Popiežiaus apsilankymas Kuboje – istorinis įvykis

(KAP, KNA, CRTN/CNS) Sausio 21 – 25 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Kuboje. Bažnyčios atstovai laiko šią kelionę prasidedančio dialogo tarp šalies komunistinės vyriausybės ir Katalikų Bažnyčios Kuboje ženklu. Kardinolas Josephas Ratzingeris pavadino šį Šventojo Tėvo apsilankymą "istoriniu įvykiu". Jono Pauliaus II kelionė sukėlė milžinišką žiniasklaidos susidomėjimą. Apie ją iš Kubos pranešinėjo apie 3000 žurnalistų, o dar trims tūkstančiams nebuvo suteikta vizų. Trys dienos iki popiežiaus atvykimo Castro paragino sutelkti visas šalies jėgas, kad šis įvykis būtų sėkmingas. Komunistinio jaunimo sąjunga irgi pakvietė daugiau negu 500 tūkst. savo narių "išklausyti" popiežiaus naujieną.

Kuboje, užimančioje 111 tūkst. kvadratinių kilometrų teritoriją, gyvena 11 milijonų žmonių, iš kurių maždaug 42 procentai yra katalikai, 56 procentai neišpažįsta jokios tikybos. Apie 300 tūkst. gyventojų – protestantai. Kubos Katalikų Bažnyčia suskirstyta į dešimt vyskupijų. Iš 288 kunigų beveik pusę sudaro užsieniečiai. Šalyje gyvena maždaug 470 seserų ir 25 vienuoliai.

Pasibaigus šaltajam karui ir žlugus Sovietų Sąjungai, Castro režimas neteko beveik trijų ketvirtadalių savo prekybos partnerių. Nustojus "broliškoms socialistinėms šalims" tiekti naftą, mašinas ir maisto produktus, Kubos ekonomika smuko. 1989 – 1993 m. eksportas sumažėjo 80 procentų, o pramonė išnaudojo tik 10 – 20 procentų savo pajėgumo. Gyventojams tai reiškė radikalų gyvenimo sąlygų pablogėjimą. 1989 m. pervartos bei su jomis susiję sunkumai lėmė pokyčius Bažnyčios ir valstybės santykių srityje. Kubos revoliucijos metu iš Bažnyčios buvo atimti visi nesakralaus pobūdžio pastatai, sunaikintas platus bažnytinių mokyklų bei socialinių institucijų tinklas. Ilgiau negu tris dešimtmečius tikėjimas buvo toleruojamas tik tarp bažnyčių sienų; visi, kurie jį viešai išpažindavo, patirdavo didelių sunkumų. Šiuo izoliacijos bei priespaudos laikotarpiu Bažnyčia neturėjo beveik jokių galimybių skleistis. Kunigų sumažėjo: šeštojo dešimtmečio pabaigoje jų buvo 700, šiandien yra mažiau negu 300.

Politiškai ir ekonomiškai į kampą užspeistas Castro režimas buvo priverstas apeliuoti į visų jėgų, ypač katalikų, tautinės ištikimybės jausmus. 1992 m. priimta Konstitucijos pataisa, kuria buvo atsisakyta "ateistinės valstybės" sąvokos ir Kuba apibrėžta kaip valstybė, garantuojanti religijos laisvę. 1991 m. Kubos Vyskupų konferencija įsteigė Caritas organizaciją, pirmiausiai veikiančią pagalbos maisto produktais bei socialinio darbo srityse. Pasitikėjimo savo jėgomis Caritas organizacijai suteikė dalyvavimas Europos Sąjungos pagalbos Kubai programoje. Šiuo metu Caritas atsako už maisto produktų dalijimą dviejose šalies provincijose ir sykiu kontroliuoja gėrybių paskirstymą valstybinėse įstaigose, pavyzdžiui, ligoninėse. Visose vyskupijose veikianti organizacija, vienijanti 6000 savanorių pagalbininkų ir 35 etatinius darbuotojus, sukūrė parapinį solidarumo tinklą valstybėje, oficialiai tebeturinčioje veiklos monopolį visose gyvenimo srityse.

Kubos bažnytinis gyvenimas tampa vis spalvingesnis, daugėja besikrikštijančių bei dalyvaujančių šv. Mišiose. Remiantis dabartiniais statistiniais duomenimis, maždaug 12 procentų pakrikštytųjų aktyviai dalyvauja Bažnyčios veikloje. Vis reikšmingesnis vaidmuo tenka gausėjantiems Bažnyčios spaudos leidiniams, kuriuose atsargiai ir išmintingai gvildenamos tokios temos, kaip žmogaus teisės bei Bažnyčios socialinis mokymas. Kubos vyskupai išdrįsta viešai kritikuoti išskirtinę oficialiosios ideologijos padėtį bei "nesaikingą saugumo tarnybos kontrolę" ir reikalauti teisės į nuomonių bei žiniasklaidos įvairovę. Kita vertus, vyskupai supranta, jog jie turi elgtis atsargiai, ir deda pastangas, kad Bažnyčios veikla nebūtų susieta su opozicijos sąvoka.
 

"Nebijokite! Atverkite savo širdis Kristui!"

Pradėdamas savo vizitą Kuboje, sausio 21-osios vakare Jose Marti oro uoste popiežius Jonas Paulius II padėkojo Fideliui Castro už kvietimą apsilankyti, priminė sunkius Bažnyčios Kuboje praeities išbandymus, drąsino katalikus garsiaisiais savo pontifikato pradžios žodžiais: "Nebijokite! Atverkite savo širdis Kristui!" Bažnyčia, anot popiežiaus, Kuboje visada skelbė Jėzų, net ir kartais "sunkiomis sąlygomis". Jis dėkojo Kubos krikščionims už ištikimybę Kristui, Bažnyčiai ir popiežiui, taip pat už pagarbą "dar ankstesnėms religinėms protėvių tradicijoms". Jono Pauliaus II sveikinimo kalboje vyravo atsivėrimo ir pokyčių temos. "Atsiveriant Kristui viskas tampa nauja", – sakė jis. Kalbėdamas apie politinę šalies izoliaciją, popiežius tvirtino, jog Kuba privalanti atsiverti pasauliui, o pasaulis – Kubai. "Meldžiuosi, kad ši šalis galėtų visiems pasiūlyti laisvės, tarpusavio supratimo, socialinio teisingumo ir patvarios taikos aplinką", – sakė jis. Anksčiau, per spaudos konferenciją lėktuve, Jonas Paulius II pareiškė norįs išgirsti iš prezidento Castro "tiesą apie jo šalį, tautą, tiesą apie Bažnyčios padėtį". Marksistinę-leninistinę perversmo sampratą jis pavadino "neapykantos ir keršto revoliucija"; krikščionys, priešingai, norį "meilės" revoliucijos.

Oro uoste popiežių Joną Paulių II sutiko Kubos valstybės vadovas Fidelis Castro, daug vyriausybės vadovų, Kubos ir kitų Amerikos valstybių vyskupų, keli šimtai žmonių, mosavusių Vatikano ir Kubos vėliavėlėmis. Iš lėktuvo išlipęs popiežius pabučiavo krepšį su Kubos žeme, kurį jam buvo ištiesę keturi vaikai.

Atsakomojoje kalboje Castro priminė kolonistinę Lotynų Amerikos praeitį, šiame žemyne vyraujantį skurdą bei kitas visuomenines negeroves, pabrėžė Kubos laimėjimus. Popiežius, anot jo, Kuboje sutiksiąs tautą, daugiau mažiau kamuojamą nelygybės negu kitos tautos, turinčią puikią sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą. Nė viena šalis nėra geriau pasirengusi už Kubą "suprasti Jūsų idėjas, nes mūsų idėjos vienodos". Castro čia paminėjo teisingumo ir teisingo išteklių paskirstymo reikalavimus. Jis netgi prisiminė, jog pats yra mokęsis katalikų mokykloje.

Po sveikinimo ceremonijos popiežius Jonas Paulius II papamobiliu nuvyko į nunciatūrą Havanoje. Havanos gatvėse jį sveikino šimtai tūkstančių žmonių.
 

Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė

Antrą apsilankymo Kuboje dieną popiežius Jonas Paulius II pabrėžė santuokos bei šeimos vertingumą ir tėvų teisę religiškai auklėti savo vaikus. Per šv. Mišias Santa Clara mieste jis tvirtino, jog nė viena ideologija negalinti pakeisti Dievo didybės ir išminties. Popiežius pabrėžtinai gynė krikščioniškąjį šeimos modelį, visam laikui sudarytą vyro ir moters meilės sąjungą. Šv. Mišiose dalyvavo per 100 tūkst. žmonių.

Popiežius akcentavo, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė ir jos stabilumo garantas. Jis kritikavo ūkines bei kultūrines sistemas, kurios, dangstydamosios klaidinga laisvės ir pažangos samprata, bruka gimstamumui priešišką mąstyseną. Jonas Paulius II griežtai smerkė dirbtines apsisaugojimo nuo nėštumo priemones, taip pat abortus, kurie yra "ne tik pasibjaurėtinas nusikaltimas, bet ir žmogaus bei visuomenės skurdinimas". Neoficialiais duomenimis, Kuboje nėštumas nutraukiamas šešiais iš dešimties atvejų. Abortai nieko nekainuoja ir neužtraukia bausmės.

Popiežius pripažino, jog socialinė padėtis Kuboje neskatina šeimos patvarumo. Materialinių pragyvenimo priemonių stygius, "nepasitenkinimas ideologija" bei vartotojiškos visuomenės patrauklumas lėmė, jog per pastaruosius metus Kuboje iširo daug šeimų, vienam iš partnerių pametus šeimą ar emigravus. Tokie priverstiniai išsiskyrimai ypač neigiamai veikia vaikus. "Todėl Bažnyčia visada stengėsi ginti tiesą apie pamatines krikščioniškosios santuokos ir šeimos vertybes".

Vaikų auklėjimas, pasak Jono Pauliaus II, yra tėvų teisė ir pareiga. Šis uždavinys toks svarbus, kad tėvų čia niekas negali pakeisti. Tiesa, valstybė ir viešosios institucijos auklėjimo srityje irgi turinti teisių ir pareigų, nes privalo rūpintis bendrąja gerove. "Tačiau tai joms nesuteikia teisės pakeisti tėvus", – tvirtino Šventasis Tėvas. Todėl tėvams privalu garantuoti teisę pasirinkti pedagoginę kryptį, etinius, pilietinius ir religinius turinius. "Nelaukite, kol visa tai jums bus duota. Patys imkite spręsti jums tenkantį auklėjimo uždavinį, erdvės bei tinkamų priemonių ieškodami ir jas kurdami piliečių visuomenėje", – akino popiežius.

Į popiežiaus kritiką šv. Mišių dalyviai iš pradžių reagavo santūriai. Plojimų per pamokslą beveik nebuvo. Karšto pritarimo Jonas Paulius II sulaukė tik tada, kai pamokslo pabaigoje, nukrypdamas nuo iš anksto parengto teksto, pacitavo Kubos nacionalinio didvyrio, poeto Jose Marti (1853 – 1895) žodžius, jog visuomenės gerovės labui turėtų sąveikauti mokykla, šeima ir Bažnyčia.
 

Paleisti politinius kalinius

Popiežius Jonas Paulius II paprašė Kubos valstybės ir komunistų partijos vadovo Fidelio Castro pasigailėti kelių politinių kalinių. Pasibaigus Jono Pauliaus II susitikimui su Castro, Vatikano atstovas spaudai Joaquinas Navarro-Vallsas pareiškė, jog Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano Kubos valdžios pareigūnams perdavė atitinkamus vardinius prašymus dėl malonės. Žmogaus teisių apsaugos organizacijų duomenimis, Kuboje yra keli šimtai politinių kalinių. Norėdami atkreipti dėmesį į savo padėtį, prieš popiežiaus apsilankymą keli iš jų pradėjo bado streiką.

Popiežius ir Kubos vadovas susitiko sausio 22 d. vakare. Apie valandą trukusio pokalbio turinį nieko nebuvo pranešta. Po susitikimo Jonas Paulius II ir Castro, išėję iš kambario, kuriame kalbėjosi, prie susirinkusių spaudos atstovų pasikeitė dovanomis. Castro įteikė svečiui knygą apie visuomenės reformatorių, Kubos kunigą Felix Varela (1788 – 1853) ir apdovanojo jį ordinu "Felix Varela". Jonas Paulius II padovanojo Castro mozaiką, vaizduojančią Kristų kaip pasaulio valdovą. Popiežius taip pat susitiko su Castro broliais Rauliu bei Ramonu ir seserimis Angela ir Augustina.
 

Vėl atrasti krikščioniškąsias vertybes

Trečiąją apsilankymo Kuboje dieną popiežius Jonas Paulius II ragino Kubos jaunuolius vėl atrasti krikščioniškąsias vertybes ir nepasiduoti vartotojiškumo, laisvos meilės bei socialinio abejingumo pagundoms. Per šv. Mišias Camaguey mieste sausio 23 d. jis vėl pabrėžė moralinių vertybių būtinybę bei religinį tikėjimą kaip vietą, kurioje jas galima rasti. Jonas Paulius II kritikavo Jungtinių Valstijų Kubos atžvilgiu vykdomą embargo politiką, tačiau sykiu pareiškė, jog tai neturėtų žadinti apatiškumo ar noro vengti visuomeninės atsakomybės. Kita vertus, vien politinės programos negali patenkinti jų giliausių troškimų. "Ieškant atsakymo nederėtų apsiriboti struktūromis, ištekliais ir institucijomis, politine sistema ar padariniais ekonominių embargų, kurie visada apgailėtini, nes žeidžia neturtingiausius. Visa tai tėra atsakymo dalis ir nepaliečia problemos esmės." Didžiausias salos gyventojų uždavinys, pasak popiežiaus, yra "grįžti prie jūsų kubietiškųjų bei krikščioniškųjų šaknų" ir imti kurti "naują visuomenę", "kurioje jūs galėtumėte būti pagrindiniai savo istorijos veikėjai". Popiežiaus aukotose šv. Mišiose dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių.

Kreipdamasis į Kubos jaunuolius, Jonas Paulius II akcentavo, kad "Jėzus yra vienintelis kelias", įgalinantis gyventi nenuodėmingai bei dorybingai. Tikėjimas ir moralinis elgesys eina "ranka rankon". Sykiu popiežius atkreipė dėmesį į naują, krikščionybei iškilusią grėsmę – pasaulinę vertybių krizę, "metančią savo šešėlį ir ant šios šviesios salos jaunimo". Jis ragino neidealizuoti tokių modelių kaip vartotojiškumas ir materializmas. "Šiandien, deja, žmonėms nesunku nupulti į moralinį reliatyvizmą", – sakė popiežius. "Toks moralinis reliatyvizmas skatina savanaudiškumą, susiskaldymą, marginalizaciją, diskriminaciją, baimę ir nepasitikėjimą kitais". Negana to, jauni žmonės, stendamiesi gyventi "savaip", leidžiasi suviliojami "nežaboto materializmo, praranda savo šaknis" ir ima "trokšti pramogų". Tuštuma, kurią sukelia tokia nuostata, galima paaiškinti alkoholizmą, narkotikų vartojimą, piktnaudžiavimą seksu, prostituciją, santuokinio gyvenimo nepatvarumą ir troškimą emigruoti. "Mieli jaunuoliai, tikintieji ir netikintieji, atsiliepkite į kvietimą būti dorybingiems, – akino Jonas Paulius II. – Tai reiškia būti tvirtiems vidujai, turėti didelę širdį, būti kupiniems iškiliausių jausmų, drąsiems tiesa, drąsiems laisve, pastoviems atsakomybe, dosniems meile".
 

Kiekviena kultūra atvira Atpirkimo turtams

Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, kultūra yra "iš esmės svarbi tautų gyvenimui ir autentiškiausių žmogiškųjų vertybių skatinimui". Per susitikimą su kultūros pasaulio atstovais 1728 m. dominikonų įkurtame Havanos universitete, kuriame studijuoja 12 tūkst. studentų, popiežius sausio 24 d. sakė, jog "Katalikų Bažnyčia netapatina savęs su kokia nors daline kultūra, bet žvelgia į visus atvirumo dvasia. Pagarbiai siūlydama savąją žmogaus bei žmogiškųjų vertybių viziją, Bažnyčia prisideda prie vis didesnio visuomenės sužmoginimo". Jonas Paulius II pastebėjo, kad kiekviena kultūra turi "centrinę religinių įsitikinimų bei moralinių vertybių šerdį, kuri yra jos siela". Būtent šią vietą Kristus nori nuskaistinti "savo malonės galia". "Kristuje kiekviena kultūra yra labai gerbiama, branginama ir mylima, nes kiekviena kultūra savo giliausios tiesos plotme visada atvira Atpirkimo turtams".
 

Bažnyčia nesiekia politinės galios

Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, "norėdama įgyvendinti savo misiją, Bažnyčia, panardinta į pilietinę visuomenę, nesiekia jokios politinės galios". Per šv. Mišias Santiago de Cuba mieste sausio 24 d. popiežius tikino, jog Bažnyčia privalo sėti gėrį tik "savo buvimu visuomenės struktūrose". Kreipdamasis į maždaug 200 tūkst. tikinčiųjų, jis tvirtino, jog pirmutinis Bažnyčios rūpestis yra "žmogaus asmuo ir bendruomenė, kurioje individas gyvena". Viskas, ko ji sau prašo, skirta tarnavimui žmonėms bei visuomenei.

Jonas Paulius II taip pat karūnavo El Cobre Artimo Meilės Dievo Motinos, Kubos globėjos, statulą. "Bažnyčia, panašiai kaip Mergelė Marija, yra motina ir mokytoja sekant Kristumi", – sakė jis per pamokslą. "Kaip visų pakrikštytųjų bendruomenė, Bažnyčia taip pat yra atleidimo, ramybės ir susitaikymo vieta". Pabrėždamas evangelizacijos bei tarnavimo ne tik katalikams, be ir visai Kubos tautai būtinybę, jis sakė: "Istorija moko, kad be tikėjimo dorybė išnyksta, moralinės vertybės nublanksta, tiesa nebespindi, gyvenimas praranda savo transcendentinę prasmę, ir net tarnauti tautai gali nebeįkvėpti taurūs motyvai". Tikinčiuosius Jonas Paulius II ragino "paversti tikėjimą tikrove savo gyvenime".
 

Susigrąžinti "krikščioniškąją sielą"

Per šv. Mišias Havanos revoliucijos aikštėje popiežius Jonas Paulius II tvirtai gynė religijos laisvę ir ragino Kubą susigrąžinti savo "krikščioniškąją sielą". Sausio 25 d. aukotose šv. Mišiose dalyvavo apie 150 tūkst. žmonių, tarp jų ir Kubos valstybės bei komunistų partijos vadovas Fidelis Castro.

Popiežius pabrėžė, jog Bažnyčios skelbiama meilės ir solidarumo naujiena nėra politinė. "Tai jokiu būdu nėra ideologija arba nauja ekonominė ar politinė sistema; priešingai, tai tikrosios taikos, teisingumo ir laisvės kelias", – pareiškė jis. Visiems suprantama kalba Jonas Paulius II kritikavo komunizmo nuostatą religijos atžvilgiu, taip pat valstybės sistemas, "ištremiančias religiją į privataus gyvenimo sritis" ir atimančias iš jos visas galimybes daryti poveikį visuomenei. Kristus atėjo, "kad išlaisvintų engiamuosius", ir tai reiškia, kad Bažnyčia privalo nesiliauti kalbėjusi apie žmogaus teises ir pareigas. Popiežius aiškino, jog Evangelijos naujiena prieštarauja ir toms politinėms sistemoms, kurios nepalieka erdvės asmeninei iniciatyvai, ir toms, kuriose laisvė baigiasi žmonių įkalinimu individualistinio savanaudiškumo kalėjime. Evangelijos išlaisvinimo nevalia apriboti vien "socialiniais ir politiniais aspektais". Jo pilnatvė pasiekiama tada, kai leidžiama skleistis "sąžinės laisvei, visų kitų žmogaus teisių pagrindui ir pamatui".

"Kaip visiems žinoma, Kuba turi krikščionišką sielą", – toliau kalbėjo Jonas Paulius II. Kubai "reikia atsiverti pasauliui, o pasauliui priartėti prie Kubos". "Laikas pasukti naujais keliais, kuriuos siūlo atsinaujinimo metas", – ragino Katalikų Bažnyčios vadovas. Daug plojimų susilaukė aistringi žodžiai, kuriais popiežius kalbėjo apie Bažnyčios įsipareigojimą pasaulio vargšams bei kenčiantiesiems. Reikėtų žinoti, kad Bažnyčia jų neišduos, ir "popiežius savo širdyje bei padrąsinimo žodžiais apkabina visus, kurie kenčia dėl neteisingumo".

Jonas Paulius II taip pat griežtai kritikavo "neoliberalistines" kapitalizmo formas. "Tarptautinėje bendruomenėje matome kelias šalis, nepaprastai turtėjančias daugelio kitų šalių didėjančio skurdo sąskaita. Turtingi tampa dar turtingesni, vargšai – dar neturtingesni", – sakė popiežius.
 

Religijos laisvė yra "neatimama žmogaus teisė"

Anot popiežiaus Jono Pauliaus II, religijos laisvė yra "neatimama žmogaus teisė", nepriklausanti "nuo atsitiktinių situacijų, politinių strategijų ar valdžios valios". Per susitikimą su Kubos vyskupais sausio 25 d. popiežius tvirtino, jog "pagarba religijos laisvei turėtų garantuoti galimybes, programas bei priemones", įgalinančias Bažnyčią, greta garbinimo, skelbti Evangelijos tiesą, ginti teisingumą bei taiką ir integraliai ugdyti žmogaus asmenį. Nė vieno iš šių veiklos matmenų nevalia riboti, "nė vienas neprieštarauja kitiems, ir nė vieno nevalia akcentuoti kitų sąskaita". Popiežius reikalavo labiau atverti žiniasklaidos priemones Bažnyčiai ir leisti jai plėtoti savas visuomenės informavimo priemones. Pasaulietinė valstybė turėtų ne baimintis Bažnyčios, kaip moralės bei švietimo skleidėjos, vaidmens, bet, priešingai, tai branginti. Anot Jono Pauliaus II, "katalikų tikėjimas tikrai yra Kubos tapatybės dalis", padeda žmonėms vystytis visais aspektais bei skatina dalyvauti juos visuomenės gyvenime.

Katalikus pasauliečius popiežius akino bendradarbiauti "su kitais geros valios žmonėmis, ieškoti visuomenei iškilusių moralinių, visuomeninių, politinių, ekonominių, kultūrinių ir dvasinių problemų sprendimų". Katalikai, "kaip visi piliečiai, turi teisę ir pareigą prisidėti prie šalies pažangos". Ypač daug dėmesio Bažnyčia turėtų skirti abortų bei skyrybų problemoms.
 

Nė viena tauta negali gyventi be ryšių su kitais

Baigdamas savo penkių dienų apsilankymą Kuboje, popiežius Jonas Paulius paragino nutraukti Kubos ekonominę izoliaciją. Per atsisveikinimo ceremoniją sausio 25 d. popiežius tvirtino, jog "nė viena tauta negali gyventi be ryšių su aplinkiniais". Todėl iš Kubos gyventojų nevalia atimti "ryšių su kitais žmonėmis". "Visi gali ir privalo imtis konkrečių priemonių šiai padėčiai pakeisti", – pareiškė jis. Šalis, kurias su Kuba vienija ispanų kalba bei krikščioniškasis paveldas, popiežius kvietė "bendromis pastangomis įveikti kliūtis, kad Kubos gyventojai, kaip aktyvūs savo istorijos veikėjai, galėtų palaikyti tarptautinius ryšius, skatinančius bendrąją gerovę". Kubiečiams Jonas Paulius II linkėjo "neužmiršti savo krikščioniškojo tikėjimo" ir savo "pašaukimo į teisingumą ir laisvę". Tik tada jie pajėgs pasiekti visuotinę gerovę "abipusės pagarbos ir gilios solidarumo pajautos aplinkoje".