Romoje prasidėjo Azijos sinodas

(KAP, KNA) Iškilmingomis šv. Mišiomis Šv. Petro katedroje balandžio 19 d. prasidėjo nepaprastasis Vyskupų sinodas, kuriame tariamasi dėl Bažnyčios ateities Azijoje. Per pamokslą kreipdamasis į kelis šimtus Azijos vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių, Jonas Paulius II priminė, jog Bažnyčia iš šio žemyno paplito po visą pasaulį. Azijos krikščionis jis ragino energingai skelbti Dievo žodį didžiausiame pasaulio žemyne. Šios naujos pradžios trečiajame tūkstantmetyje pagrindas turėtų būti gilesnis Jėzaus apmąstymas ir nepajudinama ištikimybė jo naujienai.

Į Azijos sinodą Vatikane buvo pakviesti 252 dalyviai, iš kurių daugiau negu 100 yra Azijos žemyno vietinių Katalikų Bažnyčių vyskupai ir patriarchai. Sinode dalyvauja ir Vatikano kurijos įstaigų vadovai bei dešimties ordinų vyresnieji, taip pat asmenys, neturintys balso teisės, – 18 teologijos ekspertų, 40 "auditorių" ir 6 delegatai iš kitų krikščioniškųjų Bažnyčių. Tarp vyskupų gausiausias grupes sudaro filipiniečiai ir indai.
 

Pagrindinė tema – inkultūracija

Išklausius 120 pranešimų, paaiškėjo, kad pagrindinis dėmesys šiame sinode krypsta į inkultūracijos problemas. Azijos vyskupai pripažino, kad krikščioniškojo tikėjimo dar nepavyko įskiepyti į jų kultūras. Krikščionybė, kaip ir anksčiau, Azijoje tebėra "svetima", pernelyg europietiškai atrodanti religija induizmo, budizmo, šintoizmo ir konfucionizmo sąlygotoje visuomeninėje aplinkoje.

Maristų ordino generalinis vyresnysis tėvas David Flemingas siūlė į krikščioniškų ordinų bendruomeninį gyvenimą įtraukti azijietiškuosius meditacijos būdus. Pasak jo, ordinų bendruomenės turėtų derinti naujas dvasingumo formas su Azijos kultūra. Per tai būtų galima vėl atrasti dvasinius matmenis, kurie buvo užmiršti krikščionių tradicijoje. Kaip pavyzdį D. Flemingas minėjo jogą, kuri, anot jo, galinti pagilinti maldos gyvenimą. Be to, padedant mantroms, krikščionių vienuoliai galėtų geriau susikaupti maldoms.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos prezidentas kardinolas Francis Arinze pripažino, jog Bažnyčiai nevalia ignoruoti kitų religijų teigiamų elementų. Ypač tada, kai stengiamasi įkultūrinti krikščionybę nedidelėse etninėse grupėse, labai svarbu geriau pažinti jų tradicijas ir ginti jų teises. Kardinolas Arinze taip pat ragino vyskupus rūpestingiau išnagrinėti sektų reiškinį Azijoje bei tiksliau nustatyti, kodėl jos taip traukia žmones.

Nagasakio arkivyskupo Francis X Kaname Shimamoto nuomone, Bažnyčiai Azijoje derėtų "nuvilkti europietiškąjį kultūrinį apdarą". Būtina nuodugni inkultūracija, priešingu atveju krikščionybė Azijos tautoms ir toliau liks svetima religija. Arkivyskupas taip pat siūlė reformuoti dabartinę liturgiją, suteikti vietinėms Bažnyčioms "daugiau erdvės dosnioms iniciatyvoms".

Kottayamo (Indija) vyskupas Kuriakose Kunnacherry, atstovaujantis su Roma susivienijusiai sirų-malabrų Bažnyčiai, pritarė besiorientuojančiam į "Azijos problemas" ekumenizmui. Sykiu jis pabrėžė, kad krikščionių Bažnyčios turėtų viena kitą labiau gerbti ir artimiau bendradarbiauti. Aleppo (Sirija) vyskupas Armando Bortolaso irgi reikalavo labiau plėtoti dialogą bei toleranciją tarp religijų. "Savo broliams nekrikščionims turėtume liudyti meilę, o ne pasirengimą gintis", – sakė jis. Evangelizacijos, kuri yra "liudijimo klausimas", nevalia painioti su "proziletizmu".

Kitas vyskupas iš Indijos Francis Xavier Sudartanta Hadisumarta siūlė suteikti daugiau autonomijos nacionalinėms Bažnyčioms. Jo nuomone, vietinėms vyskupų konferencijoms Romos kurija turėtų perleisti daugiau įgaliojimų daryti savarankiškus sprendimus. Šia kryptimi derėtų keisti ir vyskupų konferencijų ir atitinkamo apaštališkojo nuncijaus santykius. Pasak vyskupo Hadisumarta, senųjų patriarchatų Artimuosiuose Rytuose pavyzdžiu Tolimuosiuose Rytuose irgi būtų galima įsteigti naujus patriarchatus, turinčius didelę autonomiją bei sinodinę sprendimų priėmimo struktūrą. Artimuosiuose Rytuose ir Indijoje egzistuoja savarankiškos Rytų apeigos; tokią pačią galimybę derėtų suteikti Rytų bei Pietryčių Azijai. Dar vienas indų vyskupas Patrick Paul D’Souza siūlė Bažnyčiai labiau gerbti nekrikščioniškąsias Azijos tradicijas. Jo manymu, dalį induistų tradicijos būtų galima įtraukti į liturgiją. Pasak arkivyskupo, tai palengvintų krikščionims palaikyti santykius su žmonėmis už Bažnyčios ribų.

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano pabrėžė Bažnyčios vienybės svarbą. Net jeigu jos nariai skirtingi ir Bažnyčia Azijoje turi kitokį patyrimą, šią vienybę privalu išsaugoti. Ši Bažnyčios vienybė yra jos įtikinamumo sąlyga. Pasak kardinolo Sodano, būtų keista, jei laikotarpiu, kai vis daugiau kalbama apie globalizaciją, Bažnyčioje imtų veikti tiktai išcentrinė jėga, visiškai nesaistoma "bažnytinės vienybės uolos, Petro".
 

Karingojo islamo problema

Pakistano vyskupas Joseph Couttsas atkreipė dėmesį į karingąjį islamą, stiprėjantį įvairiuose Azijos regionuose. Su šia tendencija susijusi didėjanti nepakanta krikščionims. Pasak vyskupo, islamo negalima lyginti su tokiomis religijomis ar sistemomis kaip induizmas, budizmas ar šintoizmas; dialogas su islamu nepalyginamai sunkesnis. "Islamas yra religinė - politinė galia, kuriai būdingos ekspansionistinės tendencijos, darančios ypatingą poveikį Bažnyčiai", – teigė vyskupas. Jis pabrėžtinai atkreipė dėmesį į Turkiją, kur Bažnyčios egzistencija apribota iki minimumo. Islamo revoliucija Irane irgi sukėlė neigiamų padarinių. Pakistane aplinka darosi vis nepakantesnė ir represyvesnė. Indonezijoje, didelėje islamo šalyje, karingos islamo atmainos kelia grėsmę tradicinei liberaliajai santvarkai. Islamas stiprėja net ir tokiose šalyse kaip Filipinai, Birma ar Šri Lanka, kur šią religiją išpažįsta gyventojų mažuma. Armėnų vyskupas Boutros Marayati iš Sirijos ragino Vatikaną parengti oficialų dokumentą dėl krikščionių ir musulmonų santykių. Santykius tarp abiejų religijų savo šalyje vyskupas apibūdino kaip gerus.
 

Sibiro vyskupas ragina solidarizuotis su persekiojamomis Bažnyčiomis

Novosibirsko apaštališkasis administratorius vyskupas Joseph Werthas sinode ragino solidarizuotis su persekiojamomis Bažnyčiomis Azijoje. "Mes, kurie gyvename buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, šiandien esame laisvi ir todėl laikome savo šventa pareiga solidarizuotis su dar neturinčiais laisvės broliais", – pareiškė vyskupas iš Sibiro. Iš savo kančių kupinos patirties jis žinąs, kaip skausminga būdavo tada, kai didieji vyskupų susitikimai Romoje užmiršdavo persekiojamas Bažnyčias, ir kaip, priešingai, padrąsindavo solidarumo žodis. Tačiau jis nežinąs, kokios paramos reikėtų, kad ji nepadarytų dar daugiau žalos. Todėl jis laukiąs Kinijos, Korėjos ir kitų šalių vyskupų pastabų.
 

Bažnyčios padėtis Korėjoje

Seulo arkivyskupas kardinolas Stephan Kim Sou-Hwan pabrėžė, jog Bažnyčia turėtų padėti Korėjos žmonėms susitaikyti bei atleisti ir "iš naujo atrasti tikrąją taiką". Kardinolas padėkojo popiežiui bei tarptautinei Caritas organizacijai už pagalbą badaujantiems Šiaurės Korėjos gyventojams. Atsižvelgdama į katastrofišką padėtį Šiaurėje, Pietų Korėjos Bažnyčia padvigubino savo paramą ten gyvenantiems korėjiečiams.

Kardinolas Kimas priminė, kad per Korėjos karą (1950–1953) komunistinis režimas sunaikino visus bažnytinio gyvenimo pėdsakus; neišgyveno nė vienas kunigas ar vienuolis. Daugelis iš 50 tūkstančių katalikų, gyvenusių Šiaurėje iki karo, pabėgo į Pietus. Nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio būta pavienių kontaktų ir "piligriminių kelionių". Vienintelis ryšys su tenykščiais katalikais šiandien palaikomas per oficialiai Šiaurės Korėjos valdžios pripažįstamą "Korėjos katalikų susivienijimą". 1989 m. dviem Pietų Korėjos kunigams buvo leista aplankyti Šiaurės Korėjos sostinę Pjongjangą. Tačiau reziduojančio dvasininko Šiaurėje nėra iki šiol. "Susivienijimo" nurodomas čia gyvenančių katalikų skaičius yra pernelyg apytikris, kad būtų galima susidaryti aiškų vaizdą.

Korėjos Vyskupų konferencijos pirmininkas Nicholas Cheong Jin-Suk griežtai kritikavo Azijoje paplitusią abortų praktiką. Jis taip pat pabrėžė, jog dažniausiai abortais žudomos negimusios mergaitės, nes tėvai nori tik sūnų. Jau pastebima dramatiškų tokios "selekcinės mąstysenos" padarinių: mažiau gimsta mergaičių, ir Pietų Korėjos bei kai kurių kitų Azijos šalių vyrams vis sunkiau susirasti moterų vedyboms.