(KAP, KNA) Kovo 21 – 23 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Nigerijoje, kur palaimintuoju paskelbė trapistų vienuolį Cyprian Tansi (1903 – 1964). Kaip ir daugelis šios Afrikos šalies katalikų, Anglijoje miręs naujasis palaimintasis priklausė ibo tautai.

Ibo tauta dešimtmečiais buvo vienas iš patikimiausių Katalikų Bažnyčios Afrikoje ramsčių. Krikš?ionių naujiena Nigeriją pirmą kartą pasiekė XV šimtmetyje, kai kunigai, atplaukę europiečių prekybiniais laivais, išsilaipino Nigerio upės deltoje. XIX a. viduryje šalį sistemingai evangelizuoti ėmė anglikonų bei protestantų misionieriai. Pirmąjį katalikų misijų centrą 1868 m. Lagose įsteigė prancūzų Afrikos misionieriai. Praėjusio amžiaus 10-ajame dešimtmetyje šalies pietryčiuose, kur gyvena ibo tauta, misijų veiklą pradėjo Šventosios Dvasios misionieriai (Šventosios Dvasios misijų draugija), kurie čia statė mokyklas bei kūrė bendruomenes. Jau 1929 metais buvo įšventinti pirmieji vietinės kilmės kunigai.

Svarbus lūžis buvo Biafros karas (1967 – 1970), kurį sukėlė ibo tautybės karininkai, siekę įkurti nuo Nigerijos nepriklausomą Biafros valstybę. Katalikų Bažnyčia, neigiamai žiūrinti į šiandienius nūdienos konfliktus, tuo metu aiškiai rėmė ibo pusę. Karas, pareikalavęs daug šimtų tūkstančių gyvybių, baigėsi ibo pralaimėjimu, ir ši teritorija vėl buvo prijungta prie Nigerijos. Nigerijos valdžia po karo išvarė didžiąją dalį misionierių. Tačiau šis nuostolis nelabai susilpnino šalies Katalikų Bažnyčią, kuri jau buvo čia gerai įsitvirtinusi. 1995 m. Nigerijoje buvo per 2 200 vietinės kilmės diecezinių kunigų, daugiau negu kokioje nors kitoje Afrikos šalyje. Šiandien į seminarijas plūsta tiek daug jaunų vyrų, kad galioja numerus clausus ir į vienuolika diecezinių ir keturias ordinų seminarijas kiekvienais metais priimama "tik" keli šimtai kandidatų į kunigus. Nigerijos kunigai ir vienuoliai siunčiami į Europą, kur jaučiama pašaukimų stoka.

Ibo teritorijose katalikai sudaro daugumą, tačiau krikščionybė yra įsitvirtinusi ir kitose milžiniškos šalies srityse. Dvylika milijonų katalikų turinti Nigerijos Bažnyčia yra antra pagal dydį vietinė Bažnyčia Afrikoje. Įskaitant 25 milijonus anglikonų bei protestantų ir maždaug 10 milijonų "nepriklausomų" Afrikos Bažnyčių narių, krikščionių Nigerijoje yra beveik tiek pat, kiek musulmonų (daugiau negu 45 milijonai). Pasak Katalikų Bažnyčios Nigerijoje atstovų, nors krikščionių ir musulmonų santykiai pastaraisiais metais pastebimai pagerėjo, tačiau nėra "be įtampos". Nigeriją šiandien kieta ranka valdo diktatorius generolas Sani Abacha, atėjęs į valdžią po 1993 m. įvykdyto pučo ir nevengiantis žiauriai susidoroti su savo priešininkais.

Pirmasis Nigerijos palaimintasis Cyprian Tansi yra ibo tautos katalikiškosios tapatybės simbolinė figūra. Pasak Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos prezidento kardinolo Francis Arinze, kurį Tansi pakrikštijo bei parengė Pirmajai komunijai, naujasis palaimintasis pasižymėjo nepaprastu pamaldumu, radikaliu kuklumu bei griežtos askezės praktikavimu, daug nusipelnė sielovados srityje ankstyvuoju Bažnyčios Nigerijoje laikotarpiu. 1950-aisiais, po 13 sėkmingos sielovados keturiose parapijose metų, Tansi vienas iš pirmųjų juodųjų afrikiečių nusprendė pasirinkti vienuolio kelią. Jis nuvyko į Romą, vėliau į Angliją, kur įstojo į Mount St. Bernard trapistų vienuolyną netoli Leicesterio. Ir tarp griežtųjų trapistų Tansi išsiskyrė kaip ypatingo pamaldumo bei nuosekliai asketiškos gyvensenos vyras. 7-ojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo išrinktas dalyvauti kuriant pirmąjį trapistų vienuolyną Vakarų Afrikoje. Tačiau sunki liga sutrukdė jam grįžti į gimtąjį žemyną. 1964 m. Tansi mirė Leicesteryje, 1986 m. jo palaikai buvo perkelti į Nigeriją.

Užbaigti prievartą

Kovo 21 d. atvykęs į Nigerijos sostinę Abują, popiežius Jonas Paulius II paragino užbaigti prievartą bei kraujo liejimą ir imti kurti Juodajame žemyne demokratijos struktūras. Jis reikalavo taikiai išspręsti tragiškus konfliktus, susitaikyti ir gerbti žmogaus teises. Daugelyje Afrikos vietovių, pasak popiežiaus, prievarta ir toliau kelia žmonėms skausmą bei kančias. Jonas Paulius II ypač atkreipė dėmesį į Liberiją ir Sierra Leone, pastaruoju metu turėjusią pakelti "tiek daug kančių". Afrikiečiai turėtų susigrąžinti konstitucinę tvarką bei demokratinę laisvę ir pradėti naują atkūrimo laikotarpį. Nigerijos gyventojus jis akino būti vieningus, kovoti su nedarbu ir dialogu spręsti esamus konfliktus.

Pradėdamas savo pastoracinę kelionę, popiežius Jonas Paulius II prašė suteikti malonę daugiau negu 60 politinių kalinių. Kovo 21 d. popiežiui lankantis pas karinį diktatorių ir valstybės vadovą Sani Abacha, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano įteikė Nigerijos užsienio reikalų ministrui Tomui Ikimi atitinkamą sąrašą su kalinamųjų pavardėmis. Pasak Vatikano atstovo spaudai Joaquino Navarro-Vallso, Nigerijos vyriausybė pažadėjusi patikrinti bylas bei atsakyti į popiežiaus prašymą. Anot Navarro-Vallso, popiežius ir generolas Abacha taip pat kalbėjosi apie tai, kuo Katalikų Bažnyčia galėtų apskritai prisidėti prie Nigerijos ir Afrikos visuomeninės plėtros.

Susitaikymas yra kelias į tikrąją taiką

Kovo 22-ąją, per šv. Mišias šalies pietinės dalies mieste Onitsha, popiežius Jonas Paulius II palaimintuoju paskelbė trapistų vienuolį Cyprian Tansi. Kreipdamasis į maždaug du milijonus šv. Mišių dalyvių, Šventasis Tėvas kvietė taikiai pereiti į demokratiją, įveikti etninius konfliktus ir gerbti žmogaus teises. Ekonominius, politinius, kultūrinius ir ideologinius konfliktus galima įveikti tiktai teisingumu ir solidarumu.

Kelyje į susitaikymą naujasis palaimintasis jo tėvynainiams turėtų būti pavyzdys. "Susitaikymas yra kelias į tikrąją taiką bei pažangą Nigerijoje bei Afrikoje", – sakė popiežius. Susitaikymas nereiškia silpnumo ar bailumo, bet reikalauja drąsos, kartais net didvyriškumo. "Visi Nigerijos gyventojai turi stengtis išvaduoti visuomenę iš visko, kas įžeidžia žmogaus orumą ar pažeidžia žmogaus teises." Nevalia "bauginti ir engti vargšų bei silpnųjų"; išstumti iš politinio gyvenimo atskirų asmenų ar ištisų grupių. Popiežius taip pat pabrėžtinai smerkė visus piktnaudžiavimus valdžia.

Afrikai reikia vilties, taikos ir vienybės

Kovo 23-ąją Jonas Paulius II ragino Nigeriją gerbti žmogaus teises ir plėtoti demokratines struktūras. Per šv. Mišias šalies sostinėje Abuja popiežius taip pat ragino šalies Bažnyčią rūpintis vargšais, ligoniais ir pagyenusiais žmonėmis, pabėgėliais ir sergančiaisiais AIDS. Sykiu jis ypač akcentavo šeimos vertybę ir smerkė abortus, net jei juos propaguoja tariamai "pažangi civilizacija". "Afrikai reikia vilties, taikos ir vienybės", – sakė popiežius per pamokslą. Šiuo tikslu būtina įveikti skurdą, konfliktus, karus ir neviltį. Be to, privalu teisingai paskirstyti išteklius ir garantuoti politinį bei visuomeninį stabilumą. "Bažnyčia moko gerbti kiekvieną asmenį, kiekvieną žmogiškąją gyvybę", – pabrėžė jis. Ji skelbia "teisingumą bei meilę ir labiau už teises akcentuoja pareigas". Jonas Paulius II atkreipė dėmesį, jog Afrikos kultūros labai vertina solidarumą ir bendruomeninį gyvenimą didelėse šeimose bei kaimo bendruomenėse.

Bažnyčia turi padėti Nigerijai taikiai pereiti į demokratiją

Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, Katalikų Bažnyčia turėtų padėti Nigerijai taikiai pereiti į demokratiją. Per susitikimą su šalies katalikų vyskupais kovo 23-ąją jis taip pat pabrėžė, jog Bažnyčia turėtų būti pasirengusi sąžiningam ir atviram dialogui su visais visuomenės sluoksniais. Tačiau tai neturėtų jai kliudyti ryžtingai ir viešai reikšti savo nuomonę dėl teisingumo, pagarbos žmogaus teisėms, religinės laisvės ir etinių aspektų. Laisvės ir abipusės pagarbos aplinkoje būtina bendradarbiauti bei palaikyti dialogą su "tikinčiais ir geros valios musulmonais".

Nigerijos Bažnyčia, anot Jono Pauliaus II, "suaugo". Jis atkreipė dėmesį į stiprėjančias bendruomenes, smarkų kunigų pagausėjimą, vyskupijų bei parapijų gyvybingumą. Krikščionių naujiena "tikrai buvo įskiepyta šioje Afrikos šalyje". Sielovados srityje ir toliau reikia atsižvelgti į etninius bei kultūrinius skirtumus. Svarbu, kad krikščioniškoji susitaikymo naujiena, kaip ir jos skelbėjai, būtų verta pasitikėjimo. Popiežius pabrėžtinai akcentavo celibato reikšmę. "Į šį visišką atsidavimą Dievui ir jo Bažnyčiai privalu įdėmiai atsižvelgti. Reikia vengti visko, kas galėtų būti skandalinga, ir prireikus tai pataisyti", – tvirtino jis.

Popiežius akino Bažnyčią Nigerijoje prisidėti prie šalies plėtros, ypač kovoti su analfabetizmu, nedarbu, tingumu ir piktnaudžiavimu narkotikais. Atsižvelgdamas į tai, kad daugelis Nigerijos moterų viliojamos į užsienį, kur verčiamos dirbti prostitutėmis, Jonas Paulius II pabrėžė būtinybę raginti už jaunuolių, ypač mergaičių, bei jaunų moterų apsaugą. Nevalia leisti, kad jos pakli?tų į negailestingų išnaudotojų rankas, į "žeminančią vergovę su tragiškais padariniais".

Drauge dirbti naujos solidarumo eros labui

Popiežius Jonas Paulius II paakino musulmonus ir krikščionis bendradarbiauti ir bendromis pastangomis siekti teisingumo, taikos ir pažangos. Per susitikimą su musulmonais kovo 23 d. jis taip pat ryžtingai pasmerkė bet kurią religinių priežasčių ar etninių bei kultūrinių skirtumų sąlygotą prievartą. Jei prievarta vykdoma religijos vardu, privalu aiškiai konstatuoti, kad čia piktnaudžiaujama religija.

Jonas Paulius II ragino krikščionis ir musulmonus gerbti vienas kitą, spręsti iškylančias problemas dialogu, drauge dirbti "naujos solidarumo eros labui" ir "milžiniškų iššūkių akivaizdoje" bendrai kurti "geresnį, teisingesnį ir žmoniškesnį pasaulį". Tai ypač svarbu dabartinės apverktinos žmogaus teisių padėties sąlygomis. Popiežius apgailestavo, kad kai kuriose pasaulio dalyse žmonės ir toliau persekiojami bei įkalinami dėl savo sąžinės bei religijos. Daugybė tokių persekiojimų aukų įrodo, jog "viešpatauja prievarta, o ne demokratijos principai". Labai dažnai daug kam rūpi ne visuotinė gerovė, bet asmeniniai interesai. Tuo tarpu ir islamas, ir krikščionybė etiniais sumetimais atmeta perdėtą individualizmą ir tvirtina, kad žemės ištekliai skirti visiems. Pasak popiežiaus, abi religinės bendrijos taip pat smerkia piktnaudžiavimą valdžia, korupciją ir prievartą.

Popiežius Jonas Paulius II, atsisveikindamas su Nigerijos gyventojais, Abuja oro uoste dar kartą paragino šalies gyventojus įveikti susiskaldymus, kurti vienybę, solidarumą ir taiką, plėtoti ekumeninį judėjimą, apsaugoti šalies vaikus nuo pabėgėlio dalios, bado, grobimo, piktnaudžiavimo, vergovės ir smurtiškos mirties.