Marijos garbė

Švč. M. Marijos Dangun Ėmimas (Žolinė)
Apr 11,19a; 12,1.3 - 6ab; 1 Kor 15, 20 - 26; Lk 1,39 - 56.
 

Švč. Mergelės Dangun Ėmimo šventę Bažnyčia džiaugsmingai mini prieš daug metų žmonijos istorijoje atsitikusį įvykį: Dievo Motinai Mergelei Marijai baigus savo žemiškąjį gyvenimą, Viešpats vėl sujungė jos sielą su kūnu ir kartu paėmė į dangiškąją garbę pas save. Liturginiai šios šventės pradmenys aptinkami jau VI amžiuje Bizantijos Bažnyčiose ir turi pavadinimą ‘Koimesis tes Teotokon’, gr. Dievo Gimdytojos Užgimimas. Romos liturgijoje aptinkama nuo VII amžiaus, o popiežius Hadrijanas VIII amžiuje ‘Sacramentorium Gregorianorum” prideda pavadinimą “Assumptio”, tuo duodamas kryptį tolesniems teologiniams ieškojimams, kuriuos popiežius Pijus XII vainikavo tikėjimo dogma apie Dievo Motinos mirtį, nesulaikiusią jos žemėje, bet su kūnu ir siela paimtą į dangų. Šio įvykio prasmė ir stebuklinga realybė negali būti visiškai pažinta žmogaus protu. Daugelis teologų, mąstytojų, šventųjų, malonės padedami, stengėsi kiek galima suprantamiau šį amžinosios tikrovės atspindį parodyti  Bažnyčios vaikams.

Senojo Testamento eilutės apie Sandoros skrynios iškilmingą įnešimą į Saliamono pastatytą šventyklą tapo pirmavaizdžiu Švč. M. Mergelės Marijos dangun ėmimui. Lygindamos iškilmingumą ir pagarbą, su kuria žydų tauta atliko minėtą liturginį veiksmą, kontempliatyvios sielos bando pajausti tą iškilmę ir šventę danguje, kai Dievo Motina, kurioje įvyko Naujoji Sandora buvo paimta į dangų.

"Mergelės Marijos dangun ėmimas, - sako šv. Bernardas (Sermones de Assumptionis B.M.V.), - turi ypatingą ryšį su Jėzaus Kristaus įsikūnijimo paslaptimi. Jeigu Nekaltoji Mergelė anksčiau priėmė pasaulio atpirkėją, Jėzų, labai teisingai Jėzus Dievas priima savo Nekaltąją Motiną. Kaip nepaniekino gyventi Nekaltosios Mergelės įsčiose, ir nužengė iš dangaus, kad iš jos gimtų pasaulio išganymui, taip randa tinkamais jos sielą ir kūną paimti į savo dievišką garbę danguje".

Ši šventė savo liturgine ir dogmine išraiška atskleidžia Bažnyčios požiūrį į Dangun Ėmimą ne kaip į kiekvieno šventojo gyvenimo pabaigą, kai žmogus iš malonės būklės po mirties perkeliamas į garbės ir džiaugsmo būklę. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo šventės esminis turinys yra tai, kad Švč. M. Marija pasibaigus jos žemiškam gyvenimui su kūnu ir siela buvo paimta į dangų, - su ja įvyko tai, kas žmonėms bus tik pasaulio pabaigoje, mirusiems keliantis.

Marijos Dangun Ėmimas savo pirmavaizdžiais atsispindi Senajame Testamente, Apokalipsėje, Bažnyčios Tradicijoje. Nors šis įvykis nebuvo palydėtas liudininkų gausa, kaip Kristaus dangun žengimas, tačiau savo reikšme ir turiningumu vis naujas kartas įgalina semtis džiaugsmingo dieviškos išminties ir meilės pažinimo.

Dabartiniam laikmečiui, kuris save gali vadinti ‘išlaisvinimo’ laikmečiu, Dievo Motina Marija gali tapti labai reikšminga ir svarbia nuoroda ieškant tikrosios žmogaus ir visuomenės laisvės sampratos.

Naujaisiais laikais daugeliui Dievas nustojo būti akivaizdžiu prasmingumo garantu. Proklamuota “Dievo mirtis” - ir nuo to laiko žmogus ne tik pasigvelbė gyvenimo prasmingumą sau, bet ir bando jį pats išrasti visiškai naują. Kaip argumentą susikūrė sau ideologijas apie neribotas žmogaus galimybes. Tomis ideologijomis pagrindė materialistinį mąstymo būdą. Nuo Hegelio laikų pasaulio veikla traktuojama kaip išlaisvinančioji. Priimdamas naujuosius mąstymo būdus žmogus stengėsi išsilaisvinti nuo objektyvios rankos. Jo kūrybinės veiklos tikslu tapo ne ‘Ordo Divinis’, bet - nuosavas subjektyvumas. Švietėjų ir vokiškajame idealizme ieškojo minties laisvės, marksizme - visuomeninių dėsnių laisvės, froidizme - laisvės nuo savęs paties. Šiandieninės emancipacijos šūkiai turi sąmoningą bet kokios rūšies ryšių, priklausomybės, prievartos pašalinimą, nihilistinį laisvės redukavimą į nepriklausomybę nuo ‘visko bendrai’.

Vertinga pagalba visuomenei gali būti Švč. Mergelės Marijos pavyzdys. Laisvė reiškia asmens realizacijos pilnatvę. Ji laimima ne emancipacijos keliu, bet per Dievo Kūrėjo ir žmogaus ryšiu. Nekaltai pradėta, laisva nuo nuodėmės, kaip žmogus ji yra tobulai laisva savo sprendimais. Laisva ji pasiekia ir eschatologinę išganymo garbę. Švč. Mergelėje Marijoje matome tą laisvę, kurią žmogus laimi per ryšį su Dievu. Kelias, kuriuo Ji praėjo yra atviras ir mums.