Jau kelinti metai Mažesnieji broliai (pranciškonai) liepos pradžioje rengia žygį į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Šiais metais šis žygis prasidėjo ne Kretingoje, kaip anksčiau, bet prie netoli Šiaulių esančio Kryžių kalno. Čia nuo birželio 28 d. vyko rekolekcijos. Kaip ir visas žygis, taip ir rekolekcijos buvo skirtos septynių Šventosios Dvasios dovanų aiškinimuisi. Jas vedė septyni grįžę iš Italijos broliai novicijai. Apie 50 žygio dalyvių buvo susiskirstę į septynias grupeles, kurių kiekviena turėjo pavadinimą, atitinkantį Šv. Dvasios dovaną. Kiekviena grupelė po vieną dieną buvo atsakinga už liturgijos paruošimą (skaitinius, atnašas ir pan.), nes žygis truko taip pat septynias dienas. Po rekolekcijų, liepos 1 d., piligrimai, keliaudami pėsčiomis link Žemaičių Kalvarijos, aplankė Gruzdžius, Žarėnus, Viekšnius, Rubikus, Sedą. Šiuose miesteliuose maldininkai, daugiausia jaunimas, po du tris eidavo pas žmones ir prašydavo dėl Dievo meilės duonos ir vandens. Pasak žygio dalyvių, žmonės jiems aukodavo maisto, o naktimis priimdavo nakvynės. Kiekvieną rytą piligrimai keldavosi apie pusę aštuonių, melsdavosi brevijorių ir leisdavosi į kelią. Vakarais visi su to miestelio, kuriame apsistodavo, gyventojais kartu švęsdavo šv. Mišias. Per septynias kelionės, kurią lydėjo giesmė ir malda, dienas žygio dalyviai sukorė per 130 kilometrų ir liepos 7 d. pasiekė Žemaičių Kalvariją. Čia maldininkai apėjo kalnus ir dalyvavo sumos šv. Mišiose.

-jž-