Rugsėjo 12 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedra surengė mokslinę-metodinę konferenciją Šventojo Tėvo apsilankymo Lietuvoje penktųjų metinių proga ir Pedagoginio universiteto Tikybos katedros bei pirmosios Vilniaus arkivyskupijos katechetų mokyklos laidos penkmečiams pažymėti.

Išsamesnį žodį šioje konferencijoje tarė vyskupas Jonas Boruta SJ. Anot jo, plačioji visuomenė tikybos dėstymo dešimtmetį vertina pesimistiškai: žmonės nepasidarė dorovingesni, neišnyko nusikalstamumas ir susiskaldymas. Daugelis priežasčių ieško politikoje; tačiau nepaisant vyriausybių kaitos tikyba mokyklose buvo dėstoma, todėl kai kurie dalykai priklauso nuo pačių tikybos mokytojų. Vyskupas Jonas Boruta SJ akcentavo, kad negalima per tikybos pamokas apsiriboti poteriais ir vaikų rengimu sakramentams, versti mokytis atmintinai. Dažnai neatsižvelgiama į tikybą dėstyti pageidaujančio asmens pedagoginius gebėjimus, būsimajam mokytojui neretai pakanka vien kunigo rekomendacijos, kad jis yra geras katalikas. Ganytojas taip pat atkreipė dėmesį į nuolatinį ginčą - vertinti pažymiais tikybos mokymąsi ar ne? Tikėjimo pažymiais įvertinti neįmanoma, tačiau reikia mąstyti, kaip skatinti jaunuolį siekti žinių. Jausminis tikėjimo dėstymas neskiepijant žinių, iškilus abejonėms tikėjimo ir gyvenimo klausimais, nesuteiks jaunuoliui atramos. Baigdamas vysk. Jonas Boruta SJ kalbėjo: „Tas laikotarpis nebuvo vien nesėkmių. Sėdami tikėjimo grūdą, nenusivilkime. Mes sėjame, o Dievas laistys, augins".

Dr. doc. S. Dzenuškaitė skaitė pranešimą tema „Jono Pauliaus II enciklikos - tikybos mokytojo optimizmo šaltinis", dr. doc. A. Stasiulevičiūtė, padėkojusi visiems rėmėjams ir pagalbininkams, pasidalijo savo svajone Tikybos katedroje įrengti koplyčią. Po konferencijos buvo aukojamos šv. Mišios, parodyta studentų ir tikybos mokytojų meninė programa, diskutuota mažomis grupelėmis.

-jk-