Vilniaus arkivyskupo metropolito A. J. Bačkio pamokslas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Lietuvos Prezidento inauguracijos proga
 

Brangieji,

šiandien naujasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Seime iškilmingai prisiekė lietuvių tautai, kuriai yra pasiryžęs tarnauti negailėdamas jėgų.

Nuoširdžiai sveikiname Jus, Gerbiamas Prezidente, ir dėkojame, kad prisiėmėte šias svarbias ir sunkias pareigas, tuo išreikšdamas ryžtą aukotis ir dirbti Tėvynės labui.

Jūsų pirmuosius žingsnius valstybės vadovo kelyje mes visi šiandien palydėsime savo malda, nuoširdžiai prašydami Viešpatį laiminti Jus ir Jūsų siekius tautos gerovei.

Džiaugiuosi Jūsų prašymu šią šv. Mišių auką skirti už tautos vienybę. Šiandien to labiausiai reikia mūsų visuomenei, kuri yra išvarginta įvairių nesutarimų, pasiklydusi tarp skirtingų nuomonių, nenori išgirsti kitaip manančiojo. Mūsų tauta yra tokia mažutė, kad didžiausias pavojus jai yra subyrėti į skirtingas grupeles ir pasiklysti tarp įvairių ideologijų, tarp didžiųjų valstybių įtakų.

"Tegul visi bus viena!" (Jn 17, 21) – meldėsi Kristus. Vienybė yra ne tik Bažnyčios, bet ir valstybės pamatas. Bažnyčia ir valstybė yra savarankiškos institucijos, tačiau jos abi susitinka tarnaudamos žmogui ir nuoširdžiai bendradarbiauja padėdamos viena kitai. Tarnauti žmogui – tai Bažnyčios ir valstybės santykių pagrindas.

Pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią "Gaudium et spes" skaitome: "Pagal beveik vieningą tikinčiųjų ir netikinčiųjų nuomonę, viskas žemėje privalo tarnauti žmogui, kaip savo centrui ir aukščiausiajai viršūnei"(12).

Dievas apdovanojo žmones įvairiomis dovanomis, kad jomis dalytumės. Šiandien girdėjome apaštalo Pauliaus žodžius: "Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui" (1 Kor 11, 7). Šiomis dovanomis Viešpats kviečia dalytis su kitais, t. y. kviečia mus į vienybę. Ką reiškia turėti dovaną ir ją pasilaikyti tik sau? Jei turi dovaną mokyti kitus, bet nenori ja dalytis, dovana taps bevertė. Jei turi dovaną gydyti, bet nemyli žmogaus, tapsi nenaudingas, niekam nereikalingas ir nelaimingas.

Dievas, Meilės ir Gerumo šaltinis, nepasilaikė gėrio sau. Jis sukūrė pasaulį, įkūnydamas jame savąją meilę ir gerumą. Jis troško padaryti žmones laimingus: savąjį gėrį atidavė visiems, kad juo naudodamiesi jie būtų laimingi. Kiekviename mūsų yra gerumo, meilės, pasiaukojimo daigai, kiekvienas turime ir specialių mums Dievo duotų dovanų bei gyvenimo patirtį. Tai mums duota tam, kad kurtume aplink save gėrio ir meilės karalystę. Žmogaus kūryba reiškiasi per tarnavimą. Tarnauti kiekvienam žmogui, ypač silpnesniam, tarnauti savo šeimai, visuomenei. Tarnauti – tai priimti kiekvieną žmogų, nors jis yra ir kitoks, surasti su visais bendrą kalbą, stengtis pažinti kitaip mąstantį ir jį suprasti.

Tikras visuomenės atsinaujinimas, jos vienybė kuriama, kai norima suartėti, ieškoti bendros kalbos, formuoti žmonių geranoriškus santykius, gydyti susipriešinusias grupes, įgyvendinti religinę, socialinę taiką ir teisingumą.

Valdžia valstybėje tam ir yra, kad vienytų tautą. Jos uždavinys – užtikrinti bendrąją visuomenės gerovę. Todėl ir seniausia Bažnyčios malda yra už valstybės valdžią, kad ji galėtų kuo geriau atlikti savo pareigą piliečiams. Šv. Paulius laiške Timotiejui sako: "Visų pirma prašau atlikinėti maldas už visus valdovus, kad galėtume tyliai ramiai gyventi visokeriopai maldingą ir gerbtiną gyvenimą"(plg. 1 Tim 2, 1).

Tautos gerovę garantuoja trys pagrindiniai elementai:

Pirmiausia – pagarba kiekvienam asmeniui. Bendrosios gerovės vardan viešoji valdžia yra įpareigota gerbti pagrindines ir neatimamas žmogaus teises.

Toliau – socialinė gerovė ir visuomenės išsivystymas. Valdžia privalo padaryti kiekvienam prieinama tai, kas būtina jo žmogiškam gyvenimui: maistą, apdarą, sveikatos apsaugą, darbą, švietimą ir kultūrą, tinkamą informaciją, ji privalo globoti šeimą, ypač daugiavaikę.

Ir pagaliau – taika, t. y. tvarka ir saugumas, garantuojantis kiekvieno piliečio ramų gyvenimą.

Tai tikrai sunkūs ir svarbūs valdžios uždaviniai, kurie nebus iki galo įgyvendinti be visų valstybės piliečių bendrų pastangų. Tik suvieniję savo jėgas galėsime sulaukti to, ko taip ilgisi kiekvieno mūsų širdis: laisvos, dvasiškai stiprios, socialiai pažangios ir ekonomiškai tvirtos mūsų Tėvynės, kuri atrastų garbingą ir saugią vietą Europoje ir pasaulyje.

Ištikimybė ir meilė Lietuvai, broliškumas tautiečiams, doros ir krikščioniškų tautos šaknų branginimas, Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės stiprinimas yra kiekvieno lietuvio pirmoji pareiga ir atsakomybė.

Įsiklausykime į buvusio Lietuvos Prezidento dr. Kazio Griniaus žodžius, kurie, atrodo, tarsi būtų pasakyti šių dienų Lietuvos žmonėms: "Paskelbkime vieni kitiems amnestiją. Tarp mūsų yra įsibrovusi liga per daug viešai negeroves kelti ir puldinėti žmogų, kritikuoti asmenis, kurie užima atsakingas pareigas".

Šiandien pats gražiausias linkėjimas ir dovana mūsų naujai išrinktam Prezidentui būtų, jei kiekvienas mūsų pasakytų: "Aš, kaip ir jūs, noriu matyti laimingą Lietuvą, todėl visa, ką galiu, atnešu bendram tautos labui".

Mieli lietuviai, ryžkimės tapti laimingi! Kaip tai pasiekti, šiandien mus moko Kristaus Palaiminimų Evangelija, kuri yra krikščionybės konstitucija. Suvienykime savo gabumus, jėgas ir pastangas, atsiliepdami į Kristaus raginimą:

Tai Kristaus linkėjimas mums visiems, trokštantiems kurti vienybę savo Tautoje. Tai gairės žmogui, šeimai, visuomenei, kuriomis vadovaudamiesi galėsime sukurti stiprią Valstybę ir darnią visuomenę.

Dievas sukūrė pasaulį ir jį pavedė žmogui. Kiekvienas mūsų esame Jo bendradarbiai: prezidentai, ministrai, valdininkai, šeimos motinos, seneliai, ligoniai, vaikeliai, kunigai, vyskupai ir vienuoliai – visi esame įpareigoti tęsti Dievo darbą pasaulyje. Kaip mes jį atliksime? Ar galėsime savo paskutinę gyvenimo valandą ištarti Šventojo Rašto žodžius, kuriais Viešpats baigia kūrybos darbą: "Ir Dievas matė, kad tai gera"(Pr 5, 12)? Ar galėsime ir mes pasakyti: "Viešpatie, padariau viską, ką galėjau, kad Tavo man pavestas darbas būtų atliktas kuo geriausiai, kad Tavo pasaulis būtų gražesnis ir geresnis?"

Maldaukime Dievą – Kūrėją, kad suteiktų išminties, jėgų ir ryžto mums visiems: mūsų tautos vadovams ir kiekvienam mūsų, kad mes suprastume savo atsakomybę Dievui ir Tėvynei ir negailėtume jėgų kurdami laisvos tautos gyvenimą, pagrįstą tiesa, teisingumu, meile ir sąžiningu darbu.