Spalio 1–4 d. Suomijoje, Valamo mieste, ortodoksų vienuolyne, vyko Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) visuotinis susirinkimas. Lietuvos Katalikų Bažnyčiai  atstovavo Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis. CCEE, kurią sudaro visų Europos vyskupų konferencijų vyskupai, egzistuoja jau 15 metų ir veikia pagal Šventojo Sosto aprobuotą statutą. Šiemet Suomijoje susirinko 31 Europos vyskupų konferencijų pirmininkas.

Pasak arkivyskupo A. J. Bačkio, „vienas iš pagrindinių tikslų buvo suderinti sielovadinius reikalus, sprendžiant ekumeninius klausimus, ieškoti visoms Europos vyskupų konferencijoms (EVK) bendrų veikimo principų”. Vadovaujant Prahos arkivyskupui ir CCEE pirmininkui kardinolui Miloslavui Vlkui, svarstyta Bažnyčios padėtis diasporoje, tokiose šalyse kaip Rusija, Graikija, Turkija, Baltarusija ir Ukraina. Jugoslavijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Belgrado vyskupas Perko pakvietė EVK pirmininkus ieškoti būdų užsitęsusiam konfliktui Kosove išspręsti. Aptarti buvo ir konfliktai Airijoje bei Ispanijoje.

CCEE nariai kalbėjo ir apie Bažnyčių bendradarbiavimą siekiant Europos vienybės, nes, pasak arkivysk. A. J. Bačkio, „Bažnyčia negali likti politinių įvykių nuošalyje”. Jis apibūdino Amsterdamo dokumentą, kuriame „nieko nekalbama apie religiją”. Dokumente, tiesa, pažymima, jog santykiai tarp Bažnyčios ir valstybės gali plėstis pripažįstant religinių bendruomenių vaidmenį vieningos Europos steigimo prosese”,  tačiau ji nekviečiama „aktyviau įsijungti”.

Svarbiausia susirinkimo tema buvo pasirengimas Europos vyskupų sinodui, prasidėsiančiam 1999 m. rugsėjo 17 d. Romoje. CCEE nariai studijavo parengiamuosius dokumentus. Šių svarstymų išvados bus pateiktos Šventajam Sostui. Susirinkimo dalyviai taip pat svarstė, kaip Bažnyčia turėtų suteikti žmogui viltį, koks yra civilinės, socialinės teisės ir laisvės pagrindas žmogaus asmens atžvilgiu. Akcentuota buvo ir religijų dialogo reikšmė. Pabrėžta, kad tol, kol islamas liks toks, koks yra dabar, Bažnyčios dialogas su juo neįmanomas.

Kalbėta ir apie pasauliečių vaidmenį Bažnyčioje. „Rytų ir Vidurio Europoje pasauliečiai nėra visiškai įsitraukę į Bažnyčią, o Belgijoje, Olandijoje ir Vokietijoje, sakyčiau, reikėtų prislopinti jų veiklą”, – „Bažnyčios žinių” korespondentei sakė arkivysk. A. J. Bačkis. Susirinkime taip pat nagrinėti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima pripažinti arba atmesti naujus religinius judėjimus. Vienas iš kriterijų – įsitraukimas į parapijos gyvenimą, o antras – paklusnumas vyskupui. Akcentuodamas moters vaidmenį Bažnyčioje, arkivysk. A. J. Bačkis sakė, jog „moterys išlaiko mūsų Bažnyčią”. Dar viena, arkivyskupo nuomone, aktuali diskusija buvo skirta autoriteto krizei, nes „daugelyje kraštų Bažnyčios mokymas atmetamas, savaip interpretuojamas”.

Vilniaus arkivyskupą džiugiai nustebino ortodoksų svetingumas. Kaip minėta, susirinkimas vyko Valamo mieste įsikūrusiame ortodoksų vienuolyne. „Galėjome aukoti šv. Mišias jų cerkvėje. Po savo ceremonijų jie mums atnešdavo altorių. Dalyvaudavo ir pats archimandritas Sergejus, kaip ir mes dalyvaudavome jų pamaldose. Būtų gražu, jei taip būtų visur. Juk Graikijoje katalikų vyskupas net nepripažįstamas, su juo visiškai nesiskaitoma. Be to, mus aplankė ir liuteronų vyskupas John Vikström”, – pasakojo arkivysk. A. J. Bačkis.

-jk-