Mokslininkai apie mokslą ir religiją

Vasario 18 d. Vilniaus universiteto klubas pakvietė padiskutuoti mokslo ir religijos tema. Renginyje dalyvavęs vyskupas Jonas Boruta SJ atkreipė dėmesį į tikinčiųjų Dievu ir žmonių, tikinčių mokslu, tam tikrą bendrumą. "Kiekvienos epochos žmogus iki galo nepažįsta Dievo žodžio, bet ir mokslo žodis apie visatą, gamtos reiškinius nėra galutinis", – sakė vyskupas, pabrėždamas skirtingų pasaulėži?rų mokslininkų dialogo svarbą. Kalbėdamas apie tikėjimo ir mokslo santykį, jis išskyrė socialinių bei istorinių aplinkybių reikšmę, akcentavo, jog "visi patiriame dalinio ieškojimo ir dalinio atradimo būseną". Bendra tai, jog privalu "sąžiningai ieškoti tiesos".

Bažnytinės teisės habil. dr. prof. kun. Pranas Vaičekonis aiškino vyskupo Kiprijono III amžiuje pasakytus žodžius: "Be Bažnyčios nėra išganymo". Prelegentas akcentavo, kad šie žodžiai Šventojo Tėvo lūpose įgavo naują, platesnę prasmę atsakant į dažnai keliamą klausimą, ar bus išganyti ateistai. Kun. P. Vaičekonis priminė, jog "kiekvienas žmogus, jei trokšta gėrio ir kitiems, eina į išganymą".

Universiteto rektorius Rolandas Pavilionis išsamiai dėstė, kokia turėtų būti Bažnyčios misija. Jis akcentavo neturto grožį ir priekaištavo, jog dvasininkai dažnai linkę į materiją. Iš diskusijos paaiškėjo, kad nemažai mokslininkų atsakymų į jiems rūpimus klausimus ieško ne naujausioje literatūroje, o kunigų pamoksluose.

-jk-