Marija - auklėtoja

Pamokslas Šiluvos atlaidų Pedagogų, švietimo darbuotojų ir moksleivių dieną (1997 09 14)
 

Kokia graži lietuvių tradicija lankyti Marijos šventoves, - ypač brangius Šiluvos laukus, kur Marija verkdama kalbėjo piemenėliams: “Šioje vietoje buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama...”

Ir mūsų dienomis Marija gali panašiai kalbėti, nes dar daug yra žmonių, kurie niekados jos čia neaplankė, niekada nesikreipė į ją maldoje, niekada negarbino jos Sūnaus Jėzaus Kristaus. Motinai, žvelgiančiai į klystančius ir nenorinčius taisytis savo vaikus, skauda širdį. Bent širdimi apkabinkime visus mūsų brolius ir seseris, kurie dar nerado kelio į Motinos ir jos Sūnaus širdis, ir paveskime juos Gailestingajai Dievo meilei.

Ši atlaidų diena skirta mokytojams. Todėl norėčiau ypač kreiptis į Jus, brangūs mokytojai. Kokia graži, svarbi, brangi yra jūsų misija, jūsų pašaukimas auklėti, ugdyti jaunas širdis. Neretai jums tenka prisiimti net ir tėvų pareigą auklėjant vaikus, kurių iširusios šeimos nepajėgia atlikti savo auklėjimo misijos, vaikus, neturinčius gyvo šeimos židinio, kur jie savaime perimtų iš tėvo ir motinos jų dorybes.

Todėl kviečiu šiandien pabūti Marijos mokiniais ir pasimokyti iš jos auklėjimo meno. Marijai ir Juozapui buvo Dievo pavesta auklėti vaikelį Jėzų, jo kūną, protą, širdį, valią, auklėti Jį pilna ta žodžio prasme, padedant Vaikeliui atskleisti visas Dievo jam suteiktąsias dovanas.
Auklėjimas - tai bendradarbiavimas su Dievu, ugdant vaiko kūną ir protą, jausmus ir valią, sąžinę ir dvasią, kad jis taptų tikru žmogumi, Dievo vaiku. Atsakingame auklėjimo darbe reikia dviejų dalykų: žodžio ir pavyzdžio nuoširdumo ir meilės kupiname šeimos židinyje.

Marija taip ir auklėjo Jėzų, nes Kristus, Visagalio Dievo Sūnus, panorėjo tapti panašus į mus (Fil 2,6), gimti iš Mergelės Marijos. Marija ir Juozapas Jį maitino, mokė vaikščioti, kalbėti, melstis... Jie išmokė Dievo Įstatymų, liturginių gestų, padėjo pažinti religines tradicijas. Taip Jėzus - visos kūrinijos Viešpats - išmoko bendrauti su kitais, dalyti išmaldą, tarnauti žmonėms. Marija su Juozapu auklėjo Jėzų diegdami Jam tiesumo, atsižadėjimo, atlaidumo, meilės dorybes, leidusias Jėzui tapti tobulu žmogumi ir pavyzdingu tikinčiuoju.

Du kartus evangelistas Lukas pamini vaikelio Jėzaus augimą, kuris vis tiek lieka mums paslaptis. Lk 2,40 skaitome: “Vaikelis augo ir stiprėjo, jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo”; kitoje vietoje (Lk 2,52) rašoma: “Jis buvo jiems (tėvams) klusnus. Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse”.

Jėzus augo ne vien fiziškai; jo protas ir širdis Marijos ir Juozapo auklėjimo dėka irgi kasdien turtėjo. Ilgus mėnesius, metus Jėzus žvelgė į Mariją, klausėsi jos, matė jos gyvą pavyzdį, perėmė iš savo Motinos ne tik  veido bruožus, bet ir jos širdies kilnumą bei gerumą. Todėl ir užaugęs Kristus labai gerai suprato žmogaus širdį, gerai jautėsi su visais žmonėmis, mokslo žinovais ir mažutėliais, mokėjo su visais susikalbėti.

Jis matė miestelio aikštėje žaidžiančius vaikelius, vedyboms besirengiančius jaunuolius, grūdus malančias, tešlą minkančias, duoną kepančias šeimininkes, stebėjo komercines derybas, matė nesąžiningą prievaizdą, piemenukus su avelių kaimenėmis, ganytojus, javus sėjančius ūkininkus, vynuogių augintojus, gerą ir prastą vyną. Jėzus stebėjo paukštelių lizdus, po savo sparnais viščiukų būrį surinkusią vištą, lauko gėles, viską, kas aplinkui augo, gyveno. Visa tai Jis vėliau panaudojo savo pamokymuose, kad ir mes dvasiškai augtume, kad Dievo malonė būtų su mumis.

Marija, auklėjusi Kristų, šiandien yra ir mūsų Auklėtoja. Ji neužmiršta ir nepalieka nė vieno žmogaus: su motiniška širdimi žvelgia į mus, stebi mus, džiaugiasi, galėdama padėti mums eiti savo pašaukimo būti Dievo vaiku keliu. Ji mus lydi gyvenimo, šventumo kelyje. Marija auklėja mus savo žodžiais ir pavyzdžiu, padeda savo užtarimu pas Dievą.

Evangelijose Marija retai kalba, tačiau kiekvienas jos ištartas žodis yra mums kelias į dvasinį augimą. Pasak didžiojo Marijos mylėtojo šv. Bernardo, Marijos žodžius turėtume apmąstyti visą savo gyvenimą, nes jie yra tarsi “negęstančios meilės liepsnos”.

Pirmieji Marijos žodžiai buvo šie: “Kaip tai įvyks?” (Lk 1,34). Tai visiško atsidavimo Dievo valiai pamoka. Marija visiškai priima Dievo planą savo atžvilgiu, nori aiškiai suprasti, ko iš jos laukia Dievas. Ir mus Marija kviečia priimti Dievo valią, padarysiančią  mūsų gyvenimą gražų ir prasmingą.

“Štai aš Viešpaties tarnaitė; tebūnie man kaip tu pasakei” (Lk 1,38). Tai visiškas pasitikėjimas Dievu, savęs Jam atidavimas. Marija pasiduoda Šventosios Dvasios veikimui. Tik padedami Šventosios Dvasios pajėgsime įvykdyti Dievo valią.

Marija aplanko ir pasveikina Elžbietą. Tai nėra vien paprastas draugiškumo ženklas. Jis tapo Dievo meilės spinduliavimu tiems, kuriuos ji lankė. “Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu savo gelbėtoju”. Šia giesme išsilieja Marijos džiaugsmas dėl nuostabių dalykų, kuriuos Viešpats padarė jai ir visai tautai. Kai Dievas viešpatauja žmogaus širdyje, joje gyvena džiaugsmas. Mokėkime ir mes išreikšti savo dėkingumą, o džiaugsmu dalytis su kitais.

“Vaikeli, kam mums taip padarei?” (Lk 2, 48). Viešpats visada veikia stebėtinu būdu ir kelia sumišimą mūsų sielose, nes, mūsų neįspėjęs, dažnai veda kitais keliais, negu mūsų buvo suplanuota. Dažnai mes klausiame “Kodėl?” ir nesulaukiame paaiškinimų, nes Jėzus nori, kad mes juo visiškai pasitikėtume.

Kanos vestuvėse Marija sakė: “Jie neturi vyno” (Jn 2,3). Čia atsiskleidžia paslaugi, gailestinga meilė. Marija rūpinasi kitais, pastebi visus žmonių vargus, sunkumus - ir kūno, ir sielos. Mylinčioje širdyje viešpatauja užuojauta, gailestingumas, dėmesingumas. Marija moko mus rūpintis visais, kuriems reikia mūsų pagalbos, mūsų širdies šilumos, mūsų maldos.

Ir pagaliau: “Darykite, ką tik Jis jums lieps” (Jn 2,5). Šiuose žodžiuose išryškėja vienybė tarp Motinos ir Sūnaus - viena širdis, viena valia. Marija moko mus, kas buvo jos laimė, - visada ir visur  savo valią visiškai suvienyti su Kristaus valia. Marija nori, kad ir mes gyventume nuolat, kaip ji, sakydami: FIAT, Viešpatie, teesie Tavo  valia. Tuomet ir mūsų širdis ras laimę, ramybę ir džiaugsmą.

Tokia šiandien yra Marijos pamoka mums, auklėjantiems kitus, auklėjamiems kitų ir norintiems būti Marijos ir Jėzaus mokiniais. Marijos keliu drąsiai ženkime į Kristų. Tai išbandytas ir daugybės šventųjų pramintas kelias, kuris tikrai nepaklaidins, o nuves mus prie tikslo, prie mūsų amžinojo gyvenimo šaltinio - Dievo.