Ir Dvasia, ir Sužadėtinė kviečia "Ateik!" (Apr 22, 17)
 
 

Garbingieji Broliai Vyskupai, mieli Broliai ir Seserys visame pasaulyje!

Pasirengimo Didžiajam 2000 metų jubiliejui kelyje ši Pasaulinė maldos už dvasinius pašaukimus diena apsiaučiama skaisčiu Šventosios Dvasios debesiu; ši Dvasia nepaliaujamai veikia Bažnyčioje, praturtindama ją tarnybomis bei charizmomis, kurios jai reikalingos savo misijai atlikti.
 

1. Paskui Jėzus buvo Dvasios nuvestas į dykumą… (Mt 4, 1)

Visą Jėzaus gyvenimą ženklina Šventosios Dvasios veikimas. Iš pradžių ji nenusakomame Įsikūnijimo slėpinyje pridengia Mergelę Mariją šešėliu; prie Jordano paliudija Tėvą mylimajam Sūnui ir nuveda jį į dykumą. Nazareto sinagogoje Jėzus asmeniškai patvirtina: "Viešpaties Dvasia ant manęs" (Lk 4, 18). Tą pačią Dvasią jis pažada mokiniams kaip nepaliaujamo savo buvimo tarp jų garantą. Ant kryžiaus Jėzus ją sugrąžina Tėvui (plg. Jn 19, 30) ir taip, auštant Velykų šventei, užantspauduoja Naująją Sandorą. Galiausiai Sekminių dieną jis išlieja Dvasią ant pirmosios bendruomenės, kad sutvirtintų jos tikėjimą ir išsiųstų ją į pasaulį.

Nuo anų dienų tos pačios Dvasios pūtimas gena Bažnyčią – mistinį Kristaus Kūną – keliu per laiką; Dievo žodžio ugnies liežuviais ji apšviečia istoriją ir apvalo žmonių širdis ir gyvenimą gyvojo vandens srovėmis, plūstančiomis iš jo vidaus (plg. Jn 7, 37–39).

Taip tikrove tampa jos pašaukimas būti "Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios vienybės sujungta tauta" (Šv. Kiprijonas. De dom. orat., 23: CCL III/A, 105) ir saugoti "slėpinį Šventosios Dvasios, misijai konsekruojančios tuos, kuriuos per savo Sūnų Jėzų Kristų pašaukia Tėvas" (Pastores dabo vobis, 35).
 

2. Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, kurį <…> surašėme <…> gyvojo Dievo Dvasia <…> gyvų širdžių plokštėse (2 Kor 3, 3)

Kiekvieno krikščionio gyvenimas Bažnyčioje prasideda krikštu, "Dvasios įstatymu", teikiančiu gyvybę Jėzuje Kristuje (plg. Rom 8, 2). Vadovaujamas Dvasios, jis pradeda pokalbį su Dievu ir broliais bei seserimis ir patiria nepaprastą savo pašaukimo didybę.

Šios maldos dienos šventė yra gera proga skelbti, kad Dievo Šventoji Dvasia į kiekvieno pakrikštytojo širdį bei gyvenimą įrašo meilės ir malonės planą. Vien šis planas pajėgus suteikti jo egzistencijai visišką prasmę, nes atveria kelią į Dievo vaikų laisvę ir įgalina asmeniškai bei nepamainomai prisidėti prie žmonijos pažangos siekiant teisingumo ir laisvės. Dvasia ne tik padeda nuoširdžiai imtis didžiųjų savo širdies klausimų, kaip antai: iš kur esu? kurlink einu? kas esu? koks yra gyvenimo tikslas? kaip prasmingai praleisti laiką? Dvasia atveria ir kelią drąsiems atsakymams. Atradimas, kad kiekvienas vyras ir kiekviena moteris turi tik jam arba jai skirtą vietą Dievo širdyje bei žmonijos istorijoje, yra naujos pašaukimų kultūros išeities taškas.
 

3. Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: ‘Ateik!’ (Apr 22, 17)

Šie slėpiningo Apreiškimo žodžiai skatina mus apmąstyti vaisingą Šventosios Dvasios ir Bažnyčios santykį, iš kurio kyla įvairūs pašaukimai, ir prisiminti aną "Sekminių šventę", kurios metu kiekviena krikščionių bendruomenė sukuriama vienybėje, Dvasios ugnies išlydoma dovanų įvairovėje ir pasiunčiama nešti Gerąją Naujieną į kiekvieną jos laukiančią širdį.

Juk jei tiesa, kad pašaukimo šaltinis visuomet yra Dievas, tai lygiai taip pat tiesa, jog pašaukimo dialogas vyksta Bažnyčioje ir per Bažnyčią. Dvasios poveikio jėga – Dvasios, paskatinusios Petrą nueiti į šimtininko Kornelijaus namus bei atnešti jam išganymą (plg. Apd 10, 19) ir pasakiusios: "Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam aš juos pašaukiau" (Apd 13, 2) – dar nėra išsisėmusi. Evangelija ir toliau plinta ne "vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia" (1 Tes 1, 5).

Šventoji Dvasia bei mistinė sužadėtinė Bažnyčia ir mūsų dienų vyrams bei moterims kartoja savo "Ateik!"

Ateik susitikti su kūnu tapusiu Žodžiu, norinčiu tau dovanoti dalyvavimą jo paties gyvenime!

Ateik, atsiliepk į Dievo kvietimą ir nugalėk savo neryžtingumą bei svyravimus! Ateik ir atrask meilės istoriją, kurią Dievas su žmonija pradėjo: jis nori ją įgyvendinti ir su tavimi.

Ateik ir paragauk priimtojo ir padovanotojo atleidimo džiaugsmo. Siena, skyrusi Dievą ir žmogų, taip pat pačius žmones, nugriauta. Visa kaltė atleista, gyvenimo puota paruošta visiems.

Palaiminti, kurie, traukiami Žodžio galios ir persmelkti sakramentų, taria: "Aš pasiruošęs!" Jie leidžiasi visiškos ir radikalios priklausomybės nuo Dievo keliu, tvirti viltimi, kuri neapgauna, "nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri mums duota" (Rom 5, 5).
 

4. Esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia (1 Kor 12, 4)

Naujasis gyvenimas, kuris kyla iš krikšto ir skleidžiasi per Žodį bei sakramentus, maitina malonės dovanas, tarnybas ir įvairias Dievui pašvęstojo gyvenimo formas. Nauji pašaukimai Dvasioje galimi tada, kai krikščionių bendruomenė yra visiškai ištikima savo Viešpačiui. Tai suponuoja intensyvaus tikėjimo bei maldos aplinką, kilniaširdišką bendrystės bei įvairialypių Dvasios dovanų branginimą, misionieriavimo aistrą, nugalinčią lengvabūdišką ir apgaulingą egoizmą ir per tai skatinančią visiškai atsiduoti Dievo karalystei.

Kiekviena dalinė Bažnyčia pašaukta skatinti dovanų ir charizmų, kurias Viešpats pažadina tikinčiųjų širdyse, sklaidą. Tiesa, šią maldos dieną mūsų dėmesys daugiausiai skiriamas pašaukimams į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą. Tai susiję su pamatiniu vaidmeniu, tenkančiu jiems Bažnyčios gyvenime ir jai įgyvendinant savo misiją.

Jėzus, atiduodamas save ant kryžiaus, pavertė visus savo mokinius "kunigiška karalyste ir šventa tauta" (Iš 19, 6) ir pastatydino juos "į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui" (1 Pt 2, 5). Tarnauti šiai visuotinei Naujosios Sandoros kunigystei jis pašaukė Dvylika, "kad jie būtų kartu su juo ir kad galėtų siųsti juos skelbti žodžio ir jie turėtų galią išvarinėti demonus" (Mk 3, 14–15). Šiandien Kristus tęsia savo išganomuosius darbus per vyskupus ir kunigus, kurie "Bažnyčioje ir Bažnyčiai yra sakramentinis Kristaus, Galvos ir Ganytojo, sudabartinimas; jie autoritetingai skelbia jo žodį, kartoja jo atleidimo ir išganymo dovanojimo ženklus" (Pastores dabo vobis, 15).

"Kaip su dėkingumu Šventajai Dvasiai nepaminėti daugybės istorinių pašvęstojo gyvenimo formų, kurias Ji pažadino ir kurios vis dar egzistuoja Bažnyčioje? Tai tartum šakotas medis, suleidęs šaknis į Evangeliją ir duodantis gausių vaisių kiekvienu Bažnyčios gyvenimo laikotarpiu" (Apaštališkasis paraginimas Vita consecrata, 5). Dievui pašvęstasis gyvenimas slypi Bažnyčios šerdyje kaip elementas, darantis lemiamą įtaką jos misijai, tačiau sykiu jis išreiškia giliausią krikščioniškojo pašaukimo esmę ir visos Bažnyčios, kuri kaip sužadėtinė veržiasi susivienyti su savo vieninteliu Sužadėtiniu, įtampą.

Šie pašaukimai reikalingi visais laikais, tačiau jie dar reikalingesni šiandienos pasaulyje, paženklintam didelių prieštaravimų ir apimtam pagundos išstumti Dievą iš pagrindinių gyvenimo sprendimų. Nejučia prisimena Evangelijos žodžiai: "Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į pjūtį" (Mt 9, 37–38; plg. Lk 10, 2). Bažnyčia kiekvieną dieną pasigauna šį Viešpaties įsakymą ir su pasitikėjimo kupina viltimi kreipia savo prašomąją maldą į "pjūties Viešpatį", gerai žinodama, kad tiktai jis gali pašaukti bei pasiųsti savo darbininkus.

Norėčiau, kad kasmetinė Pasaulinės maldos už dvasinius pašaukimus dienos šventė įžiebtų tikinčiųjų širdyse dar karštesnę maldą už naujus pašaukimus į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą bei pažadintų visų, ypač tėvų ir tikėjimo auklėtojų, atsakomybę už tarnybą pašaukimų labui.
 

5. Atsakykite apie jumyse gyvenančią viltį (plg. 1 Pt 3, 15)

Pirmiausia kviečiu jus, mieli Vyskupai, ir kartu su jumis kunigus, diakonus ir pašvęstojo gyvenimo institutų narius nenuilstamai liudyti dvasinę ir žmogiškąją pilnatvę, skatinančią jus tapti "viskuo visiems", idant Kristaus meilė galėtų pasiekti kuo daugiau žmonių.

Kurkite atitinkamus santykius su visais visuomenės sluoksniais; naudokitės pašaukimais į tarnybas ir charizminiais pašaukimais, kuriuos Dvasia žadina jūsų bendruomenėse, ir stenkitės, kad jie vienas kitą papildytų ir tarpusavyje bendradarbiautų; prisidėkite, kad kiekvienas pasiektų visišką krikščioniškąją brandą. Tegu berniukai ir mergaitės, žvelgdami į jus, džiaugsmingus Evangelijos tarnus, pajunta potraukį visiškai atsiduoti Kristui šventimais perduodamoje tarnyboje arba radikaliu Dievui pašvęstojo gyvenimo pasirinkimu.

Krikščioniškąjį tikėjimą išpažįstantys sutuoktiniai, būkite pasirengę liudyti gilią jūsų pašaukimo santuokai tikrovę: santarvė namuose, tikėjimo ir maldos dvasia, krikščioniškųjų dorybių praktikavimas, atvirumas kitiems, ypač vargšams, dalyvavimas bažnytiniame gyvenime, ramumas bei tvirtumas įveikiant kasdienius sunkumus – visa tai yra palanki dirva vaikų pašaukimams brandinti. Šeima, suprantama kaip namų Bažnyčia ir palaikoma Santuokos sakramento malonės, yra nuolatinė meilės civilizacijos mokykla, kur galima suvokti, kad gyvenimo pilnatvė gali ištrykšti tiktai iš laisvo ir nuoširdaus savęs dovanojimo.

Mokytojai, katechetai, sielovados pagalbininkai ir visi, kuriems yra tekęs auklėtojo vaidmuo, savo sunkioje ir varginančioje tarnyboje jauskitės esą Dievo bendradarbiai. Padėkite jaunuoliams išvaduoti savo širdis ir protus iš visko, kas trukdo; skatinkite, kad jie būtų kuo geresni žmonės ir krikščionys nuolat išgyvendami augimo įtampą; Evangelijos žodžio šviesa ir galia lavinkite jų giliausius jausmus, idant jie, kad, kai bus pakviesti, galėtų įgyvendinti savo pašaukimą Bažnyčios ir pasaulio labui.

Šiais pasirengimo 2000-ųjų Jubiliejui metais akiračio centre yra Šventoji Dvasia, ir dėl to esame kviečiami ypatingą dėmesį skirti Sutvirtinimo sakramentui. Todėl dabar norėčiau atskirai kreiptis į tuos, kurie šiomis dienomis priima šį sakramentą. Mielieji! Per Sutvirtinimo apeigas vyskupas kreipiasi į jus sakydamas: "Šventoji Dvasia, kurią dabar gausite dovanai kaip dvasinį antspaudą, darys jus panašius į Kristų ir dar labiau suvienys jus, kaip gyvus narius, su Bažnyčia". Tad jums dabar prasideda privilegijuotas laikas: jūs kviečiami klausti savęs bei krikščionių bendruomenės, kurios gyvais nariais tapote, apie pilnutinę prasmę, kurią norėtumėte suteikti savo gyvenimui. Tai pašaukimo įžvelgimo ir pasirinkimo laikas. Išgirskite Jėzaus kvietimą: Ateikite ir pamatykite. Paliudykite Bažnyčios bendruomenei Kristų remdamiesi asmenišku ir nepakartojamu planu, kurį jums yra parengęs Dievas. Leiskite, kad Dvasia, išlieta jūsų širdyse, nuvestų jus į tiesą ir padarytų tikrosios laisvės bei meilės liudytojais. Nesileiskite pavergiami lengvabūdiško ir apgaulingo mito apie žmogiškąją sėkmę bei turtus, kurie yra trumpalaikiai. Priešingai, nebijokite eiti meilės ir didžiadvasiškų darbų keliais, kurie yra varginantys ir reikalaujantys ryžto. Mokykitės visiems žmonėms "atsakyti apie jumyse gyvenančią viltį" (plg. 1 Pt 3, 15).
 

6. Dvasia ateina pagalbon mūsų silpnumui (Rom 8, 26)

Pasaulinę maldos už dvasinius pašaukimus dieną ypač ženklina malda už pašaukimus į kunigystę ir Dievui pašvęstąjį gyvenimą; tai tobulai išreiškia nuolatinę maldos, kurios nieku gyvu negali atsisakyti krikščionių bendruomenė, aplinką. Norėtume ir šiais metais su pasitikėjimu kreiptis į Šventąją Dvasią, prašydami, kad ji šiandienos ir rytojaus Bažnyčiai dovanotų gausių ir šventų pašaukimų:

Amžinosios meilės Dvasia,
kuri kyli iš Tėvo ir Sūnaus,
dėkojame Tau už visus apaštalus ir šventuosius,
padariusius Bažnyčią vaisingą.
Prašome Tave, ir šiandien tęsk savo darbus.
Prisimink, kaip kadaise per Sekminių šventę
nužengei ant apaštalų drauge su Marija, Jėzaus Motina,
susirinkusių maldai,
ir pažvelk į savo Bažnyčią, kuriai šiandien itin
reikia šventų kunigų,
ištikimų ir autoritetingų Tavo malonės liudytojų,
kuriai reikia vienuolių,
kurie padarytų regimą džiaugsmą tų, kurie gyvena vien dėl Tėvo,
tų, kurie padaro savą Kristaus misiją ir atsidavimą,
ir tų, kurie meile kuria naują pasaulį.
Šventoji Dvasia, nuolatinis džiaugsmo ir taikos šaltini,
Tu atveri širdį ir protą dieviškajam kvietimui;
Tu padarai veiksmingą kiekvieną paskatą
gėriui, tiesai ir meilei.
Tavo ‘neišsakomi atodūsiai’
iš Bažnyčios širdies kyla pas Tėvą,
Bažnyčios, dėl Evangelijos kenčiančios ir už ją kovojančios.
Atverk jaunuolių širdis ir protus,
kad iš naujo sužydėję šventieji pašaukimai
parodytų Tavosios meilės ištikimybę
ir visi galėtų pažinti Kristų,
tikrąją Tiesą, atėjusią į pasaulį
kiekvienam žmogui padovanoti
tvirtą amžinojo gyvenimo viltį. Amen!

Castel Gandolfo, 1997 m. rugsėjo 24-oji

Jonas Paulius II