Žmogus nuo pradžios

Vokietijos katalikų laikraštyje "Deutsche Tagespost" (1997 11 11) pasirodė Juliaus Bittmanno straipsnis "Abschied von einem Irrtum der Biologie" ("Atsisveikinimas su viena biologijos mokslo klaida"). Šiame straipsnyje J. Bittmanas parodo, kad "biogenetinis dėsnis", kurį atradęs Ernstas Haeckelis, yra klaidingas.

Mokslo klaidos gyvenime kartais laikosi ypač ilgai. Tai galima pasakyti apie Ernsto Haeckelio praeitame šimtmetyje suformuluotą "biogenetinį dėsnį", teigiantį, kad gyvūno embrioninis išsivystymas esąs trumpas, sutrauktas jo genties išsivystymo pakartojimas. Jis šitą postulatą pagrindė savo knygoje "Antropogenija, arba žmogaus išsivystymo istorija" ("Antropogenie oder Entwicklungsgeschichte der Menschheit"). Ši knyga pasirodė 1874 m. su daugybe brėžinių, kuriuose, beje, žmogaus embrionas vaizduojamas su žiaunomis; ir iš to jis padarė išvadą, kad kiekvienas žmogus, kaip embrionas, prieš įgaudamas tipiškai žmogišką išvaizdą, pereina žuvies arba varliagyvio tarpsnį.

Ernsto Haeckelio bendražygiai laikė jį "vokiečių Darwinu". Reikalaudamas evoliucijos teoriją taikyti neorganinei gamtai bei organizmams, šis Jenos zoologas net pralenkė Charles’ą Darwiną ir galiausiai netgi persimetė į religiją ir filosofiją. Matyt, didelis Haeckelio autoritetas nulėmė ir jo fatališko "pagrindinio dėsnio" ilgalaikiškumą.

Dar prieš dešimtmetį tas "pagrindinis dėsnis" figūravo mokyklų biologijos vadovėliuose, nors jo tikrumu jau buvo abejojama anksčiau. Spėjama, kad čia įtakos turėjo ir su tuo "pagrindiniu dėsniu" susipynusios pasaulėžiūros.

Žmogaus embrionas – varliagyvis – gerai atitinka lėkšto darvinizmo pasaulėžiūrą, tokio darvinizmo, koks buvo b?dingas Haeckeliui ir daugeliui gamtininkų bei medikų kartų. "Biogenetikos pagrindinis dėsnis" daro poveikį iki šiandien. Vokietijoje dar prieš keletą metų 218-ojo paragrafo (normuojančio nėštumo nutraukimą) gynėjai jį naudojo kaip argumentą teisindami nėštumo nutraukimą: anot Haeckelio, embrionas pirmaisiais mėnesiais yra dar ikižmogiškos stadijos.

Šiandien biologai vieningai tvirtina, kad Haeckelio "pagrindinis dėsnis" neteisingas ir kad embrioninis vystymasis jokiu būdu nekartoja gyvio kilties vystymosi. Žmogaus embrionas nepereina nei žuvies, nei varliagyvio stadijos; morfologiškai jis yra žmogiškas nuo pat pradžios.

Vokietijos Göttingeno mokslininkas Erichas Blechschmidtas, vienas žymiausių mūsų laikų embriologų, žmogaus gemalo vystymąsi pagrįsdamas fotografijomis, yra tai be abejonių įrodęs. Blechschmidtas Haeckelio klaidą teisino technikos netobulumu: Haeckelis, stebėdamas embrionus, padarė klaidingas išvadas, pavyzdžiui, raukšles sulenkto kaklo srityje laikė žiaunomis.

Britų gamtininkas Michaelis Richardsonas, savo nuomonę pareiškęs naujausiame laikraščio "Embriology" numeryje, aiškina, jog Haeckelis kitaip priėjęs prie savo drąsaus tvirtinimo. Jis tikru dalyku laiko, kad Haeckelis savo veikale "Antropogenie" žmogaus embriono brėžinius ir palyginimui naudojamus įvairių stuburinių gyvūnų embrionų brėžinius yra padirbęs, sufalsifikavęs, kad pagrįstų savo sugalvotą teoriją, jog žmogus išsivystęs iš gyvulio. Anot Richardsono, savo iliustracijų Haeckelis negalėjęs padaryti remdamasis tikrais preparatais, nes daugelis svarbių detalių yra tiesiog neteisingos; jos kilusios iš Haeckelio vaizduotės arba troškimo, kad viskas būtų taip, kaip jis galvoja.

Be to, Richardsonui pasirodo įtartina, kad Haeckelis prie savo iliustracijų nenurodo nei tikslių embrionų vystymosi stadijų, nei lyginamų gyv?nų rūšių pavadinimo; šie du dalykai yra savaime suprantamos nepriekaištingo mokslinio darbo sąlygos.

Kaip Blechschmidtas, Richardsonas laiko visiškai klaidingu Haeckelio tvirtinimą, kad žmogaus embrione matomos žiaunos. "Dabar esąs laikas, – tvirtina Richardsonas, – galutinai atsisveikinti su "biogenetiniu pagrindiniu įstatymu", nes jis yra didelė klaida biologijoje".

Ar Ernstas Haeckelis tik nerūpestingai dirbo, ar visiškai sąmoningai manipuliavo, negali niekas tikrai žinoti ir spręsti. Yra tikra, kad jis asmeniškai tikėjo, jog savo "biologiniu pagrindiniu įstatymu" anais laikais ginčytinu klausimu pateikė įrodymų, jog žmogus išsivystęs iš gyvulių pasaulio. Jeigu žmogaus išsivystymas pereitų gyvulio stadijas, Haeckelio žmogaus kilmės teorija pasitvirtintų. Tačiau ji nepasitvirtino.

Visą gyvenimą nepaprastai karingas Ernstas Haeckelis – priešingai Darwinui, kurį jis laikė pavyzdžiu, – jo kolegų tvirtinimu, kartais pasiduodavo polinkiui rizikingai spekuliuoti, spėlioti. Jis nevengdavęs daryti neįrodytų išvadų, jeigu jos jam atrodydavo logiškos. Aišku, mokslininkui tai yra labai rizikingas, pavojingas nusistatymas.

Atsitikdavo, kad Haeckelis dėl to vis būdavo įpainiojamas į ginčus ir viešai puolamas. Pavyzdžiui, medikas Rudolfas Virchowas griežtai protestavo prieš Haeckelio teoriją apie įgytų savybių paveldėjimą, gyvūnų pirmapradį gimdymą (‘Urzeugung") iš negyvos medžiagos ir apie "sielos celę kaip empirinės psichologijos pagrindą". Rudolfas Virchowas šitas Haeckelio teorijas priskyrė jo vaizduotės pasauliui.

Tačiau Haeckeliui tai nesutrukdė tas savo teorijas toliau ginti, ypač anuomet sėkmingame savo veikale "Die Weltraetsel" ("Pasaulio mįslė"). Bet šiame veikale jo atsakymai į visus svarbius žmonijos klausimus šiandien yra jau pasenę, virtę antikvariniais; to paties likimo dabar susilaukė ir jo "pagrindinis biogenetinis dėsnis".

Parengė kun. Kazimieras Senkus