Psalmynas. – Kaunas: Spindulys, 1998. – 220 p.

Tai kun. Domininko Valenčio iš hebrajų kalbos išverstos psalmės. Vertėjas stengėsi išlaikyti hebrajiškąjį koloritą, atkreipti dėmesį į psalmėse vartojamus Dievo titulus (Nugalėtojas, Begalinis, Įpėdinystės Davėjas), hebrajų mitologijos sąvokas.

Gerhard Kroll. Jėzaus pėdomis. – Vilnius: Atkula, 1997. – 470 p.: iliustr.

„Žmonijos istorija vyksta erdvėje ir laike. Tas pats dėsnis galioja ir Apsireiškimui, Dievo susitikimui su žmogumi. Todėl ir Jėzus gyveno konkrečioje šalyje, tam tikru pasaulio istorijos laikotarpiu, priklausė apibrėžtai, Dievo pasirinktai tautai. Aprašyti Jo žemiškojo gyvenimo įvykiai nėra tikėjimo įrodymas. Tikėjimas remiasi vien tik Dievo liudijimu, kuris ir suteikia jam absoliutų tikrumą. Tačiau reikia atsiminti, jog Dievas per Jėzų iš Nazareto aktyviai pasireiškė pasaulio istorijoje. Todėl ir „žemiškieji" Jėzaus iš Nazareto gyvenimo įvykiai yra labai reikšmingi visų laikų žmonėms. Susipažinimas su istorine aplinka gali padėti geriau išgirsti Jėzaus liudijimą ir tapti būdu dieviškajai Jėzaus Kristaus asmens paslapčiai suvokti", – rašo G. Kroll šios knygos pratarmėje. Ši pavyzdinė, daugelio leidimų sulaukusi knyga apie istorinį Jėzaus gyvenimo žemėje foną siekia apmąstyti ir plačiau atverti Jėzaus Kristaus dieviškumo slėpinį.

Carlo Caretto. Laiškai iš dykumos. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1998. – 117 p.

„Atėjau į dykumą melstis, mokytis melstis. Tai didžiulė Sacharos dovana man, dovana, kurią norėčiau perduoti visiems, kuriuos myliu; dovana su niekuo nepalyginama, apimanti visas kitas dovanas, gyvenimo sine qua non, lauke paslėptas lobis, turguje rastas brangus perlas. Malda yra mūsų santykio su Dievu santrauka. Galėtume sakyti, kad mes esame tai, ko meldžiame. <…> Mūsų malda turėjo pradžią, nes mes irgi turėjome pradžią; tačiau ji neturės pabaigos, nes lydės mus į amžinybę ir bus mūsų džiaugsmingos Dievo kontempliacijos atodūsis, mūsų amžinosios laimės giesmė, kai būsime „linksmybių srautu nugirdyti" (Ps 35). Mūsų žemiško ir dangiško gyvenimo istorija bus mūsų maldos istorija. Vadinasi, ir visų pirma, asmeninė istorija".
 

Anton Rotzetter. Dievas, leidžiantis man alsuoti: Gyvenimo maldos. – Marijampolė: Ardor, 1998. – 267 p.

Šiame maldyne pateikiama per 300 maldų konkretiems dienos ir metų laikotarpiams. Anot autoriaus, „Visų dienų Dienai, visų naktų Nakčiai tebūnie kiekviena diena ir naktis paaukota". Visa knyga gvildena septynias temas: septynias savaitės dienas, septynis liturginių metų laikotarpius, septynis sakramentus, septynis amžiaus tarpsnius, septynias sielos galias, septynis gerus darbus, septynias gyvenimo ir Dievo pažinimo pakopas.

Karol Meissner OSB, Bolesùaw Suszka. „Ir du taps vienu kūnu…" (Mt 19, 6): Pokalbiai su sužadėtiniais ir jaunavedžiais. – Kaunas: Caritas, 1998. – 80 p.

Šioje knygelėje skaitytojas ras pagrindines ir būtinas žinias apie jausmus, vyro ir moters bendravimą, jų galimybes, poreikius bei lūkesčius įvairiose gyvenimo situacijose. Čia kalbama apie sužadėtuves, santuoką, šeimą, apie auklėjimą, tikėjimo vaidmenį šeimoje.

Aleksandras Menis. Pamokslai ir pokalbiai. – Vilnius: Stasės Rudalevičiūtės individuali leidybos įmonė, 1998. – 127 p.

Knygelėje pateikiami tėvo A. Menio pamokslai, veikalo „Religijos istorija" ištraukos, paskaitos, pokalbiai apie Bibliją ir jos sąsajas su literatūra.

Nijolė Sadūnaitė. Skubėkime daryti gera. – Vilnius: Katalikų akademija, 1998. – 255 p.: iliustr.

Ši sesers N. Sadūnaitės knyga sudaryta iš dviejų, dar sovietinės okupacijos metais JAV išleistų jos atsiminimų knygų – „KGB akiratyje" ir „Gerojo Dievo globoje". Šios knygos Atgimimo metais buvo išleistos ir Lietuvoje. Kadangi jų tekstas rašytas sovietinio režimo metais, apie daug ką tebuvo galima prasitarti tik puse lūpų arba visai nutylėti. Atsiminimai baigiami 1987 metų pradžia. Šioje knygoje atsiminimai papildomi ir apie tuos tuomet nutylėtus dalykus, taip pat vėlesnius laikus. Autorės pasakojimus papildo Vido Spenglos įvadas „Ištikima tiesai" ir skyrių įvadiniai paaiškinimai pagal dokumentinę medžiagą, atrinktą iš atsivėrusių KGB archyvų. Leidinyje pateikiama nemažai nuotraukų.

Jean - Noel Bezancon, Philippe Ferlay ir Jean - Marie Onfray. Kaip suprasti Credo. – Kaunas: Lietuvos katechetikos centras, 1998. – 197 p.

Trys kunigai, atsakingi už mokymą Prancūzijos vyskupijose, daugiau kaip trejus metus drauge dirbo, kurdami šį aiškų vadovėlį. Jame jie stengiasi atskleisti, ką krikščionys tikėjo ir tiki tardami Credo žodžius. Pasak knygos autorių, kai kalbame Credo, išpažįstame savo tikėjimą kaip krikščionys ir drauge kaip krikščioniškoji bendruomenė – Bažnyčia, iš kartos į kartą perdavusi tikėjimo kraitį. Tačiau tikėjimo studijų pagrindinė prasmė yra ne mokymasis, proto lavinimas, bet liudijimas, net savo gyvybės kaina skelbiant, kad Dievo meilė yra tikra, teikianti gyvybę, atnaujinanti gyvenimą ir viltį.

Jean Lebon. Kaip suprasti liturgiją. – Kaunas: Lietuvos katechetikos centras, 1998. – 189 p.

Knygoje aiškinama ženklų ir simbolių reikšmė apeigoms, apžvelgiama krikščioniškosios liturgijos raida nuo seniausių laikų iki nūdienos, galustai aptariamos jos formos ir būdai. Daugiausia dėmesio skiriama Eucharistijos liturgijai.

Philippe Beguerie, Claude Duchesneau. Kaip suprasti sakramentus. – Kaunas: Lietuvos katechetikos centras, 1998. – 231 p.

Ši knyga kviečia į kelionę po turtingą sakramentų pasaulį. Kelionė prasideda Pirmuoju sakramentu – Jėzumi Kristumi, – iš kurio kyla visi kiti sakramentai, toliau aiškinama, kokia prasme žodis „sakramentas" tinka Bažnyčiai ir, žinoma, toms gyvenimo plotmėms, kurias paprastai įvardijame sakramentais. Knygos autoriai stengiasi pabrėžti sakramentų vietą atskiro žmogaus bei visos Bažnyčios gyvenime ir jų tarpusavio ryšį.

Jurgis Matulaitis. Užrašai. [Įvadas: kun. Vaclovas Aliulis, MIC; tekstų parengimas, paaiškinimai ir rodyklės: Paulius Subačius]. – Vilnius: Aidai, 1998. – 402 p.

„Dieve, duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies Tau ir Tavo Bažnyčiai…" „Kada šio pasaulio ankštutëlę gūžtelę dvasia apleidęs, apsigyveni Aukščiausiojo būstuose, kaip tada pasidaro protas aiškus, laisva dvasia, širdis plati ir atvira…" „Koks Tu, Viešpatie, dosnus. Kaip gausiai dalini savo malones mums, nevertiems sutvėrimams. Dieve mano, Dieve. Kaip saldu Tau tarnauti. Kas bus Tavo danguje, jei čia, ant žemės, tokiomis saldybėmis žmogaus sielą pripildai, kuomet šventais šiurpuliais per kūną pereini, tarsi į trečią dangų pagavęs nuneši". Tai mintys iš palaimintojo Užrašų.