Balandžio 2 d. Kauno akademinių klinikų direktoratas Kauno akademinėse klinikose surengė konferenciją "Etinės problemos medicinoje".

Pasak Kauno akademinių klinikų generalinio direktoriaus doc. J. Pundziaus, konferencijos tikslas aptarti tokias aktualias medicinai temas kaip eutanazija, klonavimas, in vitro fertilizacija, žmogaus mirtis bendražmogiškos krikščioniškos etikos šviesoje ir kt.

Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius savo pranešime "Medicinos etikos krikščioniškieji pagrindai" stengėsi pagrįsti, kodėl Bažnyčia į kai kurias medicinos problemas žiūri ne visiškai taip, kaip reikalauja "sveikas protas". Pasak jo, krikščionybė išaukštino žmogų, ir tai atsispindi Šventajame Rašte, kuriame sakoma, kad žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, yra ne vien gyvas organizmas, bet ir asmuo, kuris nuo pradėjimo momento yra Dievo vaikas ir kuriam skirtas dieviškas gyvenimas. Todėl atsakymų į klausimus, susijusius su žmogaus gyvenimu, kančia ir mirtimi, derėtų ieškoti krikščioniškoje šviesoje. Prelegento teigimu, mūsų dienomis pastebima labai pavojinga tendencija, kai žmonės, užuot vadovavęsi nekintančiomis tiesomis ir aiškiais sąžinės sprendimais, savo sąžinę formuoja remdamiesi nauda arba daugumos nuomone. Arkivyskupas S. Tamkevičius pabrėžė, kad medicina, saugodama žmogaus sveikatą ir bandydama jį atitolinti nuo mirties, priartėjus žmogui prie šio slenksčio, negali nieko paguodžiančio pasakyti, nors Kristaus Evangeliją priimantis medicinos darbuotojas apie pomirtinį gyvenimą turi teisę ir pareigą kalbėti taip, kaip ir kunigas. Krikščioniškoji meilė reikalauja iš mediko padėti ligoniui suvokti slėpiningą Dievo artumą ir leisti jį pajusti buvimu šalia, dėmesiu, supratimu, geranoriškumu, mokėjimu dalytis meile ir kantrumu, nes kunigo ir mediko pašaukimai artimai susiję: nors ir skirtingais būdais, jie abu yra atsidavę žmogaus išganymui, jo sveikatai ir išvadavimui iš ligos, kančios bei mirties; jie puoselėja žmogaus gyvybę ir gerovę, daro jį laimingą. Ganytojas ragino medikus savo etinę kultūrą grįsti du tūkstančius metų egzistuojančiomis vertybėmis.

VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojas kun. doc. J. Ivanauskas į klausimą, ar etiška ir moralu atimti sau ir kitam gyvybę, bandė atsakyti iškeldamas klausimą, kokia žmogiškosios egzistencijos prasmė. Anot jo, žmogaus egzistencija turi išskirtinę vertę, kuri yra prigimtinio pobūdžio. Prelegentas apžvelgė, kaip eutanazija suprantama šiandien, akcentavo grėsmingas tendencijas; pavyzdžiui, Olandijoje per metus eutanazija įvykdoma apie 25 000 žmonių, tai sudaro 19,4 proc. visų mirčių; 45 proc. atvejų eutanazija atlikta ligoninėje be paciento ir artimųjų žinios. Toks žudymas, kai mirštančiojo kančias norima palengvinti iš gailesčio, gali pasitarnauti masinei eutanazijai pateisinti ir prieštarauja krikščioniškos religijos sampratai apie žmogaus kančią ir mirtį. "Mirštančiojo būklę lengvinanti priežiūra yra tinkamiausia gailestingos meilės forma", – sakė kun. doc. J. Ivanauskas, pabrėždamas, kad etiniu moraliniu požiūriu eutanazija yra nepateisinama, nepriklausomai nuo to, kaip, kur ir kokiais tikslais ji buvo įvykdyta. Mediko pareiga yra gydyti žmogų nepažeidžiant jo žmogiškojo orumo ir teisių.

Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacijos pirmininkė doc. A. Šaulauskienė pasidalijo mintimis apie Sveikatos apsaugos darbuotojų chartiją. Pasak prelegentės, medikas neturi teisės spręsti, kas turi mirti ar kaip ir kodėl gyventi. Žmogaus gyvenimas peržengia medicinos ribas, todėl iškilusios problemos sprendžiamos remiantis filosofija, etika ir teologija. KAK doc. B. Burba ir Pasaulio gydytojų federacijos "Už žmogaus gyvybę" Lietuvos asociacijos vicepirmininkė J. Tartilienė pabrėžė, kad medikas privalo padėti žmogui jo mirties akimirą išlikti oriam.

Pasak doc. K. Stoškaus, kalbėjusio tema "Manipuliavimas žmogaus gyvybe: rizika ir pavojai", būtina įstatymiškai įteisinti, kokie medicinos įsikišimai galimi nepažeidžiant žmogaus orumo ir teisių. KMA Filosofijos katedros dėstytoja provizorė B. Obelenienė teigė, kad troškimas pratęsti žmoniją dar nesuteikia teisės turėti vaikų bet kuriomis priemonėmis, net paminant pagarbą moteriai. Prelegentė taip pat pabrėžė lyties suvokimo svarbą. Prof. A. Žygas aptarė in vitro fertilizacijos moralinius aspektus teigdamas, kad būtent gydytojai privalo padėti šeimoms pašalinti nevaisingumo priežastis. Anot prelegento, žmogaus gyvybė nuo apvaisinimo dienos yra verta pagarbos, todėl negalima eksperimentuoti su embrionais, riboti gimstamumo kontraceptinėmis priemonėmis, nes tai nesuderinama su fundamentine krikščioniška antropologija, sakramentine teologija ir socialiniu teisingumu. Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius kun. G. Vitkus, apžvelgęs klonavimo galimybes ir pavojus, pabrėžė, kad krikščionybės požiūriu apvaisinta kiaušialąstė jau yra žmogiškoji būtybė, kurios gyvybė neliečiama. Jos dirbtinis skaidymas pažeidžia jos teises ir yra tolygus naujai gimusio žmogaus nužudymui. Pasak prelegento, genetinis testavimas ir "netinkamų" kiaušialąsčių "pasmerkimas" taip pat yra neleistini dalykai. Kiekvienas asmuo turi teisę turėti du biologinius tėvus ir būti pradėtas natūralios vyro ir moters lytinės sueities metu, tuo tarpu klonavimas atmeta šią teisę. Vilniaus šeimos centro gydytojas psichiatras G. Vaitoška išryškino medicinos desakralizacijos padarinius. Anot jo, labai svarbu neperžengti šventumo zonos ribų, nes joje yra gyvybė, kurią medikui reikia išsaugoti suvokiant, kad kiekvieno Dievo kūrinio šventumas susietas su paslaptimi.

-jp-