Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas prašo savo vyskupijos klebonų spalio 11 d. perskaityti jo laišką „Ištikimybė tikėjime", kuriame tikintiesiems primenama, kad Kristus įgaliojo apaštalus evangelizuoti pasaulį (Mt 28, 19), tačiau kartu įspėjo, kad šiame darbe jie sutiks sunkumų ir pavojų. Pasak vyskupo, jau pirmųjų amžių krikščionis apaštalai įspėja saugotis netikrų pranašų. Iš 2 Tes 2-15, 2 Tim 4, 2-5, Gal 1, 6-8 aiškėja, kad jau pirmaisiais amžiais būta nukrypimų nuo tikėjimo tiesų ir, kita vertus, matyti, kaip stropiai buvo ginamas tikėjimo grynumas.

Anot Panevėžio vyskupijos ganytojo, galią skelbti Evangeliją bei saugoti ją nuo klaidų yra paveldėjusi Kristaus įsteigtoji Bažnyčia. Ji nuo savo gimimo dienos, t. y. nuo pirmųjų Sekminių, iki šiandienos dienų vykdo šią mokymo galią, kurią gauna ne iš savęs, bet per sakramentus ir įgaliojimą. Katalikų Bažnyčios katekizme aiškiai nurodoma, kas yra įgaliojami autentiškai skelbti tikrąjį tikėjimą, Evangeliją. Tai vyskupai ir kunigai. KBK kalbama ne tik apie pareigą mokyti, bet ir apie pareigą ginti apreikštąją tiesą nuo klaidų. Kas gi sudaro tikėjimo lobį, kurį Bažnyčia įpareigota skelbti ir ginti nuo klaidų? Tai Tradicija ir Šventasis Raštas. Ganytojas savo laiške akcentuoja, kad visais laikais atsirasdavo žmonių, kurie kai kurias tikėjimo tiesas atmesdavo, kitas iškraipydavo arba skelbdavo savo privačius apreiškimus. „Ir mūsų dienomis yra netikrų pranašų, apsišaukėlių, mesijų, žmonių, turinčių apreiškimus ir mėginančių tai surašyti į knygas." Tokius žmones vyskupas apibūdino kaip sutrikusios sveikatos, piktavalius arba slaptų jėgų pasamdytus ardyti tikėjimo vienybę. Ganytojas ragina neužmiršti tiesos, kad Kristus kaip Dievo Sūnus yra atėjęs ir savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu atpirkęs žmoniją prieš 2000 metų. Kito Kristaus ir kito atpirkimo niekada nebus. Tiesa, Kristus ateis antrą kartą, tačiau kaip pasaulio teisėjas amžių pabaigoje. Šią tiesą mes išpažįstame kartodami „iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti". Nebus, pasak vyskupo, ir kito apreiškimo. Laiško pabaigoje dar kartą pabrėžiama, jog be Bažnyčios įgaliojimo niekas neturi teisės Apreiškimo tiesų autentiškai perduoti bei aiškinti. Susidūrus su įvairiais regėtojais, pranašais, kviečiančiais į sueigas, maldingas keliones ar kitus renginius, tikintiesiems derėtų būti atsargiems.