Rugsėjo 14 d. šv. Mišiomis koplyčioje prasidėjo naujosios Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos inauguracija. Kartu su Vatikano seminarijų kongregacijos prefektu kardinolu Pio Laghi ir Vilniaus arkivyskupu A. J. Bačkiu šv. Mišias koncelebravo 14 Lietuvos ir užsienio vyskupų. Per pamokslą padėkojęs Šventajam Tėvui už padrąsinimą atkurti Vilniuje kunigų seminariją, taip pat daugeliui rėmėjų bei aukotojų iš įvairių kraštų, Vilniaus arkivyskupas ragino seminaristus „mylėti kryžių, glaustis prie jo, pasilenkti prie kenčiančių, savo meile pritraukti juos prie Kristaus".

Po šv. Mišių visi buvo pakviesti į konferencijų salę, kur seminarijos inauguracijos proga kalbas pasakė kardinolas Pio Laghi (žr. šio numerio skyrelį „Ganytojai"), Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.
Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus per seminarijos inauguracijos iškilmes kalbėjo:

„Esame gražaus ir prasmingo įvykio liudytojai. Įvykio, kurį neabejotinai galima laikyti dar vienu istorinio teisingumo atkūrimo faktu. Vilniaus kunigų seminarijos inauguracija - tai ne tik bažnytinės visuomenės šventė, tai - proga prisiminti bei apmąstyti savo Tautos bei Valstybės istoriją.

Taip susiklostė, kad ši dvasinio ugdymo įstaiga tapo simboliu, metai po metų, šimtmetis po šimtmečio atspindinčiu Lietuvos valstybės istorines bei politines permainas. Kiekvienai santvarkai, grįstai melu ir prievarta, negalėjo netrukdyti katalikybė - religija, ieškanti kelio į tobulumą, skatinanti asmens laisvę ir atsakomybę.

Dėl to seminarijos darbas ne kartą buvo nutrauktas. Kiekvieną kartą prievartos nešėjai tikėjosi galutinio šios Alma mater sunaikinimo. Ir kiekvieną kartą, kai tik istorija suteikdavo gyvasties valstybei atsikurti, savo šviesą ir tiesą imdavo skleisti ir Vilniaus kunigų seminarija.

Neginčijamai aišku, kad katalikybė, jos akademinės institucijos bei pasiaukojantys žmonės veikė ne tik Bažnyčios, bet ir visos visuomenės gyvenimą, ne vienam žmogui sunkiais laikais tapo tvirta dvasinė atrama.

Šiandien, kai kunigų persekiojimai, pogrindinės Katalikų Bažnyčios kronikos leidimas - jau istorija, kai išgyvename moralinės ir istorinės restitucijos laikus, ne mažiau svarbu, kad būtų deramai saugomos laiko patvirtintos vertybės bei tradicijos, kad jos gyvuotų sparčiai kintančiame dabarties gyvenime.

Su viltimi žvelgiu į Lietuvos Katalikų Bažnyčios veiklą, stiprinančią dorinius šiuolaikinės lietuvių visuomenės pagrindus, gebančią deramai atsakyti į vis naujus moderniosios tikrovės iššūkius. Manau, kad šiandien atveriama Vilniaus kunigų seminarija šiai veiklai suteiks naujų impulsų, jaunatviškos jėgos bei dvasinio modernumo.

Vilniaus kunigų seminarija - ne tik bažnytinė, bet ir akademinė institucija. Jaunų žmonių noras savo gyvenimą sieti su dvasinio tobulumo paieška, su ganytojo veikla teikia gražių vilčių mūsų tautos, mūsų valstybės ateičiai. Linkiu, kad tos viltys pildytųsi ir teiktų džiaugsmo mums visiems.

Vienas šviesiausių Lietuvos Katalikų Bažnyčios veikėjų - palaimintasis Jurgis Matulaitis dar amžiaus pradžioje rašė, kaip svarbu, 'kad kunigas, išeidamas iš Seminarijos, išsineštų tikrai kataliko apaštalo širdį, kad būtų pasiryžęs tikrai be skirtumo visus ganomuosius globoti ir visiems tarnauti'. Linkiu, kad visi šios mokyklos auklėtiniai taptų katalikų apaštalais, skleidžiančiais tikėjimą, meilę ir viltį. Kad jie taptų tais žmonėmis, kurie mūsų gyvenimą daro skaidresnį ir dvasingesnį.

Telydi Vilniaus kunigų seminariją Dievo globa ir žmonių pasitikėjimas. Tesklinda iš šio dvasinio šaltinio gėris ir tiesa."
Griežiant Gaižauskų šeimos muzikantams, buvo įteiktos dovanėlės naujų seminarijos rūmų statybą rėmusiems užsienio aukotojams: JAV Vyskupų konferencijos atstovams vysk. Č. Salatkai ir mons. J. Šarauskui, „Renovabis" fondo atstovui vysk. N. Werbs'ui, „Kirche in Not" viceprezidentui grafui Hansui Huynui, olandų šeimai Marikai ir Antoon van Vliet, įsteigusiems organizaciją „Totus Tuus", remiančią seminarijas Rytų ir Centrinėje Europoje, Šv. Pilypo Nėrio parapijos klebonui kun. Tommaso Cheong Jang Pyo iš Pietų Korėjos, seminarijos koplyčią įrengusios Milano arkivyskupijos Sakralinio meno komisijos architektui Antonello Vincenti ir daugeliui kitų. Žymią paramą seminarijai suteikė JAV įsikūręs Popiežiaus fondas. Naujuosius mokslo metus seminarijoje pradėjo 48 klierikai iš Vilniaus arkivyskupijos, 14 iš Panevėžio ir 4 iš Kaišiadorių vyskupijų.
Baigiantis seminarijos inauguracijai, kardinolas Pio Laghi „Bažnyčios žinių" korespondentei pateikė keletą samprotavimų apie seminaristų ugdymą ir vyskupo atsakomybę. „Seminaristas privalo aukoti save, būdamas bendruomenėje bei vadovaujamas seminarijos vyresnybės; jis turi leistis būti ugdomas, bet kartu turi užsiimti saviaukla. Ypač svarbus seminaristo bruožas - gebėjimas bendrauti su kitais. Kalbant apie jausmus, seminaristas privalo gebėti valdyti ir tinkamai nukreipti savo lytinę energiją", - kalbėjo kardinolas, pabrėždamas, kad, be intelektualinio parengimo, labai svarbus yra savarankiškas klieriko darbas, „gebėjimas paversti savo gyvenimu tai, ko mokomasi seminarijoje". Kardinolas akcentavo asmeninės maldos svarbą dvasiškai ugdant klierikus. Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos prefektas taip pat pabrėžė: „Vyskupo atsakomybė didžiausia, nes, atėjus šventimų laikui, jis privalo priimti sprendimą. Ugdytojai, rektorius, vicerektorius atsako už jaunuolio ugdymą, o vyskupas prisiima atsakomybę už kunigo ugdymą, jo pasišventimą, perduoda jam galią ne tik konsekruoti Viešpaties kūną ir kraują bei vadovauti Kristaus kaimenei, bet ir atleisti nuodėmes, t. y. perteikia jaunuoliui Kristaus kunigystę".

-jk-