Liepos 31 d. Lietuvoje pradėtos įgyvendinti dvi Europos Tarybos kultūros kelių programos: "Lietuvos vienuolynai" ir "Savaitė Vilniaus vienuolynuose". Lietuva į Europos Tarybos programą "Vienuolynų įtakos kelias", kur siekiama išryškinti svarbiausius Europos kultūrinio palikimo procesus, kartu su kitomis Vakarų ir Centrinės Europos šalimis įsitraukė šiais metais. Programą parengė viešoji įstaiga "Baroko kelias Lietuvoje", kuriai vadovauja Neda Bagdonavičiūtė.

Kultūros programa "Lietuvos vienuolynai" norėta per parodas bei koncertus supažindinti su Lietuvos vienuolynų paveldu. Įgyvendinant programą buvo atidarytos kelios parodos: Vilniaus universiteto bibliotekoje – rankraščių ir spaudinių paroda "Lietuvos vienuolynų bibliotekų XVI–XVIII a. knygos", Vilniaus paveikslų galerijoje – "Lietuvos vienuolynų dailė" ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje – "Senosios Lietuvos vienuolynų kultūra", kur eksponuoti spaudiniai ir rankraščiai bei XIX a. prancūzų litografijos "Šventieji vienuoliai". Vilniaus paveikslų galerijoje veikusioje parodoje "Lietuvos vienuolynų dailė" vilniečiai ir sostinės svečiai galėjo susipažinti su vienuolijomis ir jų veikla susijusiais, taip pat vienuolynų dirbtuvėse sukurtais religinės ir istorinės tematikos kûriniais, vienuolių, vienuolynų fundatorių ir geradarių portretais, šventųjų skulptūromis, sakraliniais sidabro dirbiniais, vienuolynų spaudais, liturginėmis knygomis ir kt. Iš viso buvo eksponuoti 55 tapybos darbai ir 75 taikomosios dailės dirbiniai.

Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuota apie 200 raštijos paminklų – pranciškonų, karmelitų, jėzuitų ir kitų Dievui pašvęstojo gyvenimo institutų regulų, nutarimų, grigališkojo choralo rinkinių, matematikos, XVII a. ir vėlesnių laikų filosofijos, istorijos traktatų.

Kalbėdamas per šios parodos atidarymą, Vilniaus vyskupas augziliaras Juozas Tunaitis džiaugėsi šios programos indėliu į Lietuvos kultūrą. Vienuolynai, visuomenės dažnai vadinami viduramžių tamsos namais, pasirodo esą šviesos židiniai. Europos Tarybos kultūros programų koordinatorius Lietuvoje Vytautas Balčiūnas išreiškė viltį, kad vienuolynai Lietuvoje atgis ne tik kaip Dievui pašvęstojo gyvenimo, bet ir kaip kultūros institutai.

Pagal programą "Savaitė Vilniaus vienuolynuose" dailėtyrininkai ištisą savaitę rengė ekskursijas po Jėzuitų, Dominikonų, Mažesniųjų brolių konventualų, Karmelitų, Šv. Pranciškaus mažesniųjų brolių pranciškonų, Laterano kanauninkų, Trinitorių ir kitus vienuolynus. Koncertavo garsūs muzikos ansambliai "Vilniaus arsenalas", "Musica humana", Operos ir baleto teatro styginių kvartetas, žinomi solistai Regina Maciūtė, Vladimiras Prudnikovas, Giedrius Žalys ir kt.

Europos Tarybos kultūros kelių "Vienuolynų įtakos kelias" programos vadovo Mišelio Volkovitskio teigimu, vienuolynų sąjūdžio analizė atskleidžia, jog kriziniais Europos laikais monizmas visada buvo regeneruojanti jėga, gelbėjusi Europos vertybes ir stiprinusi žmogiškosios egzistencijos pamatus.

Apie Lietuvos vienuolynams skirtus renginius "Bažnyčios žinių" korespondentas Artūras Matusas kalbėjosi su programos "Vienuolynų kelias" Lietuvoje sudarytoju, Vilniaus paveikslų galerijos vedėju Vytautu Balčiūnu.

Kam ir kada kilo šio, kaip dabar jau paaiškėjo, labai pasisekusio ir įdomaus, projekto idėja?

Dar prieš ketvertą metų, dirbdamas Kultūros ministerijos sekretoriumi, pradėjau mąstyti, kuriuos Europos Tarybos (ET) kultûros kelių projektus Lietuva galėtų įgyvendinti. Europos Taryba jų yra paruošusi apie 15. Pirmoji ET programa, į kurią įsitraukė Lietuva, buvo "Baroko kelias". Ji man pasirodė labai svarbi. Šio projekto išeities taškas – mintis, jog monizmas yra viena svarbiausių Europos kultūrą ir civilizaciją formavusių srovių, kuri net kritiniais Europai laikais buvo pagrindinė jėga, grąžinanti Europą prie moralinių ir filosofinių šaltinių, daug prisidėjusi ir prie LDK kultûrinių tradicijų formavimo. Juk dar didysis kunigaikštis Gediminas, kviesdamas pirklius ir amatininkus iš Europos, savo laiškus diktavo "įtakingam pranciškonui". Taigi pirmieji pranciškonai darbavosi Gedimino kanceliarijoje, jie taip pat statė Vilniuje Švč. Mergelės Marijos bažnyčią ir vienuolyną. Bėda ta, jog Lietuvoje ligi šiol dažniau buvo akcentuojama ne bendrąsias Europos kultūros tendencijas vienijanti mintis, bet pabrėžiama, kokie svetimi dalykai veržiasi pas mus iš Vakarų. Tačiau, žvelgdamas iš XX a. pabaigos taško, drįsčiau teigti, jog šiandien, kai nebeliko jokios senosios religijos sistemos, būti pagonimi, tiksliau pseudopagonimi, ar dėtis tokiu mažų mažiausia juokinga. Gal vis dėlto laikas atkreipti dėmesį į tai, kas mus vienija, o ne į tai, kas skiria. Šias mano mintis palaikė ir mane Kultūros ministerijoje pakeitęs viceministras, dabar vyriausybės konsultantas F. Latėnas. Taip "Vienuolynų kelias" buvo įtrauktas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Visiems Europos Tarybos projektams Lietuvoje įgyvendinti ir buvo įkurta viešoji įstaiga "Baroko kelias".

Grįžtant prie "Vienuolynų kelio" norėtųsi paklausti, ar sunku buvo šį projektą įgyvendinti, turint omenyje ilgai persekiotų ir tik dabar pamažu visuomenei atsiveriančių vienuolynų uždarumą?

Akcentuočiau, jog "Vienuolynų kelias" vis dėlto kultūrinė programa. Aš nuo 1988 metų domėjausi Bažnyčios sugrįžimu į viešąjį gyvenimą. Mane asmeniškai graži draugystė sieja su dominikonais, kai kuriais pranciškonais, daugelio projektų bendraautoris yra tėvas Astijus. Pažįstu daugelį "juodųjų" pranciškonų konventualų ir džiaugiuosi jų atgauta Švč. Mergelės bažnyčia. Tikiuosi, jog jiems pavyks atgauti ir keistu būdu privatizuotą vieną didžiausių Rytų Europos vienuolynų, kuris, beje, Lietuvoje yra seniausias. Sėkmingai bendradarbiaujame su jėzuitais. Tad visus, kurie prisidėjo ne tik prie šio projekto, galiu paminėti su didžiule pagarba ir meile. Su visais vienuolynais kalbėta dėl jų ordinų, kaip Dievui pašvęstojo gyvenimo institutų, kultūrinių projektų priartinimo prie pasaulietinių kultūrinių institucijų. Pavyzdžiui, su dominikonais jau tariamės dėl pirminių dominikoniškųjų šaltinių – spaudinių parodos. Ji kitąkart bus atvežta iš Vatikano. Šių projektų rengėjai apskritai laikosi nuomonės, jog kultûros kelių programose dalyvautų kuo daugiau institucijų, įvairių sričių mokslininkų. Pirmieji projektai paliudijo, jog šie darbai duoda labai gražių vaisių. Dar norėčiau paminėti, jog rugsėjo mėnesį Lietuvoje vyksiančios Europos paveldo dienos taip pat bus skiriamos svarbiausiems vienuolynų ansambliams aktualizuoti. Artimiausiu metu turėtų pasirodyti ir labai svarbi studija "Lietuvos vienuolynų vadovas".

Dar prisiminkime "Savaitę Vilniaus vienuolynuose". Regis, visuomenės susidomėjimas pranoko visas organizatorių viltis?

O taip, susidūrėme su problema, kaip nenuvilti į ekskursijas po Vilniaus jėzuitų, pranciškonų ar karmelitų vienuolynus gausiai susirinkusių žmonių. Susirinkdavo net 300–350 žmonių minia, ir jokie mūsų garsintuvai nebûtų išgelbėję šias ekskursijas vedusių menotyrininkų, jei būtume neturėję galimybės pasinaudoti bažnyčių garsinimo sistema. Susidomėjimas buvo išties didžiulis. Daugelis yra pasiilgę gyvo ryšio su katedromis, bažnyčiomis, vienuolynais. Vilniečiai "Savaitės Vilniaus vienuolynuose" metu lyg naujai vaikčiojo po savo miestą. Pirmąją dieną buvo aplankyti labai svarbūs dėl jėzuitų kultūrinio palikimo Šv. Jono, Šv. Ignoto bažnyčių ansambliai ir vienuolynai. Antradienis (rugpjūčio 4 d.) buvo skirtas dominikonams. Aplankyta Šv. Dvasios bažnyčia ir vienuolynas, taip pat Šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčia ir vienuolynas. Trečiadienį (rugpjûčio 5 d.) lankytasi Mažųjų brolių konventualų Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje ir Pranciškonų konventualų vienuolyne, ketvirtadienį (rugpjūčio 6 d.) susipažinta su karmelitų Šv. Teresės, Visų Šventųjų, Šv. Jurgio bažnyčiomis ir vienuolynais ir t.t. Noriu pasakyti, kad "Savaitė Vilniaus vienuolynuose" ekskursijomis ir koncertais nesibaigia. Palaikome ryšius su Europos Tarybos įgaliotuoju "Vienuolynų kelio" koordinatoriumi prof. M. Volkovitskiu, bendraujame su Silvanės abatija (Prancūzijoje), Kretos ortodoksų akademija, netoli Lisabonos esančiu vienuolynų studijų ir populiarinimo centru. Tikiuosi, jog kitąmet jau galėsime organizuoti daug svarbių renginių, ne tik analizuojančių paveldą, bet ir skatinančių gyvą dvasinį gyvenimą. Esu iš tų žmonių, kurie mano, kad vienuolynų sukurtos dvasinio gyvenimo sistemos pažinimas gali būti labai reikšmingas dvasinės patirties tobulinimo keliu einančiam dabarties žmogui pasauliečiui.

Dėkojame už pokalbį.

-jž, am-