Lietuvos vyskupų vardu nuoširdžiai sveikinu Šv. Kazimiero kolegijos kūrėjus bei ilgalaikius jos darbuotojus, šiandieninę Kolegijos vadovybę, studijuojančius kunigus, visus buvusius ir esamus šios kolegijos auklėtinius auksinio jubiliejaus proga.

Iš visos širdies dėkoju Dievui ir džiaugiuosi, kad Amžinajame mieste Lietuva turi savo namus, kurie yra ne tik svetingi visiems, kurie čia trumpam atvyksta, bet ir tampa antraisiais namais tiems, kurie trokšta pasisemti žinių ir patirties iš neišsenkančių Motinos Bažnyčios lobynų.

Šiandien nuoširdžiai norėtųsi padėkoti Šventajam Sostui ir visiems, kurie kaip galėdami prisidėjo prie Šv. Kazimiero kolegijos įkūrimo ir jos klestėjimo.

Ypač norėčiau nulekti galvą prieš garbingą prelatą Ladą Tulabą, kuris atidavė savo jėgas, patirtį ir energiją, nugalėdamas visus sunkumus, dėjo tiek pastangų Kolegijai, kuriai su dideliu pasiaukojimu vadovavo keturis dešimtmečius, įkurti.

Nuostabu, kad lietuvių Kolegija įkurta tuomet, kai Lietuva buvo praradusi savo laisvę ir nepriklausomybę. Laimindamas Kolegiją, popiežius Pijus XII sakė, jog šios Kolegijos įkūrimas – tai ženklas, kad Dievo Apvaizda rūpinasi Lietuvos Bažnyčios likimu.

Šv. Kazimiero kolegija tapo tikraisiais namais kunigams ir klierikams, pabėgėliams ir ištremtiems iš Lietuvos baigiantis Antrajam pasauliniam karui, vėliau Kolegijoje buvo rengiami kunigai iš išeivijos, kol pagaliau Lietuva atgavo savo nepriklausomybę. Visi į Romą studijuoti atvykę klierikai buvo su meile priimti šiuose namuose ir nuoširdžiai globojami.

Kolegija buvo gyvas liudijimas, jog Bažnyčia Lietuvoje neužmiršta. Persekiojimo ir priespaudos metais tai buvo vieta, kur už Bažnyčią mūsų krašte buvo kasdien meldžiamasi, kalbama tylinčios Bažnyčios vardu, kur palaikomi jos ryšiai su Šventuoju Sostu, kur Bažnyčiai Lietuvoje buvo atstovaujama ginant jos reikalus.

Lietuvos vyskupams rūpi, kad šv. Kazimiero kolegija tęstų savo kilnią tarnystę, ugdytų naujos kartos kunigus, alsuojančius visuotinės Bažnyčios dvasia, ir būtų Bažnyčios Lietuvoje švyturys Amžinajame mieste.

Nuoširdžiausiai linkiu Kolegijos vadovybei, o ypač tiems, kurie nenuilstamai darbuojasi pamiršę užtarnautą poilsį, negailėdami savo jėgų ir sveikatos, kad jų triūsas ir pasiaukojimas, Šventajai Dvasiai vedant ir vadovaujant, duotų gražių vaisių mūsų Tėvynei ir visuotinei Bažnyčiai. Telaimina jus visus Dievas ir tegloboja Gailestingoji Dievo Motina Marija ir Kolegijos globėjas šv. Kazimieras, kad užtektų jėgų tęsti taip gražiai pradėtą jūsų darbą.