Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo dr. Erwino Josefo Enderio homilija
per šv. Mišias Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose

 

Liepos 2 – 10 d. Žemaičių Kalvarijoje vyko Didieji atlaidai. Per šv. Mišias liepos 5-ąją, Šeimų dieną, homiliją pasakė apaštališkasis nuncijus arkivyskupas dr. Erwinas Josefas Enderis.

 

Gerbiamas Vyskupe, Mieli Kunigai ir Vienuoliai, Mieli Broliai ir Seserys Kristuje,

Jėzaus Kristaus meilėje iš visos širdies sveikinu jus visus, susirinkusius čia šį sekmadienį drauge su mumis švęsti šventąją Eucharistiją šiais Didžiaisiais Žemaičių Kalvarijos atlaidais.

Jūsų vyskupas panoro pakviesti į šią šventę ir apaštališkąjį nuncijų. Mielai atsiliepiau į šį jo prašymą ir nuoširdžiai jam dėkoju už šį artumo ženklą. Atvykau su džiaugsmu, kad kartu su jumis pašlovinčiau bei pagarbinčiau Dievą, ir kad mes sustiprintume vienas kito tikėjimą.

Klausydamiesi Evangelijos, ką tiktai girdėjome, kaip Jėzus pirmą kartą išsiunčia savo mokinius į miestus bei vietoves, kur po to pats ketino vykti. Jis suteikia jiems progą per asmeninę patirtį pasimokyti to, ką jie vėliau visą laiką privalės daryti, būdami Jėzaus Kristaus pasiuntiniai bei šaukliai. Tai tartum jų generalinė repeticija.

Prisikėlus Viešpačiui, jie išsiunčiami galutinai. Šįsyk ne tik pas Izraelio, bet pas visų tautų žmones. Prieš žengdamas į dangų, Jėzus taria tiems patiems mokiniams: "Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos <…>, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs" (Mt 28, 19).

Jau per pirmąjį jų išsiuntimą, apie kurį pasakojama šios dienos Evangelijoje, Jėzus labai tiksliai pasako savo mokiniams, koks yra jų pagrindinis uždavinys ir ką jie pirmiausia turėtų žmonėms skelbti: "Sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’"(Lk 10, 9). Jiems privalu liudyti Dievo artumą Kristuje, kuris po to pats norėtų pas juos nuvykti, kad asmeniškai jiems save apreikštų bei atskleistų.

Kristuje prie mūsų priartėjo pats Dievas. Todėl žmonės nuo to laiko nebegali gyventi taip, tarsi Dievo nebūtų arba tarsi Kristus pas juos niekada nebūtų atėjęs. Todėl Kristus apaštalams nedviprasmiškai paveda padaryti jo mokiniais visus žmones bei išmokyti juos savo gyvenime laikytis visko, ką tik jis yra įsakęs. Vienintelis Kristus parodo, kaip šiame pasaulyje galėtume oriai gyventi pagal Dievo valią ir pasiekti savo amžinąjį išganymą.

Skelbti tai žmonėms, skatinti juos gyventi pagal Evangeliją ir sudaryti tokiam gyvenimui sąlygas – tokia buvo Jėzaus apaštalams patikėtoji misija, kuri sykiu yra ir pagrindinė visų laikų Bažnyčios misija. Ir šiandien visi, kurie jums Bažnyčios vardu pasakoja apie Jėzų Kristų, sako, ko jis mokė ir prisakė laikytis, vis dar yra jo šaukliai ir pasiuntiniai. Per juos jums kalba pats Kristus; kuris apaštalams yra pasakęs: "Kas jūsų klauso, manęs klauso" (Lk 10, 16).

Popiežius, vyskupai ir kunigai skelbia jums ne savo išmintį ar savo asmenines nuomones, kurias panorėję galėtų pakeisti. Jie pasiųsti skelbti jums ne save, bet Jėzų Kristų bei jo Gerąją Naujieną. Tad ir apaštališkasis nuncijus šiandien atvyko pas jus ne tam, kad šiek tiek išoriškai pagražintų jūsų Eucharistijos šventę. Jį jums kaip savo atstovą yra atsiuntęs Šventasis Tėvas, kad sustiprintų jūsų tikėjimą Kristumi bei ištikimybę Bažnyčiai.

Mieli Broliai ir Seserys, man buvo pranešta, kad jūsų devynias dienas trunkančiuose atlaiduose šis sekmadienis skirtas šeimai. Jis privalo būti "šeimos diena". Todėl Bažnyčios vardu šiandien norėčiau ypatingai jūsų globai bei maldai patikėti krikščioniškosios šeimos reikalą bei apsaugą.

Šeima yra pirmutinė tvarka, pirmutinė Dievo Kūrėjo sukurtoji žmonių bendruomenės ląstelė. Žmonija prasidėjo nuo šeimos. Kas nori išsaugoti Dievo tvarką, stengsis išsaugoti šeimą. Todėl savaime suprantama, kad ir Bažnyčia, kaip Dievo nustatytosios tvarkos sergėtoja, visą savo dėmesį skiria šeimai.

Dievas, Jėzuje Kristuje tapęs žmogumi šeimoje, pats parodė pagarbą savo sukurtajai gamtos tvarkai, kurios sąlygomis žmogus gimsta šeimoje. Sūnaus gimimu šeimoje Dievas iškilmingai patvirtino bei pašventino žmogiškąją šeimą kaip tokią.

Dievas pagrindė šeima gamtos tvarką ir pats ją gerbia bei saugo. Kristus taip pat gina šeimą įsakmiai patvirtindamas: "Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria" (Mt 19, 6). Šį Dievo įsakymą jau drąsiai gynė Jonas Krikštytojas, prikišdamas karaliui Erodui jo amoralų elgesį bei nedviprasmiškai pareikšdamas: "Nevalia tau gyventi su brolio žmona" (Mk 6, 18). Naujojoje Sandoroje Kristus netgi suteikia santuokai sakramento garbę.

Visi žinome, kaip būtent mūsų dabartiniais laikais reikia drąsiai ginti santuokos šventumą bei neišardomumą. Neteisėtų santuokų, skyrybų, lytinių nusižengimų, net smurtinių seksualinių nusikaltimų niekada anksčiau turbūt nebuvo tiek daug, kiek mūsų šiuolaikinio pasaulio vadinamojoje "civilizuotoje" visuomenėje.

Tas, kuris nori sugriauti šeimą, mėgina sugriauti Dievo nustatytąją tvarką. Būtent dėl to Šventasis Tėvas ir visa Bažnyčia taip ryžtingai stengiasi apginti bei apsaugoti šeimą nuo visų šiandienos grėsmių bei pavojų. Popiežius krikščionims pirmiausia primena, kad šeima yra neliečiama kūrinijos tvarkos šventovė, kurią ypač pašventino bei palaimino Kristus, šeimoje praleidęs 30 savo gyvenimo metų.

Žinome, kad šeima yra ne tik pirmutinė žemiškojo gyvenimo ląstelė, bet ir dieviškojo gyvenimo tikėjimu, viltimi ir meile gimimo vieta ir tėvynė. Vatikano II Susirinkimas kalba apie šeimą kaip apie "namų Bažnyčią", kur tėvai yra pirmieji savo vaikų sielovadininkai, išmokantys savo vaikus pirmųjų maldų bei įvesdinantys juos į religinį gyvenimą.

Todėl šeima yra tikroji pašaukimų į kunigystę bei pašvęstąjį gyvenimą gimimo vieta. Išgirskite, mieli tėvai, susirūpinimo kupinus Jėzaus žodžius iš šios dienos Evangelijos: "Pjūtis didelė, o darbininkų maža" (Lk 10, 2). Paverskite savo šeimas dvasinių pašaukimų auginimo vietomis! Patys liudykite šeimos šventumą savo asmenine gyvensena bei krikščioniškuoju gyvenimu. Taip jūs patys tapsite Kristaus pasiuntiniais bei liudytojais savo aplinkiniams žmonėms.

Krikščioniškai gyvenama santuoka, kurioje vyrauja tarpusavio pagarba bei meilė ir visą gyvenimą trunkanti ištikimybė, yra ypatinga Dievo buvimo vieta. Todėl jums, krikščionybę išpažįstantys sutuoktiniai ir šeimos, ypač galioja Viešpaties žodžiai: "Jums prisiartino Dievo karalystė". Taigi drauge su savo vaikais stenkitės kasdieniame gyvenime sąžiningai laikytis to, ką yra įsakęs Kristus ir ko jis jus šiandien per Bažnyčią įpareigojančiai moko. Tada ir jūs kartu su Kristaus mokiniais galėsite džiaugtis, "kad jūsų vardai įrašyti danguje" (Lk 10, 20). Amen.