Lietuvos ateitis priklauso nuo šeimos

Pamokslas  Šiluvos atlaidų Šeimos dieną (1997 09 11)
 

Šventasis Tėvas Jonas Paulius II knygoje “Dovana ir paslaptis” rašo: “Mano pasirengimas kunigystei seminarijoje buvo iš anksto nulemtas. Tam tikra prasme prie to prisidėjo mano tėvai gimtuosiuose namuose (…). Kartais naktį pabusdavau ir užtikdavau tėvą beklūpantį taip, kaip visada matydavau parapijos bažnyčioje. Apie kunigo pašaukimą nekalbėdavome, tačiau tėvo pavyzdys man buvo pirmoji seminarija, savotiška namų seminarija” (p. 25).

“Žmonijos ateitis ateina per šeimą” (FC 86), - kalba dabartinis popiežius. Šioje vietoje noriu pridurti, kad Lietuvos ateitis ateis per šeimą. Jeigu turėsime tvirtas ir darnias šeimas, sugebančias parengti gyvenimui savo vaikus, tai sugebėsime įveikti visus dabarties ir ateities sunkumus; jei to neturėsime, mūsų neišgelbės nė Europa. Jėzus Kristus atėjo į žemę per šeimą - joje gimė, augo ir brendo: “Jėzus augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse” (Lk 2,52), - rašo evangelistas Lukas. Mes, lietuviai, gerai žinome, kokia didelė Dievo dovana yra gera šeima. Mūsų šeimos sugebėjo perduoti tikėjimą ir meilę savo tautai pačiais sunkiausiais Lietuvos istorijos laikotarpiais. Lietuvės motinos prie ratelio išmokė vaikus lietuviškai skaityti ir mylėti Lietuvą. Sovietiniais metais, kai buvo draudžiama katekizacija, šeimos gebėjo perduoti vaikams tikėjimą ir Tėvynės meilę. Geros šeimos net Sibiro tremtyje, apsuptos nepalankių žmonių ir priešiškos ideologijos, perdavė vaikams krikščioniškąjį ir tautinį paveldą.
Šiandien šeima išgyvena didelę krizę, nes griaunami jos pamatai. Dabartiniame pasaulyje visuomenė pažymėta utilitarizmo ir hedonizmo ženklu - nauda ir malonumai iškelti aukšiau visko. Šiame vertybių babelyje žmogaus asmuo ir normali šeima yra praradę vertę. “Moteris gali tapti vyrui daiktu, vaikai - tėvams našta, šeima - ją sudarančių asmenų laisvei trukdančia institucija”, - rašo popiežius Jonas Paulius II.

Šeimos griovėjai dažnai yra uolesni už jos statytojus. Norėčiau paminėti tik kai kuriuos faktus. Prieš keletą metų valdžios žmonės į Lietuvą įsileido Trečiojo pasaulio šalims skirtą Planuotos tėvystės organizaciją. Jos ideologijos pagrindai antikrikščioniški ir be galo pavojingi net didelei valstybei. Ji propaguoja seksą ir apsaugos priemones, kuriomis bando išspręsti visas problemas, pavyzdžiui, gyventojų gausėjimo, apsisaugojimo nuo AIDS ir t.t. Užsispyrus, nekreipiant dėmesio į tėvų nuomonę, mokyklose skleidžiamas antikrikščioniškas lytinis auklėjimas, mokantis ne susivaldymo, tikrosios meilės ir pagarbos kitai lyčiai, bet vadinamojo “saugaus sekso” technikos. Labai gaila, kad katalikai tėvai sutrinka ir neprotestuoja prieš šią pavojingą tendenciją, galinčią sužaloti jų vaikus. Kai kurie TV kanalai yra virtę pamazgų upe ir, apsikarstę septintojo dešimtmečio seksualinės revoliucijos lozungais, demoralizuoja jaunus žmones, nes iš sąmonės ištrina supratimą, kas yra tikroji meilė ir šeima. Net komunistai paskutiniaisiais dešimtmečiais taip atvirai nepažeidinėjo žmogaus teisių, kaip tai daro demokratija ir laisve besidangstančios visuomenės informavimo priemonės, nes jų dievas yra pinigai. Reikia tik stebėtis aiškinimais, kad tėvai turi kontroliuoti vaikus, ką šiems žiūrėti per TV. Kiekvienas tėvas turi teisę paklausti: kas duoda teisę mano šeimai pilti po kojomis pamazgas, kad mes, tėvai, būtume priversti saugoti save ir savo vaikus nuo susipurvinimo? Kaip lavina paauglių sąmonę užgriūnantys tvirtinimai, kad seksas ir meilė yra tas pat, kad Bažnyčia nevertina sekso ir t.t. Tai melas, kuriuo alsuoja pragaras. Kur rasite, kad Šventasis Raštas ar Bažnyčia nuvertina normalų žmonių gyvenimą? Seksas pagal Dievo planą yra šventas, tačiau žmogus jį gali naudoti iškreiptai. Peiliu galima atsiriekti duonos, bet juo galima nužudyti ir žmogų. Taip ir seksas gali šeimoje puoselėti meilę ir kurti gyvybę, bet - elgiantis neatsakingai - gali sunaikinti žmogaus kūną bei dvasią.

Šia proga negaliu nepasidžiaugti poslinkiais, kuriuos matau Lietuvoje ir Bažnyčioje. Didesniuose miestuose jau yra įsikūrę Šeimos centrai, besivadovaujantys krikščioniška mintimi. Lietuvoje jau yra nemažai žmonių, organizuojančių ne “sargių” šventes, bet vykdančių nuostabiai gražias programas, kuriomis norima parengti jaunimą brandžiam ir laimingam šeimos gyvenimui. Šiandien galime turėti vilties, kad valdžios žmonės supras, kokios šeimos ugdymo programos dabar reikalingos Lietuvai - tos, kurios žudo šeimas ir vaikus, ar tos, kurios kuria gyvybės ir meilės civilizaciją.

Šeimos autorius yra Dievas. Vatikano II Susirinkimo konstitucijoje “Bažnyčia šiuolaikiniame pasaulyje” skaitome: “Dievas sukūrė žmogų ne vieną, nes nuo pradžių kaip vyrą ir moterį sukūrė juos (Pr 1,27), ir ši sąjunga sudarė pirmąją asmenų bendravimo formą” (GS 12). Abipusis asmenų atsidavimas ir vaikų palaima šeimoje reikalauja vedusiųjų ištikimybės ir šios vienybės neišardomumo. Jėzus, gindamas santuokos neišardomumą, primena: “Ką Dievas sujungė, žmogus teneperskiria” (Mt 19,6). Tik mirtis gali nutraukti šį dievišką ryšį, atsiradusį priimant Santuokos sakramentą. Deja, visuomenės informavimo priemonės nori padaryti šeimos neištikimybę norma. Dar sugebame piktintis, kai TV ekranuose liejasi kraujas, bet jau apsipratome, kad TV serialai kasdien propaguoja šeimos neištikimybę. Iš tikrųjų neištikimybė yra sunki nuodėmė, nes pažeidžiamas Dekalogas, sulaužoma priesaika, ir šeimos nariai, ypač moteris ir vaikai, netenka saugumo. Kiek vaikų Lietuvoje šiandien kenčia dėl tėvų neištikimybės!

Matydami labai sunkią lietuviškos šeimos padėtį, Lietuvos vyskupai šiais metais nutarė pagerinti jaunavedžių rengimą šeimos gyvenimui. Sovietiniais laikais jo beveik nebuvo; atrodė pakanka, kad jaunas žmogus pasikartojo katekizmą ir nori priimti Santuokos sakramentą. Kadangi krikščioniška santuoka neišardoma, o šeimos gyvenimas yra sunkus, uždedantis atsakingas pareigas, santuokai reikia labai rimtai pasirengti. Vyskupai nutarė iš pradžių skirti pasirengimui tik tris mėnesius, nors daug kur užsienyje šiam tikslui skiriama pusė metų. Prieš tokį atsakingą žingsnį - šeimos sukūrimą - trijų mėnesių pasirengimo laikotarpis yra labai trumpas. Būtų gerai, jei ir civilinė metrikacija reikalautų ne mėnesio, bet trijų mėnesių laikotarpio nuo dokumentų įteikimo iki santuokos įregistravimo, nes tada būtų galima sėkmingiau įgyvendinti jaunavedžių rengimo programą. Pats gyvenimas reikalauja, kad valstybė ir Bažnyčia glaudžiai bendradarbiautų, kai sprendžiami tokie svarbūs tautos dvasinio prikėlimo uždaviniai.

Baigdamas labai noriu paraginti tėvus melstis šeimose. Vaikai patirs krikščioniškos šeimos palaimą tik tada, kai matys savo tėvus maldos vienybėje su Dievu.

Karaliene šeimos, melski už mus! Melski už visus, kurie nori padėti šeimoms! Melski už sudužusias šeimas, kad jos prisikeltų! Melski už apleistus vaikus, kad jie surastų šeimos židinio jaukumą. Amen.