Baigėsi Azijos sinodas

(KAP, KNA) Gegužės 14 dieną iškilmingomis šv. Mišiomis Šv. Petro aikštėje baigėsi beveik mėnesį trukęs Azijos sinodas. Per šv. Mišias popiežius Jonas Paulius II apgailestavo, kad sinode negalėjo dalyvauti Kinijos vyskupai, ir išreiškė viltį, jog "dabartiniai sunkumai bus įveikti, ir artimiausia proga šios šalies vyskupai galės susitikti su savo broliais Bažnyčioje". "Tikimės, kad Kinijos Liaudies Respublika, vis labiau atsiverdama pasauliui, ir Kinijos Bažnyčiai leis vis labiau atsiverti visuotinei Bažnyčiai", – sakė jis. Popiežius taip pat tvirtino tikįs, kad Evangelijos skelbimas Kinijoje galiausiai atnešiąs "gausių vaisių".

Prieš baigiamąsias šv. Mišias 260 sinodo tėvų iš Azijos, taip pat Romos kurijos ir kitų žemynų atstovai apibendrino sinodo rezultatus 59 tezėmis ("propositiones"), kurios bus perduotos popiežiui, parengsiančiam posinodinį dokumentą. Šį dokumentą popiežius Jonas Paulius II, matyt, paskelbs kitais metais numatyto apsilankymo Azijoje metu.

Gegužės 13 dieną Azijos sinodo dalyviai paskelbė baigiamąjį pareiškimą, kuriame, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl neigiamų ūkinės globalizacijos padarinių. Pirmojo pasaulio Bažnyčių prašoma "solidarizuotis su vargšais Azijoje". Savo vyriausybes bei tarptautines finansines instancijas jos turėtų skatinti rinktis "globalizacijos be išstūmimo" kryptį. Sinodas primygtinai siūlo artėjančio 2000 metų jubiliejaus proga iš naujo įvertinti Trečiojo pasaulio užsienio skolas ir bent sumažinti jas toms šalims, kurias jos labiausiai slegia.

Baigiamajame dokumente pabrėžiama, kad Bažnyčia Azijoje yra gyva, tačiau turėtų daryti didesnę įtaką šios pasaulio dalies plėtrai. Sykiu sinodo tėvai atkreipia dėmesį į krikščionis, kurie ir šiandien įvairiose šalyse gyvena sunkiomis sąlygomis. "Dalyviai, atstovaujantys šalims, kuriose Bažnyčia buvo praeityje persekiojama, ir Bažnyčioms, susiduriančioms su didėjančia nepakanta", padėjo geriau suprasti tokių krikščionių padėtį.

Išskyrus Filipinus, Bažnyčia visur šiame milžiniškame žemyne yra mažuma. "Tačiau vietinės Bažnyčios yra gyvos, ir kai kurios pasižymi didele dinamika", – rašoma dokumente. Beveik visur daug pašaukimų į kunigystę ir pašvęstąjį gyvenimą, džiugina pasauliečių sąmoningumas bei veikla. Sinodo tėvai pabrėžia Bažnyčios Azijoje dėmesį vargšams, su džiaugsmu konstatuodami, kad kai kurie krikščionys atsisako savo privilegijuotų vietų, kad bendrai dalytųsi gyvenimu su vargšais bei engiamaisiais, ir kovoja už jų teises.

Vyskupai, iš Vatikano sveikindami visus Azijos katalikus bei krikščionis, ragina gilinti ekumeninius santykius. Sykiu jie teigiamai įvertina didžiųjų Azijos religijų – induizmo, budizmo, judaizmo ir islamo – dvasingumą bei vertybes. Bažnyčia, anot jų, nori abipusės pagarbos dvasia dalytis šių tradicijų turtais ir bendradarbiauti su jomis "gerinant mūsų tautų gyvenimo kokybę".

Azijos vyskupams kelia nerimą "daugelio Azijos šalių gyventojų kančios, kurias sukelia prievarta, vidiniai nesutarimai, taip pat įtampa bei karai tarp tautų". Jie reikalauja nutraukti Irako embargą, dėl kurio pirmiausia kenčia moterys ir vaikai. Sinodo tėvai taip pat atkreipia dėmesį į grėsmę, kurią kelia plintanti karo pramonė. Sykiu jie primena, kad kai kuriose Azijos valstybėse gyventojai kenčia "dėl politinių režimų, beveik nesiskaitančių su didesnės laisvės ir pagarbos jų pagrindinėms teisėms lūkesčiais", kitose tebevyksta kovos už nepriklausomybę ir didesnę autonomiją.

Paskelbtas dokumentas dėl piligriminių kelionių jubiliejiniais 2000 metais

(KAP, KNA) Popiežiškoji migrantų taryba paskelbė dokumentą "Piligriminė kelionė jubiliejiniais 2000 metais", kuriame apibūdinamos piligriminės kelionės ypatybės, pateikiama rekomendacijų dėl jų organizavimo. Dokumente pabrėžiama, jog šventųjų vietų lankymas padeda atsipalaiduoti dvasia ir kūnu, leidžia žmonėms, gyvenantiems karštligišku šiuolaikinio gyvenimo ritmu, ramybėje ir per susimąstymą atrasti Dievą ir save.

Anot dokumento, šventųjų vietų lankymas pirmiausia yra susitikimas su Dievu ir jo naujiena. Apmąstydamas, medituodamas ir melsdamasis žmogus gali atrasti save. Labai svarbu, pasak autorių, kad krikščioniškojo aspekto šventosiose vietose neužtemdytų "kultūra ir tradiciniai papročiai" ar "naujos dvasinės mados". Tekste taip pat pabrėžiamas bendrystės išgyvenimas lankant šventąsias vietas. Maldininkus ne tik turėtų lydėti dvasininkas; ir pačiose šventosiose vietose grupei ir atskiram maldininkui privalu garantuoti pakankamą sielovadinę globą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti sakramentų praktikavimui, šv. Mišių šventimui bei Atgailos sakramentui. Tai turėtų būti "vietos, kur Atgailos sakramentas būtų švenčiamas intensyviai, įsijaučiant ir taikant atitinkamą liturgiją". Be to, nuodėmklausiai neturėtų skubėti. Šventosiose vietose taip pat derėtų puoselėti artimo meilės ir pagalbos patiems neturtingiausiems mintį.

Popiežiškosios migrantų tarybos sekretorius arkivyskupas Francesco Gioia per spaudos konferenciją pabrėžė, kad piligriminės kelionės nederėtų painioti su religiniu turizmu. Turizmas, pasak arkivyskupo, yra "iš esmės bėgimas nuo ko nors", tuo tarpu piligriminei kelionei visada būdingas tikslas, turintis simbolinę reikšmę. Jis manąs, jog 2000 m. šventąsias vietas aplankys kas antras katalikas.

Pasaulyje

New Age sąjūdis išgyvena krizę

Vatikanas (CRTN). Pasak daugelio specialistų, New Age ("Naujasis amžius") sąjūdis išgyvena krizę, tačiau lieka neaišku, kuo ji baigsis – šio reiškinio išnykimu ar metamorfoze. Anot Romos Popiežiškojo Athenaeum Regina Apostolorum religijos fenomenologijos profesoriaus Donaldo Leonardo, "krizę" liudija keli simptomai: kristalų (autentiško priklausomybės naujiems religiniams judėjimams ženklo) kainos kritimas, daugelio New Age knygynų žlugimas, smarkiai sumažėjęs parduodamų knygų skaičius ir tam tikras šios ideologijos propaguotojų "nuovargis".

Prof. D. Leonardo nuomone, viena iš krizės priežasčių buvo pernelyg didelė komercializacija. New Age, kaip ir kiti Jungtinėse Valstijose atsiradę judėjimai, greitai tapo pavaldus verslo dėsniams. Tačiau turint galvoje, kad toks reiškinys negali būti "naujas" labai ilgą laiką, New Age virto "senu" produktu, ir jo gebėjimas patraukti vartotojus ėmė silpti. Kita vertus, nemažai dėl to kaltos ir paties sąjūdžio idėjos. New Age žadėjo naują erą, Vandenio amžių, kuriam atėjus visose žmogaus egzistencijos srityse įsivyraus laimė, taika ir harmonija. Tačiau astrologijos, šio sąjūdžio teoretikų bei įkvėpėjų išpranašautasis aukso amžius neatėjo, ir neišvengiamai atsirado nusivylimo ženklų.

Profesorius D. Leonardas įspėja, kad nuosmukis New Age rinkoje yra Jungtinėms Valstijoms būdingas reiškinys ir kad gali praeiti ne vieneri metai, kol krizė pasieks kitas šalis. Kadangi New Age yra ne centralizuotas judėjimas, bet daugybė tinklų bei atmainų, mažai tikėtina, jog jo žlugimas bus staigus ir visiškas, kaip kokios nors kompanijos bankrotas. Tačiau net jei New Age ir žlugs kaip sąjūdis, jis paliks religinio reliatyvizmo, antidogmatizmo ir tam tikra prasme neopagonizmo paveldą.

Pajutę mažėjančią paklausą, kai kurie judėjimo vadai pasiūlė naują vystymosi kryptį, ką liudija ir naujas pavadinimas. Kadangi New Age pavadinimas nebemadingas, jo ideologai ima kalbėti apie Next Stage ("Kita pakopa") arba Next Age ("Kitas amžius"). Sykiu keičiasi apranga, gyvenimo stilius. Tačiau didžiausias pokytis pereinant nuo New Age prie Next Age yra aiškus posūkis į dar didesnį individualizmą ir narcicizmą: naujoji era pranašaujama nebe visam pasauliui, bet atskiram individui.

Prof. D. Leonardo nuomone, Next Age požiūris į Katalikų Bažnyčią iš esmės nepakis. Next Age toliau propaguoja subjektyvų religingumą, atmeta dogmų apibrėžtumą ir etikos reikalavimus, skatina visų formų moralinį reliatyvizmą. Naujasis judėjimas, matyt, taip pat išsaugos pagrindines senojo judėjimo idėjas ir Dievo sampratai priešpriešins panteistinę viziją, Kristų laikys tiktai pavyzdingu mokytoju, nuodėmės realybę – iliuzija, tiesą apie paskutiniuosius dalykus pakeis reinkarnacijos idėja. Dar labiau pasukęs į individualizmą, Next Age sąjūdis skelbiasi kuriąs ego ("ego building"). Next Age filosofija yra iš pagrindų priešinga krikščionybei.