Kasmet Gerojo Ganytojo dieną meldžiame Viešpatį naujų pašaukimų. Šiais metais Gerojo Ganytojo diena sutapo su Motinos diena, todėl už pašaukimus nutarėme melstis gegužės 10 d.

Evangelijoje Jėzus, Gerasis Ganytojas, kartu vadinamas ir Vartais, kurie atveria mums kelią į Dievo karalystę. Kad surastume tuos Vartus, mums reikia Gerojo Ganytojo. "Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas" (Jn 10, 9), – sako Kristus. Jėzus tapo mums ir Vartais, ir Geruoju Ganytoju, kuris lydi savo mylimas aveles pas Tėvą. Per jį mes galime pasiekti Tėvo Širdį.Vaikščiodamas dulkėtais Palestinos keliais Jėzus ieškojo tų, kurie nebijotų tapti geraisiais ganytojais, kurie tęstų Jo msisiją žemėje. Jis dalijosi su jais ne tik savo maistu, žodžiu, bet ir kelionės nuovargiu, pakelės akmeniu ir gaiviu šaltinio vandeniu. Jis ne tik mokė, bet ir dalijosi savuoju gyvenimu su savo apaštalais, su miniomis jį sekusių žmonių. Šiandien Viešpats ir vėl kviečia naujus mokinius. Jam reikia mūsų rankų, mūsų kojų, mūsų širdies. Jam reikia ganytojų, einančių ieškoti paklydusios avies, o ne samdinių, pasitenkinančių tais, kurie ateina pas juos. Jam reikia ganytojų, kurie negalėtų ramiai miegoti ir sočiai valgyti, kai aplink tiek daug alkanų, nuvargusių žmonių, trokštančių ir alkstančių tiesos, teisingumo ir meilės. Jam reikia ganytojų, kurie "už avis guldo gyvybę" (Jn 10, 11).

"Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane" (Jn 10, 27). Dievas mus šaukia vardu klausdamas: "Ar tu nori atiduoti savo gyvenimą?" Į šį klausimą turime aiškiai atsakyti. Mūsų apsisprendimas ir atsakas Dievui – yra pirmas mūsų žengtas žingsnis. Po to jau vyksta Šventosios Dvasios darbas. Ji veikia mumyse tiek, kiek mes jai leidžiame. Šventoji Dvasia veikia savo Bažnyčioje, nuolat atnaujindama ją savo dovanomis – hierarchinėmis bei charizminėmis, kuriomis vadovauja jai ir ją puošia savo vaisiais. Kristus paliko mums Bažnyčią, kuri nuo šiol yra išganymo Vartai, ir kiekvienas, kuris trokšta pasiekti Dievą, privalo pereiti pro šiuos Vartus.

Dievo Bažnyčiai reikia ganytojų, Jam reikia bičiulių, kurie atpažintų Jo balsą žemėje. Galbūt Jo mokiniai dar nesupranta Kristaus žodžių – tai nesvarbu. Svarbu yra atpažinti, kad tai Kristaus balsas. Atpažinti ir sekti – tai mūsų pašaukimo istorija. Dievo balsas – tai širdies kalba, kurią atpažįstame savo tikėjimu. Mes dažnai sakome, kad nesuprantame, ko Viešpats nori iš mūsų. Suprasti nėra tikėjimo reikalas. Tikėjimui svarbu atpažinti, kad tai Viešpaties balsas! Jis mane šaukia!

Ir šiandien, po 2000 metų, Jis kviečia atpažinti Jo balsą, kad ir mūsų laikais gyventų žemėje Gerasis Ganytojas. Kristui reikia jaunuolių, kurie atpažintų šiuose žodžiuose savąjį pašaukimą ir ryžtųsi tapti geraisiais ganytojais šių dienų žmonėms.

Įsiklausykite į šį balsą. Gal ir jūs atpažinsite jame savąjį vardą? Gal suprasite, kad esate reikalingi Viešpačiui, kad esate Jo šaukiami? Jei taip, nebijokite atsiliepti į Jo kvietimą. Drąsiai perženkite Vilniaus kunigų seminarijos vartus, kur jus išmokys ne tik atpažinti Dievo balsą, bet ir Jį pažinti bei jam tarnauti.

Šventoji Dvasia, pašaukimų Dalytoja, pakviesk kilnių jaunuolių į savo Bažnyčią!
 

Audrys Juozas Bačkis
Vilniaus Arkivyskupas Metropolitas