1997 m. spalio 30 – lapkričio 1 d. Vatikane, Casa di Santa Marta, vyko tarpbažnytinis dialogas tema "Antijudaizmo šaknys krikščioniškoje aplinkoje". Šį renginį organizavo Didžiojo 2000 metų jubiliejaus Centrinio komiteto teologinė istorinė komisija.Tarp 60 simpoziumo dalyvių buvo vyskupų, teologų, katalikų ekspertų ir kitų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovų. Kaip patarėjai jame dalyvavo: Marcel Dubois, Jean Stern, Joachim Gnilka, Paul Beauchamp, L. Frizzel, Robert O’ Tool, Gerhard Lohfink, Piero Fumagalli, John F. Morley, Jean Miguel Garrigues, Aristide Serra.

Susitikimą pasveikino Didžiojo 2000 metų jubiliejaus Centrinio komiteto prezidentas kardinolas Roger Etchegaray. Teologinės istorinės komisijos pirmininkas ir Popiežiaus namų teologas tėvas Georges Cottier įžangoje išryškino tarpreliginio dialogo prigimtį ir tikslą. Po trijų darbo dienų buvo suformuluotas pranešimas. Spalio 31 d. simpoziumo dalyvius audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II.

Baigiamasis pranešimas

Po trijų darbo dienų nuo spalio 30 iki lapkričio 1 d. Vatikane, Casa di Santa Marta, pasibaigė tarpbažnytinis dialogas apie antijudaizmo šaknis krikščioniškoje aplinkoje. Į šį tarptautinį simpoziumą susirinko apie 60 dalyvių: vyskupų, teologų, katalikų ekspertų ir kitų Bažnyčių atstovų. Pirmiausia pabrėžtinas faktas, kad simpoziumas vyko Vatikane. Ši aplinkybė ypač reikšminga ir viltinga krikščionių ir žydų ateities dialogo atžvilgiu. Šią atnaujintą viltį pabrėžė Šventasis Tėvas, audiencijoje priėmęs simpoziumo dalyvius spalio 31 d. Svarstybų dienomis Šventojo Tėvo mokymai ir asmeniniai liudijimai tiek doktrinos, tiek sieloados požiūriu teikė nuolatinį atspirties tašką žvelgiant į broliškesnius šių dviejų religijų atstovų santykius. Didžiojo 2000 metų jubiliejaus teologinės istorinės komisijos organizuotas simpoziumas turėjo ypatingą užduotį iškelti apaštaliniame laiške Tertio millennio adveniente nurodytas gaires. Šia prasme susitikimas iš esmės buvo dvasinio pobūdžio. Kita vertus, mokslinio dialogo tikslas buvo ne parengti deklaraciją ar kitokį dokumentą, bet pateikti ataskaitą Šventajam Tėvui. Išsakyti pasiūlymai padės ir vietinėms bendruomenėms keliauti Didžiojo 2000 metų jubiliejaus link.

Jubiliejus visų pirma reiškia apstų dėkingumą Dievui už dovanotą Jėzų Kristų, kuris yra šventumo šaltinis ir pavyzdys. Kad tasai dėkingumas būtų pilnutinis ir visiškas, jam kelią turi parengti sąžinės tyrimas. Kadangi mes nežinome atsakymų į Dievo planus, būtinas pasiryžimas atsiversti. Praeities klaidos ir nuodėmės neturėtų ateityje kartotis.

Iš tikrųjų atsivertimo aktai prasidėjo sulig Vatikano II Susirinkimu. Susirinkimas, žvelgdamas į mūsų santykius su žydais, kviečia mus atsižvelgti į deklaraciją "Nostra Aetate", kurioje Izraelio slėpinys tyrinėjamas Bažnyčios slėpinio ir mūsų pačių tapatybės šviesoje, tikintis, kad tiesa padarys mus laisvus (plg. Jn 8, 32).

Pirmutinė atsivertimo nuostatos pakopa yra tikroviškas faktų pripažinimas. Taip šį troškimą išreiškė Šventasis Tėvas Tertio millennio adveniente.

Jubiliejaus metai yra, anot Senojo Testamento, gailestingumo metai.

Per 49 - erius tyrinėjimų metus buvo maištaujama prieš teisingumą. Penkiasdešimtieji metai yra pašventinantys ir išlaisvinantys gailestingumo metai. Mokėjimas maldauti, prašyti ir gauti atleidimą yra laisvę laiduojanti sąlyga. Atmintis duota ne tam, kad suteiktų dar daugiau kančių, bet kad atrastume mūsų bendrą ryšį, glūdintį Dievo atmintyje. Mes ryžtamės dėmesingai iš naujo perskaityti Šventąjį Raštą, siekdami ištikimybės Bažnyčios tikėjimui. Krikščionys, pasiduodantys antijudaizmui, įžeidžia Dievą ir pačią Bažnyčią. Šių trijų dienų darbas reiškia tarpsnį ilgoje kelionėje. Mus paguodžia mintis, kad dialogas baigiasi Visų Šventųjų iškilmės šviesoje.