1998 m. birželio mėn. 1114 d. Gotlando salos Visby mieste (Švedija) vyko konferencija "Teobalt IV: Baltijos regiono Liaudies Bažnyčios jų šaknys, kultūra bei misija šiandien ir ateityje", kurioje Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje atstovavo Kauno arkivyskupo augziliaras, Kauno kunigų seminarijos rektorius vyskupas Rimantas Norvila, taip pat Dalė Šmerauskaitė, Sigita Sadzevičiūtė ir Gediminas Karoblis.
"Teobalt" yra frazės "teologija Baltijos regione" akronimas. "Teobalt" tai tarptautinių Visby vyskupijos konferencijų programa, kuria norima užmegzti ir stiprinti ryšius tarp krikščioniškųjų Bažnyčių Baltijos jūros regione. Pirmoji "Teobalt" konferencija įvyko 1982 metais, antroji 1988, trečioji 1994 metais. Jose dalyvavo visų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovai. "Teobalt" tikslas pakviesti šių Bažnyčių atstovus bendrai maldai, sykiu sudarant galimybę plėtoti dialogą ir teologiškai apmąstyti dabartinius visuomenės klausimus.
1998 metų konferencijos tema atspindi istorinį paveldą bei geografinę padėtį: valstybėse, supančiose Baltijos jūrą, kelis šimtmečius koegzistavo visos trys stipriausios krikščioniškosios tradicijos: ortodoksų Bažnyčia, Romos katalikai ir Šiaurinės liuteronų Bažnyčios. Visos šios tradicijos vaidino lemiamą vaidmenį šalių visuomenės plėtroje, darė įtaką kultūriniam, religiniam gyvenimui, papročiams bei tradicijoms. Šiandien Bažnyčioms atsiveria naujos galimybės imtis atsakingo vaidmens formuojant ateities visuomenę Baltijos regione. Konferencijos seminaruose dalyviai dalijosi įžvalgomis bei diskutavo temomis: "Įsišakniję kultūroje", "Liaudies Bažnyčių misija Baltijos regione", "Krikščioniškosios vertybės šiuolaikinėje visuomenėje aplink Baltiją", "Bendrumas tebūna regimas ateities vizijos". Šioje konferencijoje, kurią surengė Švedijos liuteronų Bažnyčios Visby vyskupija (vysk. Biorn Fjarstedt), bendradarbiaudama su Strangnas (vysk. Jonas Jonson) ir Stokholmo vyskupijomis, pirmą kartą deramai atstovauta buvusių komunistinių šalių krikščionių Bažnyčioms.
Konferencijoje dalyvavo apie 60 liuteronų Bažnyčių atstovų, tačiau nedidelė katalikų grupelė (11 delegatų, 4 iš jų vyskupai) jautė ypač didelį šeimininkų dėmesį ir suinteresuotumą bendrauti bei užmegzti kontaktus. Švedijos vyskupijų atstovai ieškojo nuolatinio bendravimo galimybių su Lietuvos katalikų bendruomene. Baltijos šalyse veikiančioms ortodoksų Bažnyčioms atstovavo 9 kunigai bei diakonai ir 3 pasauliečiai.
Negausias teologines diskusijas seminaruose labai pagyvino Švedijos valstybės sekretoriaus užsienio reikalams Jan Ellisson įžvalgos apie krikščioniškų Bažnyčių misiją Baltijos regione vykstant Europos vienijimosi procesui: "Besivienijančiam pasauliui ir vis sudėtingesne tampančiai visuomenei būtinas etikos renesansas. Turiu omenyje ne etikos normas, kurias esantieji visuomenės ar pasaulio ekonomikos centre primestų kitiems, bet požiūrį, kuris išreikštų atstumtųjų, silpnųjų ir balso neturinčių siekį gyventi žmogaus orumą atitinkantį gyvenimą". Baltijos regiono Bažnyčioms, pasak jo, Europos vienijimosi procese gali ir turi tekti svarbiausias vaidmuo grįžtant prie etinių vertybių.
Bažnyčių atstovų diskusijose išryškėjo dvi visus jaudinančios temos: mažumos ir daugumos Bažnyčių santykiai bei misionieriavimo klausimai. Pastaroji tema buvo ypač dažna Rusijos ortodoksų atstovų pasisakymuose. Nors teologinės diskusijos nebuvo gausios ir kryptingos, bendra konferencijos aplinka liudijo visų dalyvių norą labiau vieniems kitus pažinti, pasidžiaugti bendromis tikėjimo ir istorijos šaknimis, pasidalyti savo būgštavimais bei lūkesčiais.
-dš-