Pasirinkimas

21 eilinis sekmadienis (B)
Joz 24, 1-2a. 15-17. 18b; Ef 5, 21-32; Jn 6, 60-69
 

“Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip kalbėjo “daugelis”, kurie sekė Jėzų po to, kai išgirdo jį kalbant. Tai jau šis tas. Šiandien dažnai nenorima klausyti Kristaus žodžių, ypač iš lūpų tų, kurie kalba Kristaus vardu - net neišgirdus, kas kalbama ar skelbiama.

O ką jie buvo išgirdę? Tai, ką per pastaruosius keturis sekmadienius liturgija mums kalbėjo: Jėzaus mokymas apie “gyvąją duoną nužengusią iš dangaus” - tai yra, apie save. Dievo Žodis įsikūnijo dėl pasaulio gyvenimo ir išganymo, nes atiduoda save patį, savo kūną ir savo kraują Eucharistijoje kaip maistą sieloms. Tai reiškia, kad Kristus yra mūsų gyvenimas, mūsų viskas žemėje ir amžinybėje.

“Kieti jo žodžiai, kas gali jų klausytis?” Taip yra dėl mūsų riboto supratimo, nepriimančio nesuvokiamo slėpinio, dėl mūsų valios, nepajėgiančios priimti Kristų kaip Dievą, tai yra dėl mūsų tikėjimo stokos.

Kristus tai žino ir nori leisti pasipiktinusiems klausytojams jį suprasti. Aiškina, kad įmanoma duoti gyvybę už pasaulį, būti iš dangaus nužengusia gyvenimo duona. Jėzui tai įmanoma, nes jis yra Dievo Sūnus. “O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?!”

Valgyti jo kūną ir gerti jo kraują suprantama ne materialiai, bet dvasiškai. Tačiau valgymas ir gėrimas realiai vyksta eucharistiniais duonos ir vyno pavidalais. “Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas”.

Jėzus iš pat pradžių žinojo ir kas netikės: “Niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo”.

“Tikėjimo paslaptis”, skelbiame tuoj po konsekracijos per kiekvienas Mišias. Pasirinkimas įsako! “Nuo to meto nemaža jo mokinių pasitraukė ir daugiau su juo nebevaikščiojo”. Jėzus skausmingai išgyveno buvusių sekėjų atsitraukimą. Tai suprantame iš klausimo, kurį jis užduoda likusiems Dvylikai. Tačiau Jėzus nekeičia savo žodžių, jų nenuvertina ir neaiškina kitaip. Jėzus nebijo pateikti jiems lemiamą klausimą - su juo ar prieš jį: “Gal ir jūs norite pasitraukti?” Tuomet Petras prabilo: “Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pamatėme, kad tu - Dievo Šventasis”.

O mes, brangieji, kaip atsakysime? Tais pačiais širdies žodžiais, ir ypač su atnaujintu tikėjimu į Kristų ir jo dovanotą Eucharistiją.