Paskelbtas dokumentas dėl Holokausto

(KNA, KAP) Kovo 16 d. Vatikanas paskelbė dokumentą dėl Holokausto, kuriame apgailestaujama dėl krikščionių nusižengimų ir griežčiausiai smerkiamas antisemitizmas bei visos rasizmo formos. Pristatydamas dokumentą "Mes atsimename: Šoa apmąstymas", Santykių su žydais komisijos prezidentas kardinolas Edward Idris Cassidy pabrėžė, jog šiuo pareiškimu norėta ne tik išreikšti atgailą, bet ir paskatinti atskiras vietines Bažnyčias apmąstyti šią temą. Todėl dokumentas šiuo požiūriu nėra "baigiamasis", bet palieka daug erdvės istorikams bei asmenims, įsitraukusiems į žydų ir krikščionių dialogą, taip pat tiems, kurie dirba tarpreliginio dialogo srityje. Kalbėdamas apie tai, kodėl šis dokumentas buvo rengiamas ištisus dešimt metų, kardinolas Cassidy sakė, jog Vatikanas pirma norėjęs sužinoti įvairių vyskupų konferencijų nuomonę šia tema.

Žydų organizacijų bei asmenybių reakcija

Daugelis žydų organizacijų bei asmenybių išreiškė nusivylimą dokumentu. Niujorke įsikūręs Pasaulinis žydų kongresas pareiškė, jog Vatikano dokumente, be abejonės, esama "sveikintinų elementų". Tačiau, palyginus su Prancūzijos ir Vokietijos vyskupų konferencijų pareiškimais šiuo klausimu, jis "nuvilia".

Izraelio vyresnysis rabinas Meir Lau sakė, jog jį netikėtai nustebino labai abstrakčios formuluotės kalbant apie žydų persekiojimą. Pasak jo, reikėję aiškiai ir pabrėžtinai atsiprašyti už popiežiaus Pijaus XI "gėdingą laikyseną". Katalikų Bažnyčia, nedviprasmiškai pasmerkusi žydų naikinimą, tikrai būtų galėjusi sukliudyti įvykti "baisiems dalykams". Neigiamai Pijaus XII veikla vertinama ir pareiškime, kurį paskelbė vyresnysis rabinas Elio Toaff ir Italijos žydų bendruomenių sąjungos pirmininkė Tullia Zevi. Anot jų, Pijus XII niekada viešai nepasmerkė žydų persekiotojų, nes jis nacius laikė jėga, galinčia pasipriešinti komunizmui.

Prancūzijos žydų institucijų reprezentacinės tarybos prezidentas Henri Hajdenberg irgi neslėpė nusivylimo. Jis tvirtina, jog dokumente pateikta "istorinė krikščioniškojo antijudaizmo analizė yra per trumpa" ir neturi jokios vizijos. Jis taip pat pasigendąs nuorodos į inkviziciją. Apgailėtina, kad jame nėra pareiškimo dėl popiežiaus Pijaus XII tylėjimo per Šoa. "Mes nelaukėme, kad Katalikų Bažnyčia pripažins atsakomybę už žydų genocidą. Tačiau tikėjomės sąžinės ištyrimo, kuris būtų paskatinęs kitokios reikšmės dokumentą", – pareiškė jis.

Vokietijos žydų centrinės tarybos prezidentas Ignatz Bubis įvertino Vatikano dokumentą kaip "nepakankamai vienareikšmišką"; jame per daug savigynos, be to, pagražintas Pijaus XII vaidmuo. Be abejonės, Vatikano dėka išgyveno keli tūkstančiai žydų, tačiau jo pagalba buvo slapta. Viešas popiežiaus nacionalsocialistų rasizmo pasmerkimas būtų tikrai privertęs susimąstyti milijonus krikščionių ir būtų buvęs veiksmingesnis. Pasak I. Bubis, dokumente taip pat nepakankamai atsižvelgiama į tai, kaip šimtmečius trukęs bažnytinis antijudaizmas smarkiai prisidėjo prie dirvos parengimo žydų persekiojimams.

Izraelyje į Vatikano dokumentą reaguota kritiškai ir atsargiai pritariant. Pripažintas Izraelio ekspertas krikščionių klausimais Jitzchak Minervi pareiškė, jog dokumentu mėginama apginti popiežių Pijų XII. Buvęs Izraelio užsienio reikalų ministerijos krikščioniškųjų reikalų skyriaus vadovas J. Minervi kritikavo, jog Bažnyčia nepripažįsta savo kaltės. Visi nusižengimai suverčiami "paklydusiems sūnums ir atskiriems krikščionims", tuo tarpu "bažnytinės institucijos ir Bažnyčios mokymai" lieka "tyri ir švarūs". Dokumente, anot jo, nėra ir autentiško prašymo atleisti, jame tik apgailestaujama dėl paklydusių Bažnyčios avių. J. Minervi taip pat kritikavo, jog popiežius, paminėdamas Šoa šalia armėnų, ukrainiečių ir kitų tragedijų, "sureliatyvino" Holokaustą.

Buvęs Izraelio religijos ministerijos direktorius ir Jeruzalės ekumeninio instituto vadovas Israel Lippel pasakė, kad Vatikano pareiškimas negalįs "užgydyti senų žaizdų". Tačiau dokumentas labai reikšmingas ateičiai. Popiežius Jonas Paulius II daugiau už savo pirmtakus stengėsi pagerinti Katalikų Bažnyčios ir judaizmo santykius.

Pijus XII aktyviai priešinosi nacionalsocializmui

Prancūzų istorikas Pierre Blet SJ pavadino tvirtinimus, jog Katalikų Bažnyčia rėmusi nacionalsocializmą, klaidingais ir "visiškai melagingais". Klaidingas ir teiginys, kad Vatikanas, bijodamas komunizmo bei Sovietų Sąjungos, jautęs palankumą Trečiajam reichui. Italijos jėzuitų žurnalo Civilta cattolica kovo mėnesio numeryje P. Blet teigia, jog tokių Pijų XII kaltinančių ištarmių neįmanoma pagrįsti istoriniais dokumentais. Jėzuitas Pierre Blet SJ buvo vienas iš 7-ojo bei 8-ojo dešimtmečio mokslininkų grupės narių, kurie Vatikano pavedimu tyrinėjo fašizmo bei Antrojo pasaulinio karo metų dokumentus ir paskelbė juos vienuolikos tomų leidiniu.

Pierre Blet SJ pabrėžtinai gina popiežių Pijų XII. Pasak jo, "juodai legendai" dėl šio popiežiaus būtina priešpriešinti nepaperkamus archyvų dokumentus. Tiesa, iki šiol buvo prieinami tiktai diplomatiniai ir administraciniai, bet ne asmeniniai dokumentai. Tačiau jis abejojąs, kad visiškas archyvų atvėrimas galėtų pakeisti faktus apie aną laikotarpį.

Dokumentai, pasak P. Blet, liudija, kad Pijus XII savo diplomatija pabrėžtinai stengėsi išvengti karo, nukreipti nuo Lenkijos Vokietijos puolimą ir paskatinti Musolin? atsiskirti nuo Hitlerio. "Nėra nė vieno vokiečiams palankaus šališkumo pėdsako", – rašo P. Blet. Kita vertus, būtų iliuzija manyti, kad popiežius su savo šveicarų gvardija bei grasinimais ekskomunika būtų galėjęs sustabdyti Wehrmacht’o tankus. "Dokumentai liudija primygtinas bei atkaklias popiežiaus pastangas pasipriešinti deportacijoms". Akivaizdus tylėjimas dengė slaptą nunciatūrų bei episkopatų veiklą, kuria norėta bent apriboti deportacijas, prievartą bei persekiojimus. Pats popiežius yra ne kartą aiškiai pasakęs, jog vieši pareiškimai būtų nedavę jokios naudos, bet, priešingai, dar labiau apsunkinę aukų padėtį ir padidinę jų skaičių.

Pasak popiežiaus Pijaus XII paskelbimo palaimintuoju proceso reliatoriaus jėzuito prof. Kurt-Peter Gumpelio, to meto dokumentai aiškiai liudija, "kad nacionalsocialistų vadai tiesiog alergiškai reaguodavo į popiežiaus Pijaus XII kalbas ir atvirai kritikuodavo jo nuostatą". Kovo pabaigoje paskelbtame interviu Insbruko bažnytiniame laikraštyje "kirche" jis tvirtina, jog Pijus XII savo kalbose sąmoningai vengęs žodžio "žydas" – ir tiktai dėl to, "kad žodis ‘žydas’ Hitler? veikė kaip raudona skarelė bulių". Dėl šios priežasties popiežius kalbėjęs apie "rasinį skriaudimą". Pasak Gumpelio, "kiekvienas, kuris norėjo girdėti, suprato, kas turima galvoje".

Prof. Gumpelis sakė, jog jį "vidujai labai sukrėtė" po Vatikano dokumento dėl Šoa paskelbimo kilusi žydų kritika popiežiaus Pijaus XII adresu. Ji yra "ne tik nepagrįsta, nepriderama, bet ir objektyviai iš dalies klaidinga". Pijus XII labai bjaurėjęsis nacionalistine ideologija. "Jį ypač kankino klausimas – padėtų ar nepadėtų žydams viešas pasmerkimas", – tvirtino jėzuitų istorikas. Gumpelio manymu, popiežiaus viešas įsikišimas būtų tik pabloginęs padėtį ir atėmęs iš Bažnyčios galimybę tyliai padėti žydams. Būtent taip "Katalikų Bažnyčiai pavyko išgelbėti šimtus tūkstančių žydų". Savo tvirtinimą jėzuitų istorikas grindžia Nyderlandų pavyzdžiu; į šios šalies vyskupų viešą protestą buvo atsakyta ir atsivertusių iš judaizmo katalikų deportacija.

Siūloma sudaryti bendrą darbo grupę

Vatikanas pasiūlė sudaryti bendrą žydų ir katalikų mokslininkų grupę, kuri išnagrinėtų Antrojo pasaulinio karo laikotarpio dokumentus ir aiškiau nustatytų Vatikano vaidmenį naikinant žydus. Kovo 26 d. Tarptautinio katalikų ir žydų ryšių komiteto paskelbtame bendrame pareiškime teigiama, jog tokį pasiūlymą pateikė už dialogą su žydais atsakingas kardinolas Edward Cassidy, kuris sykiu yra vienas iš dviejų ryšių komiteto pirmininkų.

Kardinolas pasiūlė sudaryti ekspertų komandą, kuri peržiūrėtų paskelbtą Vatikano medžiagą ir, jeigu liktų neaiškumų, imtųsi tolesnių tyrimų. Kardinolas E. Cassidy taip pat atsakė į kai kurias kritines pastabas dėl Vatikano dokumento Šoa klausimu. Jis atkreipė dėmesį, jog Vatikanas šiame dokumente daro skirtumą tarp "Bažnyčios", kaip teologinės sąvokos, ir realių bei žmogiškų "Bažnyčios sūnų bei dukterų". Žydų pasaulio kongreso (World Jewish Congress) garbės viceprezidentas Gerhardas Riegneris, atstovaudamas žydams, pareiškė abejonių dėl Vatikano pateikto požiūrio į popiežiaus Pijaus XII vaidmenį Šoa metu.