Ralph Martin. Viešpaties diena jau arti? [Katalikų požiūris į Antrąjį Jėzaus atėjimą]. – Kaunas: Gyvieji akmenys, 1998. – p. 162
"Viešpaties diena jau arti?" – tai katalikiškas požiūris į šiomis dienomis itin aktualią, tačiau daugelio katalikų primirštą ir menkai pažįstamą Jėzaus Antrojo atėjimo temą. Remdamasis katalikiškomis Šventojo Rašto ir teologijos studijomis, Ralph Martin populiariai aptaria kvapą gniaužiančius Viešpaties atėjimo klausimus. "Paskutiniesiems įvykiams" artėjant, užuot drebėję, turėtume su džiaugsmingu nekantrumu jų laukti, nes artėja visiškas mūsų atpirkimas. Ši knyga padės sėkmingai perplaukti sumaišties verpetus ir pagelbės įžvalgiau bei patikimiau įvertinti artėjantį metą.

Peter Herbeck. Ką Dvasia kalba Bažnyčiai. – Kaunas: Gyvieji akmenys, 1998. – p. 35
Šioje knygelėje P. Herbeck aiškiai įvardija, ką ir kaip Dvasia kalba Bažnyčiai šiame išbandymų amžiuje, kaip Ji mus veda per vadovus ir svarbius įvykius prie Jėzaus. Knygelės autorius kviečia atsiliepti į asmenišką Dvasios raginimą ir drąsina įsitraukti į Jos darbus šiuo neramiu ir svarbiu Bažnyčiai metu.

Martin Buber. Dialogo principas, 1 dalis: Aš ir Tu. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. – p. 198
Galima būtų netgi abejoti, ar tai apskritai filosofinė knyga. Mat filosofija yra graikų išradimas, o tai, kas siūloma šioje knygoje, yra greičiau alternatyva graikiškajam mąstymui, žydiška alternatyva. Knyga "Aš ir Tu" – tai mėginimas parodyti, kad pasaulis yra gyvas Dievo ir žmogaus pokalbis. Anot M. Buber, "Dievo kalbėjimas žmonėms persmelkia viską, kas vyksta kiekvieno mūsų gyvenime, ir viską, kas vyksta mus supančiame pasaulyje, visą biografinį ir istorinį vyksmą, paversdamas juos priesaku, reikalavimu tau ir man".

Kristianas Feldmanas. Meilė lieka: Motinos Teresės gyvenimas. – Marijampolė: Ardor, 1998. – p. 148, iliustr.
"Mūsų pašaukimas yra jam priklausyti, – sako motina Teresė, – Dėl to aš pasiruošusi viską daryti: plauti, šveisti, valyti. Aš kaip motina, pagimdžiusi kūdikį. Visas jos darbas – skalbimas, atsikėlimas naktį ir t. t. – įrodo, kad mažylis priklauso jai. Viso to ji nedarytų kitam vaikui, bet dėl savojo ji viskam pasiruošus. Jeigu aš priklausau Jėzui, aš jam padarysiu, kas tik įmanoma".

Antanas Rubšys. Šventojo Rašto kraštuose, 1 dalis. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. – p. 394, iliustr.
"Pasaulį laikau Dievo pasauliu, ir jame yra daug žmonių, daug tautų, daug tikėjimų. Visi kopia į Dievo kalną. Žydai, krikščionys, musulmonai – jie ypatingi, nes turi tokią savimonę, kad Dievas juos prašnekino. Dievas sakė žydui Abraomui: "Aš tave myliu", Jėzus mums sakė: "Dievas tave myli", Mahometas sakė arabams: "Alachas jus myli". Yra trys religijos, kurios labai svarbios pasauliui, nes jos išreiškia istorinį požiūrį. Dieviškoji meilė turi daug veidų. <…> Dievas mus prašnekino žodžiu, naudodamas senus pavyzdžius. Taigi iš praeities mes semiamės ateitį", – teigia šios knygos autorius. Knyga gimė metų metais keliaujant po Šventojo Rašto kraštus.

Psalmynas. – Kaunas: Spindulys, 1998. – p. 220
Knygos vertėjas kun. Domininkas Valentis stengėsi išlaikyti hebraišką koloritą, atskleisti daugelį ligšiol nepastebėtų Dievo titulų, išlaikyti psalmių savitumą, grožį ir gyvybingumą.