Artėja prezidento rinkimai, ir žmonės vis dažniau klausia, ką Bažnyčia pasakys savo tikintiesiems. Dažniausiai norima labai tiesmukiško Bažnyčios atsakymo - rinkime vieną ar kitą konkretų asmenį. Atkreipkime dėmesį, kad Dievas visada palieka žmogui laisvę ir tik nurodo, ko jis turėtų vengti ir ką privalėtų daryti, kad būtų laimingas žemėje ir danguje. Todėl ir Bažnyčia gerbia sąžiningą žmonių pasirinkimą, ypač kai jis padaromas rinkimų metu. Tačiau vyskupas, kaip ganytojas, turi teisę ir pareigą nurodyti savo tikintiesiems, kuo jiems reikėtų vadovautis, kai dalyvaujama sprendžiant svarbius visuomeninio gyvenimo klausimus.
Esu įsitikinęs, kad dauguma tikinčiųjų jau yra subrendę suvokti, jog jų dalyvavimas rinkimuose yra tokia pat šventa pareiga, kaip ir kitos pareigos, pavyzdžiui, dirbti, išlaikyti šeimą, melstis etc. Kas atsakingai dalyvauja rinkimuose, tas parodo savo žmogišką, pilietinę ir krikščionišką brandą.
Prezidento veikla, jo žodis ir laikysena tautoje yra labai reikšmingi, todėl tikintieji pirmenybę turėtų teikti tam kandidatui, kuris savo gyvenime remiasi Dekalogu ir brangina tikėjimą bei krikščioniškas vertybes.
Rinkiminės kampanijos metu sunku įvertinti kandidato asmenybę, nes tada jis gali būti nepelnytai giriamas arba niekinamas. Reikia apgailestauti, kad visuomenės informavimo priemonės jau dabar niekina ir šmeižia kai kuriuos kandidatus, turinčius tautoje gerą vardą. Tai ženklas, kad Lietuvoje yra pakankamai žmonių, pasiryžusių prasilenkti su morale ir savigarba, kad tik prezidento rinkimus laimėtų jų pageidaujamas kandidatas.
Geriausiai žmogaus vertė matoma sunkių išmėginimų momentais. Jeigu sunkiomis sąlygomis žmogus pasirodo esąs ne savanaudis, bet mokantis aukotis, juo galima pasitikėti. Todėl rinkėjams tiktų gerai įsižiūrėti į kandidatus, kokie jie buvo sovietinės okupacijos metais, kaip jie elgėsi Lietuvai išsivaduojant iš okupacijos pančių ir ką nuveikė per septynerius laisvės įtvirtinimo metus.
Rinkėjams turėtų būti priimtini tik tie kandidatai į prezidentus, kurie savo ištikimybę Lietuvai jau yra įrodę darbais. Nors ir neturime teisės neigiamai vertinti žmonių, kalbančių apie meilę Lietuvai, jais nelengva pasitikėti, jeigu jie iki šiolei nieko reikšmingo nėra nuveikę savo Tėvynei.
Lietuvos žmonėms reikėtų pasirinkti tokį prezidentą, kuris ne tik atsakingai rūpintųsi valstybės saugumu, tinkamai atstovautų Lietuvai pasaulyje, bet kartu visomis jėgomis palaikytų tautos moralės ir krikščioniškų vertybių ugdymą, nes tik ant šio pagrindo galima kurti aiškią Lietuvos ateitį.
Lietuvoje skelbiami kandidatų į prezidentus reitingai, kurių objektyvumo žmonės negali patikrinti ir kurie gali būti naudojami kaip propagandiniai-rinkiminiai šou. Todėl rinkimuose tikintieji neturėtų remtis šių reitingų rezultatais.
Būtų didelė klaida, jei tikintieji savo balsus atiduotų už vieną ar kitą kandidatą, kuris neturi realios galimybės būti išrinktas, nes taip galėtų pasitarnauti nepageidaujamo kandidato pergalei.
Idealių kandidatų beveik nebūna, todėl patariame tikintiems žmonėms atiduoti savo balsą už tą kandidatą, kuris labiausiai atitiks nurodytus kriterijus.
Meldžiu Dievą, kad Lietuvos tikintieji ir visi geros valios žmonės rinkimų dieną parodytų savo krikščionišką ir pilietinę brandą, o naujai išrinktas prezidentas vestų Lietuvą laisvės, demokratijos, vienybės ir krikščioniškų vertybių branginimo keliu. Baigdamas raginu visus tikinčiuosius dar intensyviau melstis, kad Dievas laimintų tiek daug iškentėjusią mūsų Tėvynę ir padėtų visiems jos vaikams augti meilės, atsakomybės ir krikščioniško solidarumo dvasia.
Pastaba kunigams. Kauno arkivyskupijos klebonus įpareigoju spalio mėnesį su šiuo mano kreipimusi supažindinti savo tikinčiuosius.
Taip pat primenu kunigams rinkiminės kampanijos metu susilaikyti nuo
politinės agitacijos, nesiderinančios su Bažnyčios nurodymais dvasininkams,
bet ta proga paraginti parapijiečius būti labai aktyviais savo tautos piliečiais.
S. Tamkevičius
Kauno arkivyskupas metropolitas
Kaunas, 1997 09 25