Europos antrajai ekumeninei asamblėjai, vykusiai birželio 23 - 29 d. Austrijos mieste Grace buvo parinktas pavadinimas, nusakantis pagrindinę renginio mintį: “Susitaikinimas - Dievo dovana ir naujos gyvybės šaltinis”. Ekumeninė asamblėja Grace tęsia prieš aštuonerius metus vykusio renginio tradiciją: 1989 m. Bazelyje (Šveicarija) vyko Europos ekumeninė asamblėja “Taika ir teisingumas”.

Abi asamblėjas bendradarbiaudamos rengė dvi pusės: Europos Vyskupų konferencijų taryba (EVKT, dažniau pagal lotyniškąją santrumpą vadinama CCEE), kurią sudaro 34 Europos katalikų Vyskupų konferencijos ir Europos Bažnyčių konferencija (EBK, dažnai trumpinama angliškai CEC, o vokiškai KEK). EBK įsikūrusi Ženevoje greta Pasaulinės Bažnyčių Tarybos, tačiau tai - atskira organizacija, susidedanti iš 123 evangelikų, ortodoksų, anglikonų, metodistų ir kitų konfesijų Europos Bažnyčių.  EVKT sekretoriatas tebėra Šveicarijoje Sent Galene, nors EVKT prezidentas yra Prahos arkivyskupas kardinolas Miloslav Vlk, 1993 m. pakeitęs savo pirmtaką šiose pareigose Milano arkivyskupą kardinolą Carlo Maria Martini.

Abiems minėtoms rengėjų pusėms Graco ekumeninėje asmblėjoje atstovavo po 350 (iš viso 700) Bažnyčių delegatų, svarsčiusių ir balsavimu priėmusių asamblėjos dokumentus. Be oficialiųjų delegatų buvo 700 kviestinių svečių, patarėjų, kalbėtojų ir apie 800 žurnalistų.

Bazelio asamblėja

Per aštuonerius metus, praėjusius nuo Ekumeninės asamblėjos Bazelyje, gerokai pasikeitė Europos veidas. 1989 m. gegužės 15 - 21 d. Bazelyje vykusioje Europos Ekumeninėje Asamblėjoje buvo 5000 dalyvių Tai buvo pirmasis toks didžiulis ekumeninis įvykis, neapsiribojęs teologijos ekspertų konsultacija ar hierarchų susitikimu. Pradėta kalbėti apie “liaudies ekumeniją”. Nors Berlyno siena griuvo tik po kelių mėnesių, dalyvavo delegatai iš visų komunistinės sistemos kraštų, išskyrus Albaniją. Bazelyje lietuvių delegacijai teko gana "kietai atstovėti" anuomet labai aktualią tiesą, labiau susijusią ne tiek su ekumenizmu, kiek su teisingumu: Lietuva turi teisę būti nepriklausoma. Graco asamblėjos rengėjai pageidavo, kad į ją galėtų suvažiuoti kuo daugiau žmonių iš Rytų ir Vidurio Europos. Daugiau negu 10 tūkstančių dalyvių pranoko organizatorių lūkesčius ir sukėlė keblumų, tačiau svetingi Graco ir apylinkių - Štirijos žemės žmonės visus apnakvindino ir pamaitino. Beje, Gracas neatsitiktinai buvo pasirinktas Europos ekumeninei asamblėjai - šiame katalikų daugumos gyvenamame mieste pastaraisiais dešimtmečiais gražiai bendradarbiauja įvairios krikščionių Bažnyčios. 250 tūkstančių gyventojų mieste kertasi istoriniai keliai tarp Balkanų ir Vokietijos, tarp Budapešto ir Ženevos.

Asamblėjos programa

Ekumeninės asamblėjos programa tilpo į pustrečio šimto puslapių knygelę. Per 300 organizacijų, judėjimų bei grupių rengė savo prisistatymus, kvietė į susitaikinimo iniciatyvas. Vidutiniškai per dieną būdavo apie 80 renginių, todėl net ir žvitriausiam smalsuoliui neįmanoma visur suspėti. Vis dėlto toje paviršinėje įvairovėje buvo aiškiai laipsniuota renginių hierarchija pagal svarbą. Plenarinės sesijos, delegatų darbo grupės, viešieji forumai, podiumo diskusijos vyko Graco mugės komplekse, sudarytame iš daugybės salių ir pavilijonų. Plenarinėse sesijose kalbėję kviestiniai prelegentai turėjo sukelti minčių bei impulsų, duoti toną dokumentų svarstymui. Delegatai pasiskirstė į darbo grupes, pasirinkę kurią nors iš šešių temų: regimos Bažnyčių vienybės siekimas, religijų ir kultūrų dialogas, socialinis teisingumas, susitaikinimas tarp tautų, ekologinė atsakomybė ir pasidalijimas gėrybėmis tarp pasaulio regionų. Kiekviena darbo grupė nagrinėjo atitinkamą Asamblėjos  dokumento arba rekomendacijų dalį. Žinoma, galima buvo pateikti pastabas ne tik savo darbo grupėje nagrinėtoms, bet visoms dokumentų dalims.

Susitaikinimo iniciatyvos

Didžiuliame pavilijone įkurdintas “Ekumeninis kaimas” ir Agora, talpino įvairiausių grupių parodų stendus, projektus, čia pat jų atstovai aiškino apie savo veiklą. Bendras vardiklis ir čia buvo labai platus - Susitaikinimo iniciatyvos, apimančios  nuo religinio susitaikinimo  iki kūrinijos apsaugos, socialinio teisingumo, žmogaus teisių gynimo. Čia galėjai pamatyti ir kontraversinių grupių, pavyzdžiui, vokiškai kalbančiuose kraštuose gana triukšmingai nuvilnijusio bažnytinio referendumo Kirchenvolksbegehren ar homoseksualų, siekiančių bažnytinio įteisinimo.

Padidinto žurnalistų dėmesio sulaukė Moterų centro renginiai, organizatorių nukelti kiek tolėliau, pora stotelių pavažiuojant tramvajumi. Turtinga programa buvo skirta jaunimui - pasidalijimo grupės, kultūros centras. Į vadinamąjį Dvasinį centrą rinkosi norintieji išmokti  maldos, meditacijos metodų, atlikti išpažintį pagal savo konfesijos tradiciją, tiesiog pabūti tyloje ar pasimokyti sąmoningiau pažinti savo jausmus...Atgaivos teikė kultūrinė programa: parodos, filmai, koncertai, opera. Penktadienio popietę dalyviai pasklido po Austrijos ir netgi Vengrijos bei Slovėnijos parapijas simboliniam duonos kepimui.

Pamaldos

Asamblėjos dvasinį stuburą sudarė ekumeninės pamaldos ryte, vidudienį ir vakare vykusios didžiulėje palapinėje, pagyvinamos vaidybos, šokio elementais. Kiekviena diena turėjo savo temą, pavyzdžiui, Atskyrimas, Kryžius, Įsikūnijimas. Pamaldų dalyviai mokėsi patirti, kaip, pavyzdžiui, iš krūvos pasiimtą akmenį, užuot metus į “priešą”, galima sušildyti rankoje ir perduoti kaip draugystės ženklą...Anksti ryte katedroje vykdavo katalikų Mišios, koncelebruojamos gausaus būrio kardinolų, vyskupų ir kunigų. Mišios buvo aukojamos ir kitose bažnyčiose, tačiau buvo pakeista įprastinė Mišių tvarka, kad Graco tikintieji galėtų geriau įsitraukti į ekumeninės savaitės ritmą.

Ypač iškilmingos ekumeninės pamaldos lydėjo Asamblėjos pradžią ir pabaigą.

Dar vienas dienotvarkės punktas, vienijęs krikščioniškąsias konfesijas, buvo Biblijos studijos. Jos taip pat taikytos pagal minėtas dienos temas. Paprastai biblinius mokymus vesdavo dviese (atsižvelgiant į visuomenėje jautriai išgyvenamą lyčių lygybės aspektą) - hierarchas, kunigas ar pastorius - ir kunigė, seselė ar teologė.

Asmenybės ir autoritetai

Ekumeninėje asamblėjoje dalyvavo daug iškilių krikščioniškojo pasaulio asmenybių, Bažnyčių hierarchų. Tai teikė svarumo svarstytiems dokumentams, laidavo demokratiško bendravimo atmosferą, atitinkančią dažnai kartotą “sutaikintos įvairybės” sąvoką. Tiesa, kritiškesni stebėtojai nepamiršo išvardinti kviestų į Gracą, bet neatvykusių įžymybių, pavyzdžiui, Nelsono Mandelos ar patriarcho Baltramiejaus.(Pastarasis parašė Asamblėjai gražų laišką.) Plenariniuose posėdžiuose kalbėjusi Fokoliarų sąjūdžio įkūrėja Chiara Lubich, nurodė į praktinius ekumenizmo įgyvendinimo pavyzdžius. Patriarchas Aleksijus II davė žurnalistams peno, užsiminęs apie prozelitizmo pavojų ir netrukus po savo kalbos išvykęs iš Graco. Kai kas užkulisiuose komentavo, jog ortodoksų patriarchai, tiek Baltramiejus, tiek Aleksijus II privalą atsižvelgti į savo Bažnyčiose vyraujančias nuotaikas.(Kaip ten bebūtų, darbo grupėse, forumuose ir diskusijose ortodoksų atstovai dažnai bėdojo dėl prozelitizmo.) Milano kardinolas Carlo Maria Martini, įžvalgiu biblisto žvilgsniu aptaręs Europos būklę, draugiškai sveikino patriarchą Aleksijų II, su kuriuo drauge  pirmininkavo Bazelio Asamblėjoje. Armėnų Apaštalinės Bažnyčios katolikosas Karekinas I, pasivadinęs popiežiaus Jono Pauliaus II draugu, neslėpė tebesančių sunkumų krikščionių vienybės kelyje (jo pranešimas bus spausdinamas “Šiaurės Atėnuose”). Švenojo Tėvo sveikinimą Asamblėjai perskaitė Popiežiškosios tarybos krikščionių vienybei skatinti pirmininkas kardinolas Edward Cassidy. Gracą  nudžiugino Asamblėjoje kalbėjęs Taize benduomenės įkūrėjas brolis Roger.

Lietuviškasis ekumenizmas

Į Ekumeninę asamblėją Grace atvyko apie 300 žmonių iš Lietuvos, priklausančių įvairioms organizacijoms, mokymo įstaigoms, projektams, beje, nebūtinai bažnytiniams. Transporto ir apgyvendinimo išlaidas lietuviams padėjo padengti Olandijos katalikų fondas “Communicantes”. Važiuojant bendru traukiniu iš Varšuvos į Gracą maloniai nuteikė vieninga beveik šimto  žmonių Latvijos delegacija, drauge giedojusi, parengusi Asamblėjos proga specialų ekumeninį leidinį.

Oficialią Lietuvos Vyskupų konferencijos delegaciją sudarė 9 žmonės, jos koordinatorius buvo LVK generalinis sekretorius kun. Gintaras Grušas. Asamblėją aptarnavusių jaunuolių, vadinamųjų stiuardų grupėje šauniai darbavosi trys merginos iš Lietuvos. Asamblėjos rengėjai buvo numatę du nacionalinius susitikimus. Programoje buvo skelbta dar keletas renginių Lietuvos tema, tačiau jie dėl organizacinių nesklandumų nesulaukė didesnio dėmesio. Gausiausiai lietuvių į nacionalinį susitikimą susirinko trečiadienį - apie 110. Susitikimą malda pradėjo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. LVK delegacijos narys Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro bendradarbis Arūnas Peškaitis apžvelgė susirinkusiems ekumeninio judėjimo istoriją pasaulyje ir Lietuvoje. Jis paminėjo iškiliasias iniciatyvas Lietuvoje per pastaruosius septynerius metus: Lietuvos Biblijos draugijos veiklą, RSTC ir Šv. Jonų bendruomenės organizuotus ekumeninius renginius “ Dėl Tavęs, Jėzau”, Lietuvoje įkurtą Ekumeninę Bažnyčių tarybą. Arūnas Peškaitis apgailestaudamas pastebėjo, kad į Graco Ekumeninę asamblėją iš Lietuvos atvyko tik dviejų Lietuvoje esančių konfesijų atstovai būtent katalikai ir liuteronai. Susitikime kalbėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Valdas Aušra. Kun. Gintaras Grušas vaizdžiai pavaizdavo ekumeninio proceso centrą - Jėzų Kristų. Jis atkreipė dėmesį į būtinybę geriau pažinti vieniems kitus, jautriau atsižvelgti į liturgijos savitumus. Liuteronų Bažnyčios atstovė Renata Ambrazevičienė papasakojo apie Europos Bažnyčių konferenciją, į kurią įeina ir Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia. Susitikime dalyvavo taip pat ir Lietuvių Liuteronų Bažnyčios atstovai iš Vokietijos.

Liepos 19 d. Kauno arkivyskupijos kurijoje numatytas Graco Asamblėjos delegatų susitikimas.Jame norima numatyti tolesnes ekumeninės veiklos perspektyvas Lietuvoje.

-kl-