Vatikanas paskelbė naujas normas dėl Vyskupų konferencijų

(KAP, KNA)  Liepos 23 d. Vatikane kardinolai Josephas Ratzingeris ir Miloslavas Vlkas pristatė naują Vatikano dokumentą Apostolos suos, kuriame pateikiamos naujos normos, susijusios su nacionalinėmis ir teritorinėmis Vyskupų konferencijomis.

Dokumente, be kita ko, teigiama, kad Vyskupų konferencijų mokomosios ištarmės tampa įpareigojančios tik tada, kai joms vienbalsiai pritaria visuotinis Vyskupų konferencijos susirinkimas. Jas priėmus dviejų trečdalių balsų dauguma, papildomai reikia Vatikano pritarimo. Dokumente taip pat patvirtinama, jog Vyskupų konferencijai greta vyskupijų ordinarų bei vyskupų koadjutorių priklauso ir vyskupai augziliarai. Tačiau pastarieji visuotiniuose susirinkimuose neturi sprendžiamojo balso teisės, jei Vyskupų konferencija savo įstatuose nėra numačiusi kitaip.

Visais atvejais Vyskupų konferencijos pirmininkas ir jo pavaduotojas turėtų būti vyskupijos ordinaras. Naujajame dokumente pabrėžiamas atskiro vyskupo savarankiškumas Vyskupų konferencijos atžvilgiu ir popiežiaus bei viso pasaulio vyskupų kolegijos primatas atskiros Vyskupų konferencijos atžvilgiu. Kita vertus, atskiras vyskupas, nors ir asmeniškai atsako už savo vyskupiją, privalo bendradarbiauti su Vyskupų konferencija.

Dokumente popiežius ypač pabrėžia Vyskupų konferencijų reikšmę sprendžiant naujus klausimus bei iššūkius, iškilusius šalies arba regiono Bažnyčiai. Tokiais savo atsakymais Vyskupų konferencijos turėtų skatinti bendrystę. Popiežius taip pat ragina Vyskupų konferencijas suderinti savo įstatus su naujais potvarkiais ir pateikti juos Vatikanui tvirtinti.

Vyskupų konferencijos gali leisti visuotinius dekretus tiktai tais klausimais, kuriuos numato visuotinė teisė. Visais kitais atvejais atskiro vyskupo kompetencija neapribojama. Nei Vyskupų konferencija, nei jos pirmininkas neturi teisės kalbėti visų vyskupų vardu, jei prieš tai visi vyskupai atskirai nėra tam pritarę. Vyskupai patys negali nei atskirai, nei susirinkę į konferencijos posėdį apriboti savo galios Vyskupų konferencijos ar jos dalies, pavyzdžiui, nuolatinės tarybos, kokios nors komisijos ar pirmininko, naudai. Vyskupų konferencijos pašauktos saugoti “neatimamą kiekvieno vyskupo atsakomybę visuotinei ir jo dalinei Bažnyčiai”. Jokiu būdu Vyskupų konferencija neturi kliudyti atskiram vyskupui palaikyti tiesioginius ryšius su Apaštalų Sostu.

Pristatydamas naująjį dokumentą, Romos tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris sakė, jog dokumentas apie Vyskupų konferencijų teologinę ir teisinę prigimtį atspindi tam tikrą vystymosi etapą ir nepasižymi galutinumu. Daugelis klausimų, susijusių su Vyskupų konferencijomis, lieka atviri. Apostolos suos negali pateikti galutinių atsakymų į visus teologinius klausimus dėl Bažnyčios ir vyskupų tarnybos prigimties.

Pastaba. Artimiausiuose Bažnyčios žinių numeriuose bus spausdinami šią vasarą pasirodžiusių dokumentų Apostolos suos ir Ad tuendam fidem tekstai lietuvių kalba.