Seminaras - diskusija "Bažnytinio meno išsaugojimo problemos"
 

Sausio 8 d. Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje Lietuvos restauratorių sąjunga, Kauno Tarpdiecezinė kunigų seminarija ir Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisija surengė seminarą - diskusiją "Bažnytinio meno išsaugojimo problemos". Pasveikinęs ir pristatęs šio renginio dalyvius iš visos Lietuvos, Kauno Tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektorius vysk. R. Norvila akcentavo būtinybę rūpintis bažnytiniu menu, sudarančiu žymią mūsų krašto paveldo dalį ir atspindinčiu tikėjimą bei dvasinį gyvenimą. Jis išreiškė viltį, kad šio susitikimo metu išsakytos mintys paskatins Bažnyčią bei valstybines institucijas toliau bendradarbiauti restauruojant ir išsaugojant bažnytinį meną.

Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkė E. V. Telksnienė padėkojo už galimybę surengti antrąją seminaro dalį, kurioje numatoma supažindinti su Vatikano dokumentais, skirtais bažnytinio meno bei istorijos paveldo apsaugai, ir aptarti bažnytinio meno išsaugojimo problemas. Pasak jos, pirmojoje seminaro dalyje 1997 m. gruodžio 12 d. Vilniuje buvo aptarti bažnytinio meno inventorinimo, tyrimo, priežiūros, konservavimo klausimai, siūlyta kunigų seminarijose dėstyti paminklosaugos kursą. "Bendram darbui visus telkia artėjantis 2000 metų jubiliejus, kuris kartu atspindi ir krikščioniško meno istoriją", – sakė Lietuvos restauratorių sąjungos pirmininkė.

Kun. doc. dr. A. Kajackas supažindino su Vatikano dokumentais dėl meno bei istorijos paveldo apsaugos. Trumpai apžvelgęs meno santykį su religija nuo krikščionybės pradžios, jis pabrėžė, kad Vatikano II Susirinkimo 1963 m. paskelbtoje liturginėje konstitucijoje Sacrosanctum Consilium pirmąkart Bažnyčios dokumente visas skyrius skirtas bažnytiniam menui. Šiuo dokumentu vyskupai įpareigojami išklausyti diecezinės bažnytinio meno komisijos ir specialistų nuomonės. Esant galimybei ir reikalui jiems taip pat rekomenduojama rūpintis meno mokyklų, akademijų steigimu. Ypač atkreiptinas dėmesys į deramą bažnyčių statybą, altorių, tabernakulio, krikštyklos įrengimą. Liturginė konstitucija ragina filosofiją ir teologiją studijuojančius klierikus susipažinti su bažnytinio meno istorija bei jos raida ir kiekvienoje vyskupijoje įsteigti bažnytinės muzikos bei bažnytinio meno komisijas. Prelegentas apgailestavo, jog įgyvendinant liturginę reformą ne visur buvo atsižvelgta į šios konstitucijos nuorodas. Dėl to sunaikinta nemažai bažnyčių interjero meninių vertybių, be to, pagausėjo vagysčių, nelegalios prekybos bažnytinio meno vertybėmis atvejų. 1971 m. Dvasininkijos reikalų kongregacija išleido instrukciją dėl Bažnyčios istorinio ir meninio paveldo apsaugos, kurioje pabrėžiamas bažnytinio meno išskirtinumas bei būtinybė išsaugoti bažnytinį meną. Dokumente vyskupų konferencijos raginamos išleisti rekomendacijas, primenančias bažnytinio meno kūrinių išsaugojimo svarbą. Prelegentas minėjo ir popiežiaus Jono Pauliaus II 1982 m. paskelbtą dokumentą Pastor bonus, kuriame irgi akcentuojama būtinybė rūpintis visuotinės Bažnyčios meno ir istorijos paveldu, ypatinga reikšmė teikiama Popiežiškosios meno komisijos meno bei istorijos paveldui išsaugoti įsteigimui. Ši komisija prie Dvasininkijos kongregacijos pradėjo veikti 1988 m. birželio 28 d.

Kun. dr. A. Kajackas pažymėjo, jog Lietuvos kultūrą saugantys žmonės tik apie 1970 m. ėmė atkreipti dėmesį į uždarytose bei veikiančiose bažnyčiose esantį meno paveldą. Į 1973 m. išleistą "Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašą" įtrauktos bažnyčios ir bažnyčiose esančios meno vertybės. Planingai įgyvendinti Vatikano II Susirinkimo nutarimus Lietuvos Katalikų Bažnyčia pradėjo tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ypač po Šventojo Tėvo apsilankymo Lietuvoje. Kun. dr. A. Kajackas pasidžiaugė geru Bažnyčios ir Kultūros ministerijos, Lietuvos restauratorių sąjungos atstovų bendradarbiavimu, restauravimo darbais Liškiavoje, Kudirkos Naumiestyje ir kt. Susirūpinimą turėtų kelti dar nepradėta bažnyčių pastatų ir jose esančių meno vertybių inventorizacija, aprašymas, įkainavimas bei liturgijoje jau nenaudojamų meno vertybių apsauga, konservavimas ir restauravimas. Sunkiai sekasi steigti Religinio meno muziejų. Pasak doc. dr. kun. A. Kajacko, džiugina tai, kad nuo 1985 m. Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje dėstoma bažnytinio meno istorija padeda jaunajai kunigų kartai geriau suprasti bažnytinio meno vertybes, pajausti atsakomybę už jų išsaugojimą ir būklę.

Dr. Z. Šinkūnaitė apžvelgė Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno komisijos veiklą. Pasak jos, norint iš esmės pakeisti bažnytinio meno paveldo reikalų būklę, reikia, vadovaujantis bažnytinės teisės kodeksu bei Apaštalų Sosto dokumentais, sukurti gerai veikiančią globos sistemą, nes Bažnyčia per šimtmečius sukaupė tikrą meno lobyną. Prelegentė sakė, jog Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno komisijos įsteigimas yra svarbi organizacinė priemonė, kuri laikui bėgant turėtų pakeisti tiek bažnytinio meno paveldo būklę, tiek ir požiūrį į patį paveldą. Nors komisija dar tik pradėjo savo veiklą, jau esama pirmų rezultatų: svarstyta Lietuvos Kankinių bažnyčios statyba Domeikavoje, aptartos paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbų tąsos problemos, įvairiems Kauno arkivyskupijos parapijų klebonams patarta, kaip pagal atnaujintą liturgiją tvarkyti bažnyčių šventorius. Be to, komisija parengė Kauno arkikatedros bazilikos presbiterijos sutvarkymo projektą, rūpinasi Kauno arkivyskupijos Bažnytinio meno muziejaus atkūrimu. Pasak prelegentės, muziejaus atkūrimas – vienas tinkamiausių bažnytinio meno išsaugojimo būdų. Čia galėtų įsikurti Bažnytinio meno vertybių konservavimo ir restauravimo centras.

Seminaro metu KVAD restauravimo tarybos pirmininkė D. Krūminienė pasidalijo mintimis apie Kultūros vertybių apsaugos departamento restauravimo tarybos veiklą, bažnytinio meno išsaugojimo problemas apžvelgė ir kiti seminaro dalyviai.

Seminaro dalyviai apsvarstė ir priėmė projektą, kuriame pabrėžiama, jog Vatikano išleisti dokumentai dėl bažnytinio meno apsaugos turėtų būti žinomi visiems Lietuvoje. Vyskupijų ordinarai raginami pasirūpinti, kad jų būtų laikomasi, o vyskupijų kurijos – pradėti bažnyčių ir jose esančių meno vertybių apskaitą. Projekte taip pat pabrėžiama Bažnytinio meno muziejaus kūrimo svarba, rekomenduojama vyskupijose steigti lėšų fondus, skirtus bažnytinio meno vertybėms konservuoti bei restauruoti.

-jp-