“Taisykite Viešpačiui kelią!”

II advento sekmadienis (C)
Lk 3, 1-6

Vienas iš Viešpaties kalbėjimo būdų yra bažnytinė liturgija. Pabandykime įsiklausyti, ką mums byloja Advento  liturgija. Čia nuolat sutinkame tris asmenybes: pranašą Izaiją, kuris skelbė, jog ateis Viešpats, kuris surinks savo tautą ir rūpestingai ją globos; Joną Krikštytoją, kuris nukreipė savo klausytojų žvilgsnį į Kristų, kaip pasaulio nuodėmę naikinantį aukos avinėlį, ir Mariją, kuri ištarė Fiat ir per ją atėjo pasaulio Išganytojas - gyvenimo šviesa. Visi jie yra talkininkai, padedantys pasirengti Jo atėjimui... Šios dienos liturginių skaitymų pagrindinė mintis – taisykite Viešpačiui kelią. Tą raginimą  skelbia Izaijas, jį kartoja Jonas Krikštytojas. Izaijas konkrečiai sako, kad reikia nulyginti kalvas, užpilti duobes ir ištiesinti, kas yra kreiva. Tačiau mes aiškiai suprantame, kad tai turi būti ne materialus kelio tiesimas,  bet dvasinis pasirengimas. Viešpaties dienai turim pasirengti dvasiškai. Pirmasis dvasinio pasirengimo žingsnis turi būti mūsų atsivertimas, kurį skelbia Jonas Krikštytojas. Atsivertimą dažnai suprantame tik kaip netikinčio žmogaus atsigręžimą į Dievą, ar nusidėjėlio pasukimą atgailos keliu. Tačiau mums visiems reikia atsivertimo. Kiekvienas savo mintyse, žodžiuose ir darbuose galime rasti didesnių ar mažesnių dalykų, kurie nesiderina su Dievo valia. Stengtis juos pakreipti Dievo valios link, tai ir yra mūsų kasdienis atsivertimas. Be to, kiekvienas iš mūsų turėtume kaip nors parodyti, kad kiekvieną advento dieną prisimename ir laukiame Viešpaties atėjimo.

Prieš keletą metų svečiavausi vienoje parapijoje pačiame miesto centre. Kiekvieną dieną 12 valandą ten būdavo aukojamos šv. Mišios ir jose dalyvaudavovo pilna bažnyčia tikinčiųjų. Kai aš išsakiau savo nusistebėjimą, senelis klebonas man paaiškino, kad kai kurie Amerikos katalikai advento ir gavėnios metu pasiryžta be sekmadienio Mišių kas savaitę dalyvauti dar vieneriose.. Dvyliktą valandą visose įstaigose paprastai būna pietų pertrauka. Žmonės tuo pasinaudodami ateina į Mišias. Nebūtinai dukart savaitėje dalyvaudami šv. Mišiose, bet kaip nors  kitaip galėtume parodyti Viešpačiui, kad laukiame Jo atėjimo, pavyzdžiui, sukalbėdami trumpą kasdieninę maldą, ko nors atsižadėdami ar atlikdami kokį nors gerą darbą. Kaip moko apaštalas Petras, mums reikia  pasižymėti šventu gyvenimu, maldingumu ir ilgesingai laukti mūsų Viešpaties atėjimo. Vienas pačių svarbiausių pasirengimo darbų turėtų būti meilės įsakymo vykdymas. Šis įsakymas  vykdomas ne tik išmaldos davimu, bet ir žodžiu, darbu, draugiškumu ir nuoširdžiu tarnavimu artimui.

Karo metais Vokietijos kaime pas vieną ūkininką tarnavo jaunas lietuvis. Jis jautėsi labai vienišas. Jam būdavo ypač liūdna, kai artėdavo Kalėdos. Iš savo draugų, dirbusių kitame kaime, sužinojo, kad mieste yra  daugiau lietuvių ir kad jie rengia bendras Kūčias ir sutarė su jais kartu švęsti. Kūčių dieną, užbaigęs darbus, leidosi į kelionę. Kad pasiektų draugus, jam reikėjo perkopti kalną. Eidamas kalnu pasivijo seną moterį ir vietos papročiu ją pasveikino: “Tesveikina Tave Dievas”. Senė garsiai sumurmėjo: “Matyt, vienas iš tų prakeiktų užsieniečių”.

Kai nusileido į pakalnę, pradėjo snigti. Greit pakilo pūga. Vėjas vertė sniegą didelėmis gniūžtėmis. O senė kalnuose. Ji iš tos pūgos neišsikapstys. Nežinia, ar jaunuolis tuo metu prisiminė Kristaus žodžius – ”darykite gera tiems,  kurie jūsų nekenčia ir  Jus persekioja, bet jis grįžo atgal. Rado senę iš paskutinių jėgų kovojančią su pūga ir pargabeno ją į kaimą. Bet kai jis pasiekė savo draugų namus, jie jo nesulaukę jau buvo išvažiavę. Jis liko vienas nepažįstamam svetimam krašte. Gindamasis nuo šalčio vaikščiojo bažnytkaimio gatvėmis.

Pagaliau nustojo snigti. Artėjo vidurnaktis. Atsivėrė bažnyčios durys. Varpai kvietė į Piemenėlių Mišias. Į bažnyčią įėjo ir jaunuolis.

Pamokslo metu kunigas pasakė: “ Kas padarė gerą darbą, tas geriausiai pasirengė sutikti Kūdikėlį Kristų”. Tuomet jaunuolio širdį užliejo Kalėdų džiaugsmas. Juo geriau pasirengsime per adventą, tuo stipriau patirsime Kalėdų džiaugsmą ir Dieviškojo Kūdikio atėjimą.