Bažnyčia pasaulyje

Katalikų Bažnyčia Rusijoje tapo pripažįstama valstybės

Maskva (KAP). Katalikų Bažnyčią europietiškoje Rusijos dalyje valstybė pripažino religine bendrija. Rusų katalikų galva arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius birželio 4 dieną Maskvoje pareiškė, kad Rusijos teisingumo ministerija oficialiai įregistravo Apaštališkąją administratūrą. Pasak arkivyskupo, atsakingo už maždaug 300 000 katalikų, šis valdžios organų sprendimas atveria galimybes oficialiai pripažinti Katalikų Bažnyčia azijietiškoje Rusijos dalyje, taip pat tokias bažnytines organizacijas kaip vienuolijos.

Praėjusių metų rugsėjį Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas, nepaisydamas tarptautinių protestų, pasirašė naują religijos įstatymą. Popiežius Jonas Paulius II tada nuogastavo, kad įstatymas gali kelti grėsmę Katalikų Bažnyčios Rusijoje gyvavimui, jeigu ji nebus paminėta tarp įstatyme išvardytų "tradicinių religijų". Tradicinėmis religijomis buvo pripažinta rusų ortodoksų Bažnyčia, judaizmas, budizmas ir islamas.

Lenkija: Bažnyčia turėtų ryžtingiau įgyvendinti Vatikano II Susirinkimo nutarimus

Varšuva (KAP). Naujasis Lenkijos Vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Katovicų vyskupas augziliaras Piotr Libera, gegužės pradžioje pakeitęs vyskupą Tadeuszą Pieroneką, ragina ryžtingiau Vatikano II Susirinkimo rezultatus įgyvendinti kasdieninėje bažnytinėje praktikoje. Interviu Katovicų katalikų savaitraščiui "Gosc niedzelny" vyskupas Libera pavadino šiandieninę nuomonių įvairovę Bažnyčioje "normaliu dalyku". Skirtingi požiūriai į Lenkijos ateitį neduoda pagrindo panikai. "Mums reikia kalbėtis, o ne griebti vieni kitiems už gerklių", – sakė jis.

Pasak naujojo Lenkijos Vyskupų konferencijos sekretoriaus, reikėtų imti labiau vertinti pasauliečių veiklą Katalikų Bažnyčioje. "Dvasininkijai paprasčiausiai būtina išmokti įsiklausyti į tai, ką šie žmonės turi pasakyti vyskupams ir kunigams". Jis pats pažinęs pasauliečius ir išmokęs juos vertinti fokoliarų sąjūdyje. Dvasininkijai, pasak vyskupo Libera, nevalia oficialiai agituoti už kokią nors vieną partiją ar kištis į kasdienius politikos reikalus. Šiuos uždavinius derėtų patikėti pasauliečiams. Kalbėdamas apie valstybės ir Bažnyčios santykius, vyskupas tvirtino, kad jos abi turėtų būti viena nuo kitos nepriklausomos bei autonomiškos. Tačiau tarnaudamos tiems patiems žmonėms, kurie yra ir tikintieji, ir valstybės piliečiai, valstybė ir Bažnyčia turėtų bendradarbiauti. Bendradarbiavimo sritimis, pasak vyskupo, galėtų būti švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos, taip pat socialinis darbas.
 


Bažnyčia ir visuomenė

Dvasinių sąjūdžių susitikimas su popiežiumi
 

(KNA, KAP) Pasak popiežiaus Jono Pauliaus II, naujieji bažnytiniai sąjūdžiai ("movimenti") yra "atsakas į dramatiškus iššūkius", šio tūkstantmečio pabaigoje mestus krikščionybei. Gegužės 30 dieną Šv. Petro aikštėje kreipdamasis į maždaug 300 000 įvairių sąjūdžių narių iš viso pasaulio, popiežius pabrėžė, kad nė viena "charizma" negali atleisti nuo "pareigos paklusti Bažnyčios ganytojams". "Movimenti" turėtų integruotis į vyskupijas bei parapijas, "atidžiai įsiklausydami", ką sako vyskupai. Naujas bendruomenes popiežius pavadino nauju ir netikėtu Vatikano II Susirinkimo vaisiumi. Šiandien prasideda jų brandos amžius. Grupių atsiradimas praeityje sukėlė klausimų bei įtampos, kuri dar nėra įveikta iki šiol. Būta "prietarų ir nepasitikėjimo". Bažnyčia, pasak Jono Pauliaus II, šiandien laukia iš sąjūdžių "brandžių bendrystės ir įsipareigojimo vaisių". Jie turėtų energingai ir kūrybiškai priešintis sekuliarizacijai ir prisidėti prie Bažnyčios kūrimo.

Prieš pasaulinį bažnytinių sąjūdžių susitikimą su popiežiumi Romoje vyko pasaulinis "movimenti" kongresas, kuriame dalyvavo 300 delegatų, atstovaujančių 56 tarptautiniams sąjūdžiams. Pirmą kartą tokio susitikimo iniciatorius buvo Popiežiškoji pasauliečių taryba. Kreipdamasis į "movimenti" delegatus, Romos tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris ragino naujuosius dvasinius sąjūdžius bei bendruomenes siekti vienybės su vyskupais ir popiežiumi. Pasak jo, parapijų bendruomenės ir sąjūdžiai turėtų vieni iš kitų mokytis ir vieni kitus "pakęsti". Kardinolas pabrėžė, jog naujosioms bendruomenėms gresia "vienpusiškumo" ir "perdėto savo specifinės užduoties akcentavimo" pavojus. Dėl to dažnai kyla konfliktų su vietinėmis bendruomenėmis. Nepaisant to, šie sąjūdžiai, jeigu jie nelaiko savęs savitiksliais, gali praturtinti visą Bažnyčią. Kardinolas J. Ratzingeris ragino vyskupus būti atvirus naujiems dvasiniams tokių grupių impulsams. Vyskupai, pasak jo, neturėtų siekti "sielovados formų bei planų vienodumo". Sykiu kardinolas atmetė dvasiniams sąjūdžiams reiškiamus bendrus kaltinimus sektantiškumu bei fundamentalizmu. Jis įspėjo nesivadovauti "tokia Bažnyčios vienybės samprata, kai konfliktai iš anksto atmetami kaip susiskaldymas ir vidinė ramybė pasiekiama atsisakant liudijimo visumos". Kardinolas J. Ratzingeris taip pat prilygino šiandieninius sąjūdžius ordinų steigimams praėjusiame šimtmetyje. Per Sekminių šv. Mišias Šv. Petro aikštėje popiežius Jonas Paulius II pavadino naujuosius bažnytinius sąjūdžius bei jų įspūdingą susitikimą Vatikane gegužės 30 dieną "Bažnyčios pavasariu". Jis visada prisiminsiąs 300 000 dalyvių "didžiulio entuziazmo aidą".

Vyskupas Walteris Kasperis paskirtas Tikėjimo mokslo kongregacijos nariu

(KNA) Popiežius Jonas Paulius II Rottenburgo ir Stuttgarto vyskupą Walterį Kasperį paskyrė Tikėjimo mokslo kongregacijos nariu. Vyskupas W. Kasperis pakeis Mainzo vyskupą Karlą Lehmanną, kuris po dvylikos metų trukmės tarnybos pagal įstatus turėjo šią kongregaciją palikti. Vyskupas K. Lehmannas, jis taip pat yra Vokietijos Vyskupų konferencijos pirmininkas, paskirtas Vyskupų kongregacijos nariu. Naujuoju Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu paskirtas portugalų arkivyskupas Jose Saraiva Martins. Jis pakeitė kardinolą Alberto Bovone, mirusį balandžio 18 dieną.