Naujoji Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija pristatyta žiniasklaidos atstovams
 

Rugsėjo 10 dieną Vilniaus arkivyskupijos kurija ir Vilniaus kunigų seminarija žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją, skirtą naujosios Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos inauguracijai. Konferencijoje dalyvavo Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis, seminarijos rektorius kun. dr. Hans - Friedrich Fischer, vicerektorius kun. dr. Romualdas Zdanys, dvasios tėvas kun. filos. mag. Renaud Marie Desplanques, studijų prefektas Vidas Balčius, klierikas Žydrūnas Vabuolas, Vilniaus arkivyskupijos statybos ir eksploatavimo skyriaus viršininkas Rimas Dalgėda, UAB „Meduja" gen. direktorius Jonas Gervickas, architektai Marius Šaliamoras ir Jūras Balkevičius.

Naujosios seminarijos konferencijų salėje Vilniaus arkivyskupas A. J. Bačkis prisiminė iškilusius tikslus, jam tapus Vilniaus arkivyskupijos metropolitu: katechizaciją, kunigų rengimą, pasauliečių parengimą apaštalauti ir karitatyvinę veiklą. „Jau 1993 metais nutariau steigti seminariją. Norėjau pats rūpintis klierikų ugdymu, asmeniškai pažinti kiekvieną. Paskatintas Šventojo Tėvo, įsteigiau seminariją buvusiame Trinitorių vienuolyne". Anot arkivyskupo, klierikų daugėjo, o valdžiai negrąžinant Šv. Jurgio bažnyčios (kurioje įkurdinti Knygų rūmai), buvo nuspręsta statyti naują seminariją, nes yra lengviau pastatyti naują, negu atstatyti seną pastatą. Pasak arkivyskupo A. Bačkio, seminarijos statyba kainavo 17 mln. litų. Aukomis prisidėjo JAV, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Italijos ir net Pietų Korėjos tikintieji. Jis pabrėžė, kad Lietuvos vyriausybė neparėmė šios statybos, be to, reikėjo sumokėti 1,5 mln. litų PVM mokestį, nors dokumentai rodė, jog pinigai yra suaukoti.

Vilniaus arkivyskupas pristatė seminarijos vadovybę, atspindinčią visuotinės Bažnyčios įvairovę ir įvairias dvasinio ugdymo tradicijas. Ganytojas sakėsi turįs optimizmo, jog visos vietos (o jų 100) seminarijoje ilgainiui bus užpildytos, džiaugėsi tendencija, kad į seminariją daugiau stoja baigę aukštąsias mokyklas jaunuoliai. „Man ir jums reikia kunigų, kurie mokėtų mylėti Dievą ir žmones", – sakė arkivyskupas A. J. Bačkis.Jis akcentavo, kad Vilniaus seminarijos studijų programa visiškai atitinka Vatikano katalikiškųjų studijų kongregacijos keliamus reikalavimus, ir pabrėžė, jog Švietimo ministerija turėtų pripažinti kunigų seminarijoms aukštosios mokyklos statusą.

Seminarijos rektorius kun. dr. H. F. Ficher priminė, kad šiemet į Vilniaus kunigų seminariją įstojo 26 klierikai – du trečdaliai iš Panevėžio vyskupijos, trečdalis iš Kaišiadorių ir Vilniaus vyskupijų. Jo nuomone, yra gerai, kad seminarijoje daug dėstytojų iš užsienio, o dvasinis ugdymas patikėtas Šv. Jono kongregacijos vienuoliui. „Klierikai turi suprasti savo kelią, kad išmoktų atsakomybės, paremtos ne žodžiu, o praktika. Noriu, kad iš seminarijos išeitų kunigai, kurie pamokslautų tik tą , ką patys gali įvykdyti savo gyvenimu", – kalbėjo kun. H. F. Fischer. Seminarijos rektorius, atsakydamas į žurnalistų klausimą, nurodė, jog apsisprendžiančių nebaigti seminarijos klierikų nuošimtis yra panašus kaip ir kitose pasaulio šalyse, jis sudaro apie trečdalį. Rektoriaus teigimu, vyresnio amžiaus klierikai būna geriau subrendę kunigiškosios tarnystės ir celibato pašaukimui. Pasak rektoriaus kun. H. F. Ficherio, lenkų kalbą turi išmokti Vilniaus ir Kaišiadorių vyskupijos klierikai, nes šiose vyskupijose yra kalbiniu požiūriu mišrių parapijų.

Kun. H. F. Fischer pažymėjo, kad Vilniaus arkivyskupas kiekvieną sekmadienį aplanko seminaristus ir su jais asmeniškai bendrauja. Rektorius taip pat iškėlė seminarijoje dirbančių Kristaus Karaliaus kongregacijos seserų indėlį į seminarijos dvasinio ugdymo darbą.

Klierikas Žydrūnas Vabuolas supažindino žurnalistus su seminarijos dienotvarke, kultūriniu gyvenimu. Seminarijos dvasios tėvas kun. R. M. Desplanques „Bažnyčios žinioms" sakė, jog jo uždavinys bus padėti klierikams suvokti savo pašaukimą, spręsti jų dvasines problemas Dievo šviesoje, esant reikalui, pasiūlyti psichologo pagalbą. Tai bus vykdoma įvairiomis formomis: individualių pokalbių metu, skaitant paskaitas ir pan.

Po spaudos konferencijos susirinkusieji galėjo apžiūrėti naujosios seminarijos gyvenamąsias patalpas, darbo kambarius ir sporto salę. Ilgiau sustota koplyčioje, kurios interjeru rūpinasi italų menininkai.

Vilniaus kunigų seminarija buvo įkurta 1582 m. Jos įkūrėjas, Vilniaus vyskupas Jurgis Radvila, vykdydamas Tridento Susirinkimo nuostatus, 1582 m. sausio 11 d. pasirašė Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos steigimo aktą ir jos reikalams padovanojo Vogeliškių dvarą. Po Vilniaus universiteto įsteigimo, 1579 m., Vilniaus kunigų seminarija buvo antroji aukštoji mokykla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. 1646 – 1661 m. rusų invazija nutraukė seminarijos veiklą. Ji buvo vėl atkurta 1722 m. 1795 m. Rusijai okupavus Lietuvą, seminarija buvo perkelta į Karmelitų vienuolyno patalpas prie Šv. Jurgio bažnyčios. Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniaus seminarija buvo uždaryta, o lenkams užėmus Vilnių, 1920 m., vėl atidaryta. Vokiečių saugumas 1942 m. kovo mėnesį seminariją uždarė, tačiau arkivyskupas M. Reinys tų pačių metų rugsėjį sugebėjo seminariją atkurti. 1945 m. sovietinė valdžia ją vėl uždarė. 1993 m. Vilniaus kunigų seminariją atkūrė Vilniaus arkivyskupas metropolitas A. J. Bačkis.

Vilniaus kunigų seminariją yra baigę nemažai iškilių dvasininkų: M. Reinys, J. Kukta, J. Steponavičius. 1828 m. Vilniaus seminariją baigė Motiejus Valančius, įšventintas kunigu Vilniaus arkikatedroje.

-jk-