Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius vysk. Jonas Boruta SJ dalyvavo rugsėjo 4-9 d. Maskvoje vykusiame Europos vyskupų konferencijų metiniame susitikime. Grįžęs iš Maskvos, jis sutiko atsakyti į kelis „Bažnyčios žinių" korespondentės Jūratės Kuodytės klausimus.

Kodėl šio generalinių sekretorių susitikimo vieta buvo pasirinkta Maskva?

Maskva buvo pasirinkta daugumos generalinių sekretorių pageidavimu. Daugelis jų Maskvoje dar nebuvo lankęsi, kita vertus, po 1997 metų Graco ekumeninio susitikimo, kur išryškėjo įtampa tarp Romos popiežiaus ir Maskvos patriarcho, norėta iš arčiau pamatyti konkrečią situaciją, t. y. kas trukdo nuoširdžiai ekumeniškai bendradarbiauti su ortodoksų Bažnyčia.
Nors konferencijos tema buvo platesnė, pagrindiniai pranešimai buvo skirti ekumenizmo temai: „Katalikų Bažnyčios dialogas su įvairiomis kultūromis", „Evangelizacija ir kultūra", „Tarpreliginis dialogas", „Konfliktinės situacijos ir taikos procesas Šiaurės Airijoje".

Ar konferencijoje priimta kokių nors sprendimų?

Generaliniai sekretoriai ir sekretoriatai yra tik vykdomieji organai, struktūrą bei gaires numato ir problemas sprendžia Vyskupų konferencijų pirmininkų konferencija. Žinoma, tai būna suderinama, nes kiekviename krašte sekretoriatams tenka tas gaires vienaip ar kitaip įgyvendinti. Todėl patiems generaliniams sekretoriams buvo aktualu pamatyti realią Katalikų Bažnyčios Rusijoje padėtį ir jos santykius su ortodoksų Bažnyčia.

Ar svečių teisėmis buvo pakviesti ortodoksų Bažnyčios atstovai?

Ne, kadangi susitikimas nebuvo sprendžiamasis. Generalinių sekretorių konferencija tik prašė susitikimo Maskvos patriarchijoje. Aišku, patriarchas nebūtų atvykęs, nors tarp sekretorių iš 35 dalyvių buvo 10 vyskupų; nepanoro susitikti ir patriarchato užsienio reikalų tvarkytojas metropolitas Kirilas. Susitikome su archimandritu, vienuolyno viršininku kun. Ilarijonu Alfejevu, kuris savo kunigišką darbą yra pradėjęs Kaune apie 1986 m.. Šiuo metu jis atsakingas už santykių su Katalikų Bažnyčia raidą iš Maskvos patriarchijos pusės. Jis išdėstė ortodoksų Bažnyčios poziciją ekumenizmo klausimu ir atsakė į mūsų klausimus. Jis pakartojo metropolito Kirilo mintis, kad Rusijos ortodoksų Bažnyčia ketina išstoti iš Ekumeninės Bažnyčių tarybos (Gruzijos ir Bulgarijos autokefalinės Bažnyčios jau yra išstojusios). Pagrindinis motyvas - ši Taryba neprisideda prie krikščionių suartėjimo , bet jį skaldo svarstydama moterų kunigystės ir prozelitizmo klausimus, taip pat homoseksualizmo temą. Jie siūlo kurti ištikimų „tikrajai Evangelijai" Bažnyčių tarybą, į kurią galėtų įeiti katalikai, kai kurios ramesnės liuteronų Bažnyčios, atsiribojant nuo tų, kurie kelia minėtas problemas. Kaip kliūtį, užkertančią kelią bendrauti su Katalikų Bažnyčia, jis nurodė padėtį Vakarų Ukrainoje: atsiėmimą bažnyčių, kurios prieš 1946 metus priklausė unitams. Jų nuomone, per 50 metų unitai suaugo su ortodoksais ir restitucijai nepritaria. Archimandritas taip pat išdėstė tradicinį Rytų Bažnyčios požiūrį į prozelitizmą; jos nuomone, krikščionių grupės, norinčios veikti krikščionių vyskupo valdomoje teritorijoje, negali registruotis be vietos vyskupo pritarimo. Vienoje teritorijoje turi būti vienas vyskupas, kurio jurisdikcijoje būtų visų krikščionių tikėjimo klausimai. Ortodoksų Bažnyčia neprieštarautų, kad katalikų kunigai aptarnautų įvairių tautybių katalikus, bet nesutiktų, kad katalikai apaštalautų tarp visų.

Kokia Katalikų Bažnyčios Maskvoje situacija? Ar jai turėjo įtakos politiniai pokyčiai?

Katalikų Bažnyčiai Maskvoje nėra lengvi laikai. Stengiamasi apie savo veiklą visą laiką informuoti patriarchiją, kad nekiltų sunkumų ekumeniniam bendravimui. Politiniai įvykiai neturėjo didesnės įtakos nei Katalikų, nei ortodoksų Bažnyčiai. Baimintasi tik galimo kraujo praliejimo. Dabartinio premjero Primakovo kandidatūra visiškai priimtina ir nekelia nuogąstavimų. Lyginant Katalikų Bažnyčios Lietuvoje ir ortodoksų Bažnyčios Rusijoje padėtį, galima pasakyti, kad Rusijoje stipresnės ortodoksų ekumeninės ir visuomeninės pozicijos, gal tik prastesnės sąlygos jaunimui katechizuoti ir tikybai dėstyti mokyklose, jaučiamas nerimas dėl plintančių krikščioniškų grupių iš Vakarų. Todėl per Rusijos parlamentą siekiama tokių grupių plitimą pristabdyti.

Dėkojame už pokalbį.