Atsižvelgdami į tikybos mokytojui keliamus reikalavimus, keičiamas bendrąsias tikybos mokymo programas bei rengiamus naujus tikybos vadovėlius, rugpjūčio 23–24 d. Lietuvos katechetikos centras ir Maryvale institutas (Anglija) Kauno kunigų seminarijoje surengė tarptautinę religinio švietimo ir katechezės konferenciją. Pagrindinius pranešimus skaitė Maryvale instituto direktorius mons. mgr. J. D. McHugh, instituto teologinių studijų vadovas kun. dr. K. Preston, instituto dėstytojai dr. W. Petroc, K. Elliet, ses. K. Murffy, Lietuvos religinio švietimo ir katechezės specialistai kun. V. Aliulis MIC, kun. G. Vitkus SJ, kun. dr. V. Brilius MIC, garbės svečias arkivyskupas S. Tamkevičius. Konferencijoje dalyvavo parapijų katechetai, tikybos mokytojai, katalikiškųjų mokyklų vadovai, mokytojai, vyskupijų ir dekanatų katechetikos centrų vadovai.

Konferenciją pradėjo ir svečius pristatė Lietuvos katechetikos centro direktorius kun. A. Kasčiukaitis. Konferencijos dalyvius vyskupų vardu pasveikinęs arkivyskupas S. Tamkevičius pažymėjo, kad, nepaisant visų sunkumų, tikybos pamokos turėjo pozityvią reikšmę. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tikybos mokytojų dvasinio gyvenimo svarbą. Mons. J. D. McHugh kalbėjo apie katalikišką požiūrį į mokymą ir mokyklos bendruomenės kūrimą. Remdamasis Vatikano II Susirinkimo dokumentais, jis pabrėžė mokinio dvasinio ugdymo svarbą. „Bažnyčia, matydama mūsų daromą gėrį, pranašiškai kalba pasauliui, kuriam to žodžio reikia kuriant būsimą visuomenę", – sakė J. D. McHugh.

K. Elliet pasidalijo mintimis, kaip praktiškai katalikiškumas keičia mokyklos bendruomenę. Apžvelgęs 1997 m. išleistą dokumentą „Katalikų mokykla ant III tūkstantmečio slenksčio", prelegentas atkreipė dėmesį, kad ateityje jaunimo religinis ugymas guls labiau ant pasauliečių pečių. Svečias visus supažindino su religinio švietimo padėtimi Anglijoje. Šiuo metu Anglijoje yra 1 900 pradinių, 413 vidurinių valstybinių ir 222 privačių katalikiškų mokyklų, 5 koledžai rengia tikybos mokytojus. Katalikiškose mokyklose mokosi apie 767 tūkst. moksleivių, dėsto 24 tūkst. mokytojų, 15 proc. lėšų mokykloms išlaikyti skiria Bažnyčia, kitas – valstybė.

Kun. dr. K. Preston, kalbėdamas apie dvasinį ugdymą, akcentavo moralinių principų svarbą. Anot jo, katechezės tikslas – nuolatinis širdžių ir protų atsivertimas. Labai svarbu ugdyti vaikų vienybę su Dievu pabrėžiant asmeninės Dievo meilės reikšmę – Dievas mus myli tokius, kokie esame. Tikybos mokytojo uždavinys – susieti atskiras Bažnyčios mokymo doktrinas su gyvenimu, ir tai nuosekliai pateikti atsižvelgiant į moksleivių amžių.

Pasak ses. K. Murffy, dvasingumą įgyvendinti yra sunku, kai Dievo ieškoma nesąmoningai. Pagrindinė dvasingumo ugdymo sąlyga – mūsų ištikimybė Dievui. Sesuo Ketlin pabrėžė asmeninio pavyzdžio liudijant bendruomeniškumą, gyvos krikščioniškos aplinkos sukūrimo, akademinio nuoseklumo mokant vaikus svarbą.

Dr. W. Petroc savo pranešime akcentavo, kad tikybos mokytojų uždavinys padėti mokiniams išsiugdyti pasitikėjimą moraliniu gėriu per gyvo tikėjimo pajautą, paremtą Šventuoju Raštu ir teigiamais gyvenimo pavyzdžiais.

Kun. V. Aliulis MIC, apžvelgęs katechetų rengimą pirmaisiais nepriklausomybės metais Lietuvoje, pasidžiaugė katechetų entuziazmu, meile ir atsidavimu, noru tobulintis. Žvelgdamas į perspektyvą, kun. V. Aliulis sakė nesitikėjęs, kad per aštuonerius metus bus parengtas toks gausus tikybos mokytojų būrys, išleista tiek daug vadovėlių, įkurta tikybos mokytojų rengimo įstaigų ir religinio švietimo centrų. Kun. V. Aliulis linkėjo visiems, Dievo padedamiems, ir toliau geranoriškai ir su meile darbuotis.

Lietuvos katalikiškųjų mokyklų asociacijos prezidentas kun. G. Vitkus SJ apžvelgė katalikiškųjų mokyklų raidą Lietuvoje atkreipdamas dėmesį į katalikiškų mokyklų specifiką. Pasak jo, katalikiškos mokyklos teikia ne tik akademinį išsilavinimą, bet ir moralinį pagrindą socialinei veiklai. Kristų liudijantys žmonės turi būti realistai – mokėti ne tik prisitaikyti prie aplinkos, bet ir sugebėti ją keisti. Kaip svarbiausią katalikiškos mokyklos bruožą prelegentas išskyrė tikėjimo bendruomeniškumą. Antrąją konferencijos dieną kun. dr. V. Brilius MIC, kalbėdamas tema „Bažnyčios kanonų teisė ir religijos mokymas", apžvelgė Bažnyčios įstatymų leidybos istorinę raidą.

Dirbdami grupelėmis, kurioms vadovavo K. Elliet ir ses. K. Murffy, konferencijos dalyviai aptarė vadovavimo religinio švietimo įstaigoms ir tikybos mokymo problemas. Mons. J. D. McHugh kalbėjo apie mokyklos ir parapijos ryšius pabrėždamas bendradarbiavimo aktualumą ir svarbą.

Dr. doc. S. Dzenuškaitė supažindino su nauja aprobuota Bažnyčios vadovybės ir Lietuvos švietimo ministerijos katalikų tikybos dėstymo I–XII kl. programa. Pasibaigus konferencijai, Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.

-jp-