Vasario 21 d. Šiauliuose įvyko Moterų katalikių draugijos Šiaulių skyriaus konferencija "Bažnytinė knyga – tautos kultūros paveldo dalis". Pranešimą šia tema skaitė mons. Antanas Bitvinskas. Konferencijoje dalyvavo kun. Jonas Kazlauskas, prof. Vytautas Sirtautas, Šiaulių universiteto docentės Jūra Daulenskienė ir Giedrė Čepaitienė.

Mons. A. Bitvinskas, remdamasis prof. S. Šalkauskio mintimi, jog religija tam tikra prasme apima ir prigimtį, ir kultūrą, apžvelgė bažnytinės knygos kelią nuo pat raštijos pradžios iki LKMA įkūrimo. Pranešėjas pabrėžė, jog pirmieji lietuviški raštai buvę religinio turinio. Pirmosios lietuviškos spausdintos knygos autorius yra evangelikų kunigas Martynas Mažvydas. Protestantiškosios raštijos augimas paskatino ir katalikiškosios radimąsi: 1585 m. šviesą išvydo pirmoji katalikų knyga – Kanizijaus katekizmo vertimas, vėliau pasirodė kanauninko M. Daukšos išverstas Jokūbo Ledesmos katekizmas, 1629 m. – Konstantino Sirvydo "Punktai sakymų" ir kt. Prelegentas taip pat apžvelgė pirmuosius lietuviškus giesmynus, maldaknyges. Anot jo, ypač sunkūs raštijai buvo spaudos draudimo metai. Tai pasipriešinimo, kovų laikotarpis, tuo metu ima reikštis vyskupas Motiejus Valančius, kuris laikytinas ne tik didžiausiu tautos blaivintoju, bet ir pirmuoju knygnešiu. Aptardamas laikotarpį po spaudos draudimo panaikinimo, monsinjoras su pagarba paminėjo didžiuosius Lietuvos religinės literatūros kūrėjus – prelatus Joną Mačiulį-Maironį, Adomą Jakštą-Dambrauską, vyskupus Pranciškų Bučį, Pranciškų Karevičių, prof. Praną Dovydaitį, Stasį Šalkauskį ir kitus. Jų darbai tapo neatskiriama lietuviškosios kultūros dalimi. Ne viena šių iškilių asmenybių prisidėjo prie LKMA įsteigimo ir veiklos.

Prof. Vytautas Sirtautas akcentavo, kad vysk. M. Valančiaus laikais, palyginti su dabartiniais, "buvo keliamos kitokios mintys, žmonės palinko į raštą ir knygą". Šiandien neliko net noro veržtis į šviesą. Tad mūsų visų uždavinys yra gelbėti Lietuvą nuo abejingumo ir apatijos. Reikšmingas vaidmuo čia tenka Bažnyčiai. Kiti kalbėję konferencijos dalyviai irgi akcentavo būtinybę ieškoti būdų, kaip stiprinti Dievo malonės dvasią, taip pat asmenybių, suprantančių tautos sąmonę ir galinčių ją žadinti.

Ši konferencija, kaip ir kitokia Šiaulių moterų katalikių veikla, atspindi draugijos vieną iš svarbiausių tikslų – propaguoti krikščioniškąją kultūrą. 1994 m. atkurta ir doc. J. Daulenskienės vadovaujama draugija šiuo metu vienija per 60 moterų.

-na-