikuojantys. Tikinčiųjų sielovada rūpinsis 57 kunigai, iš kurių 36 yra jaunesni negu 70 metų amžiaus (4 vikarai), likusieji - vyresni (12 altaristų).  Šiaulių vyskupijos ribose yra visame pasaulyje išgarsėjęs Kryžių kalnas.
Kun. Eugenijaus Bartulio biografija

Kun. Eugenijus Bartulis gimė 1949 m. gruodžio 7 d. Kauno Šančių parapijoje. 1968 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, 1971 - 1976 m. studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, 1976 m. gegužės 30 d. įšventintas į kunigus. 1976 - 1979 m. vikaravo Kelmėje, Radviliškyje, Petrašiūnuose (Kaunas) ir Kauno katedroje. Nuo 1986 m. - Deltuvos ir Bukonių klebonas. 1989 m. paskirtas Kauno katedros administratoriumi, 1990 m. - Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu, po to - Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu, dar vėliau dirbo Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytoju ir dvasios tėvu. Nuo 1996 m. birželio 1 d. ėjo šios seminarijos rektoriaus pareigas ir sėkmingai vykdė seminarijos reformą. Tarp kunigų turėjo didelį autoritetą ir buvo nuolatos renkamas Kunigų tarybos nariu. Tikinčiųjų mylimas kaip labai geras sielovadininkas.
 

Kun. dr. Jono Borutos SJ biografija

Kun. dr. Jonas Boruta SJ gimė 1944 m. spalio 10 d. Kaune. Jo tėvas Jonas Boruta buvo Kauno VDU profesorius, aktyvus ateitininkas, kalėjęs sovietiniuose lageriuose.

1962 m. J. Boruta baigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą ir mėgino stoti į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją, tačiau dėl sovietų valdžiai nepageidaujamos kilmės buvo nepriimtas. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Baigęs studijas VU 1970 m., J. Boruta dirbo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos institute. 1982 m. apgynė disertaciją, tačiau tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę VU Mokslinė taryba išdavė pažymėjimą, liudijantį, jog jam 1982 m. kovo 9 d. suteiktas fizikos-matematikos mokslų kandidato laipsnis. 1992 m. spalio 19 d. Lietuvos Mokslo taryba šią disertaciją nostrifikavo, suteikdama J. Borutai gamtos mokslų daktaro laipsnį.

1975 m. J. Boruta pradėjo teologijos studijas pogrindinėje Kunigų seminarijoje, 1981 m. - pogrindžio novicijatą Lietuvos jėzuitų provincijoje. 1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio parapijos bažnytėlėje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta suteikė jam kunigystės šventimus. 1983 m. suėmus Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos steigėją ir pirmąjį redaktorių kun. S. Tamkevičių SJ, J. Boruta tęsė jo darbą. Jam redaktoriaujant (1983 - 1989 m.) parengtas ir išleistas dvidešimt vienas šio svarbaus leidinio numeris. 1983 - 1989 m. kun. J. Boruta drauge su kun. V. Aliuliu MIC ir kun. A. Deltuva taip pat vadovavo slaptiems seserų vienuolių teologijos ir katechetikos kursams. Katechetų rengimo darbą jis tęsė ir laisvės sąlygomis, būdamas nuo 1989 m. Vilniaus arkivyskupijos katechetinės komisijos (vėliau - centro) narių, Neakivaizdinės katechetų mokyklos prie VDU Teologijos fakulteto Vilniaus skyriaus dėstytoju bei globėju, o nuo 1996 m. - šio skyriaus direktoriumi.

1989 m. birželio 2 d. Jėzaus Draugijos generalinis vyresnysis tėvas Hansas Peteris Kolvenbachas paskyrė kun. J. Borutą Lietuvos jėzuitų provincijos vyresniuoju - provincijolu. Pasibaigus vadovavimo provincijai kadencijai, 1995 m. rugpjūčio 22 d. generalinis vyresnysis H. P. Kolvenbachas patikėjo jam šias pareigas dar trejiems metams.

Nuo 1992 m. iki šiol kun. J. Boruta dirbo docentu VU Istorijos fakultete. Jis taip pat yra Lietuvos katalikų mokslų akademijos centro valdybos viceprezidentas mokslo sričiai.
 

Kun. Rimanto Norvilos biografija

Kun. Rimantas Norvila gimė 1957 m. gruodžio 2 d. Babtų parapijos Sitkūnų kaime. Baigęs Kauno 26-ąją vidurinę mokyklą, 1975 m. įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1976 m. buvo pašauktas karinei tarnybai į sovietų armiją, iš kurios grįžęs 12 metų dirbo įvairiose žinybose. 1986 m. įstojo į Kauno Tarpdiecezinę kunigų seminariją ir 1991 m. vasario 24 d. buvo įšventintas į kunigus. Dirbo vikaru Kauno katedroje, Vilijampolės (Kaunas) ir Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijose. 1993 m. balandžio 15 d. kardinolo Vincento Sladkevičiaus paskirtas Kauno arkivyskupijos kurijos kancleriu. Kun. R. Norvila labai aktyviai dalyvavo rengiantis Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II sutikimui Lietuvoje. 1994 m. buvo paskirtas Kauno arkivyskupijos Evangelizacijos centro vadovu ir labai sėkmingai plėtojo šio centro veiklą. 1995 m. išleistas į Romą studijuoti teologijos, kurios studijas baigia šį pavasarį. Nors ir neilgai dirbęs sielovados srityje, kun. R. Norvila tarp kunigų įgijo autoritetą ir pasižymėjo uolumu, vykdydamas visas pavestas pareigas.