Labiau gerbti sekmadienį
 

(KAP) Popiežius Jonas Paulius II ragina labiau gerbti sekmadienį kaip poilsio dieną. Liepos 7 dieną paskelbtame apaštališkajame laiške Dies Domini jis pabrėžia krikščionių priedermę siekti valstybės įstatymų, atsižvelgiančių į šią sekmadienio pašventinimo pareigą. Be to, kiekvienam krikščioniui privalu organizuoti savo sekmadieninį poilsį taip, kad jis galėtų dalyvauti šv. Mišiose.

Nevalia leisti, kad sekmadienis virstų grynu "savaitgaliu", laikomu vien poilsio ir malonumų laiku. Krikščionis turėtų susilaikyti nuo veiklos bei darbų, "nesuderinamų su sekmadienio pašventinimu, jam būdingu džiaugsmu ir dvasiai bei kūnui reikalingu poilsiu".

Sekmadienis, pasak popiežiaus, yra susitaikymo su Dievu, savimi pačiu ir savo aplinkiniais žmonėmis diena. Darbo ir poilsio kaita susijusi su žmogaus prigimtimi ir yra nustatyta Dievo. Popiežius atkreipia dėmesį į visuomeninius bei ekonominius pokyčius, darančius poveikį sekmadienio laiko raiškai. Jis ragina krikščionis priešintis kultūrai, kuri, nors ir įgyvendino poilsio bei laisvalaikio reikalavimą, dažnai supranta šiuos dalykus labai paviršutiniškai ir apriboja abejotinomis pasitenkinimo paieškos formomis. Jei sekmadienis praras savo pradinę prasmę, "gali atsitikti, kad žmogus nebepajėgs išvysti dangaus, nes bus įspraustas į tokį siaurą horizontą".

Jonas Paulius II pabrėžia, kad sekmadienis yra Kristaus Prisikėlimo diena, "savaitinės Velykos". Jau Senojo Testamento laikais buvo laikytasi šabo, kaip pasaulį sukūrusio Dievo poilsio dienos bei prisimenant išėjimą iš Egipto. Sekmadienis krikščioniui yra "pirmapradė diena" ir svarbus krikščioniškosios tapatybės elementas. Sekmadienis, teikęs ritmą du tūkstančius metų trukusiai krikščionybės istorijai, turėtų ženklinti ir ateitį.

Popiežius patvirtina krikščionių pareigą dalyvauti šv. Mišiose sekmadienį arba išvakarėse, jeigu tam"nekliudo svarbi priežastis". Tikinčiajam turėtų būti aišku, kad, nešvęsdamas drauge su kitais šv. Mišių, jis negali nei gyventi savo tikėjimu, nei dalyvauti bažnytinės bendruomenės gyvenime. Jonas Paulius II ragina tėvus bei tikybos mokytojus auklėti vaikus taip, kad jie jaustų būtinybę dalyvauti sekmadienio Mišiose. Sekmadienio Mišios taip pat pasižymi "bendruomeniniu matmeniu": jokia parapijos veikla nėra tokia gyvybiškai svarbi ir sykiu taip kurianti bendruomenę kaip sekmadienio Mišios. Be to, jos apima artimo meilės pareigą. Popiežius akina nuodugniai rengtis sekmadienio Mišioms bei švęsti jas iškilmingai.

Tačiau, pasak Jono Pauliaus II, sekmadienio pašventinimo nevalia apriboti vien dalyvavimu šv. Mišiose. Likęs šios dienos laikas, šeimos gyvenimas, visuomeniniai ryšiai ir poilsis irgi turėtų atitikti krikščioniškojo džiaugsmo bei krikščioniškosios ramybės būdą. Sekmadienio priedermė neatliekama patenkinamai, kai apsiribojama šv. Mišių transliacijomis per radiją ar televiziją, tačiau jos labai naudingos ligoniams bei silpniems seniems žmonėms, kurie nuo sekmadienio pareigos yra atleisti.