Gerb. monsinjore, kodėl, jūsų manymu, šiuo metu tik kai kuriose Lietuvos bažnyčiose per šv. Mišias giedama bendrai. Kas privalu žinoti kunigams, vargonininkams bei giesmininkams apie liturgiją ir liturginę muziką?
Aš manau, kad kunigams, vargonininkams ir giesmininkams būtų naudinga ir reikalinga pabrėžti įvairius klausimus, susijusius su liturgija ir liturgine muzika. Pavyzdžiui, paaiškinti, kad svarbiausias liturginių apeigų arba pamaldų tikslas jų pirminė paskirtis arba vidinė prasmė yra Dievo šlovinimas, jo nuostabių darbų garsinimas, žmonių pašventinimas; kad išorine Bažnyčios liturginių apeigų struktūra bei jų šventimo tvarka siekiama kuo geriau ir suprantamiau perteikti žmonėms Dievo kulto turinį ir prasmę; kad bendrąją ir išorinę oficialiųjų bei visuotinių apeigų struktūrą visai Bažnyčiai nustato ir tvirtina aukščiausias Bažnyčios autoritetas Šventųjų apeigų kongregacija, o krašto Vyskupų konferencija tai konkrečiai pritaiko savo vyskupijoms; kad konkrečiais atvejais pamaldoms teisėtai ir atsakingai vadovauja celebrantas (liturgas), laikydamasis nustatytos tvarkos ir talkinamas bendradarbių, kurie prieš pamaldas su celebrantu susitaria, kas ką atliks, kuriuo metu ir kokias giesmes giedos. Tai būtina, kad pamaldos iš tikrųjų būtų švenčiamos Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui bei pašventinimui.
Ar naudinga žmones supažindinti su atskiromis giesmėmis?
Manau, kad naudinga. Mat, jei atskiros giesmės būtų žmonėms pristatomos, pabrėžiamos jų mintys, tinkamu metu pagrojama melodija, vis daugiau žmonių įsitrauktų į bendruomeninį giedojimą. Tada jie patikėtų šv. Augustino žodžiais: "Kas gieda, dvigubai meldžiasi".
Kodėl ne visos autorinės giesmės tinka bendruomeniniam giedojimui?
Visų pirma giesmės tekstas turėtų būti tinkamas ne tik jo autoriui, bet ir daugeliui, bendrijai, visai Bažnyčiai. Giesmės subjektyvumas arba asmeniškumas yra pavienio žmogaus minčių išsakymas. Tokia individuali giesmė kartais yra per daug siaura, ji visapusiškai neatspindi tiesos, bendruomeniniu požiūriu yra tarsi varžtai, neleidžiantys bendrijai puoselėti plataus žvilgsnio, visuotinumo, bendruomeniškumo tautoje ir Bažnyčioje.
Kaip elgtis, kai norima tokią "asmenišką" giesmę pritaikyti bendruomeniniam giedojimui?
Yra dvi galimybės: paprašyti, kad pats autorius ją perredaguotų, praplėstų jos mintį arba kad leistų tai padaryti kitam. Giesmės autorius galėtų likti tas pats arba, antruoju atveju, autorystė būtų pripažįstama ir giesmės perdirbėjui. Kita galimybė jei autorius nesutinka giesmės pritaikyti liturginiam bendruomeniniam giedojimui, jos apskritai atsisakyti. Šis klausimas tampa opus ir aktualus tuomet, kai norima didesnio pasirinkimo ir įvairovės, parengti kuo daugiau giesmių.
1993 metais buvo išleistas Jūsų sudarytas "Liturginis giesmynas". Jei būtų rengiamas naujas giesmynas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Galvojant apie naujo giesmyno rengimą, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:
1. Ypač svarbu giesmių tekstas. Jis turėtų suprantamai išreikšti
kokią nors tikėjimo tiesą, religinę mintį, Dievą šlovinti, jam dėkoti,
jį maldauti. Strofinių giesmių posmai visi turėtų būti vienodos struktūros,
vienodo ritmo, eilučių skaičiaus, žodžių kirčiavimo. Žodžių kirčiai turėtų
derėti su melodijos kirčiais.
2. Giesmių melodija turėtų būti ne banali, ne "pasaulietinės
dvasios", atitikti žodžius. Ji taip pat neturi būti per daug sunki giedoti
daugumai.
3. Giesmes atrinkti reikėtų pirmiausia atsižvelgiant į teksto
tinkamumą liturginėms pamaldoms.
4. Gražioms senųjų "kantičkinių" giesmių melodijoms parinkti naujus
tekstus.
5. Išsiaiškinti giesmių tekstų ir melodijų autorius ir būtinai
juos nurodyti.
6. Svarbu ir giesmių skaičius; siūlytina į giesmyną įtraukti
kuo daugiau įvairesnių giesmių, kad jos būtų giedamos įvairiomis progomis
ir įvairaus amžiaus žmonių.
7. Giesmes skirstyti grupėmis pagal jų turinį arba paskirtį,
pavyzdžiui, šv. Mišių, liturginių švenčių ir liturginių laikotarpių, į
Švč. Mergelę Mariją ir šventuosius, bendrosios, ekumeninės, proginės, šermenų,
graudūs verksmai ir t. t.
Lietuvoje galėtų būti sudaryta darbuotojų grupė, kuri Liturginei komisijai padėtų rengti giesmyną.
Kalbėjosi Jūratė Plavičienė