Spalio 6–10 d. Kaune, savivaldybės didžiojoje salėje, vyko Europos Caritas regioninė konferencija, kurioje dalyvavo apie 100 atstovų iš 38 šalių. Spalio 6 d. buvo sušaukta spaudos konferencija. Joje dalyvavo Europos Caritas prezidentas vysk. W. Kenney, Europos Caritas generalinis sekretorius H. Ickingas, Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. R. Grigas, konferencijos koordinatorius K. Stanionis.

Pasak vysk. W. Kenney, Europos Caritas kiekvienais metais rengia konferencijas ne tik Vakarų, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje. Tuo norima parodyti, kad Caritas yra visos Europos organizacija. Tai viena didžiausių katalikiškų organizacijų posovietinėje Europoje.  Europos Caritas yra dalis pasaulio Caritas organizacijos (Caritas Internationalis), kuri vienija 146 nacionalines Caritas organizacijas, veikiančias 194 pasaulio šalyse. Pastaraisiais metais Caritas pradėjo teikti pagalbą ir Šiaurės Korėjai, kurią valdantis režimas anksčiau neįsileisdavo katalikų labdaros. Europos Caritas uždavinys – organizuoti ir skatinti Europos šalių Caritas veiklą. Tiesiogiai socialinį darbą atlieka ne Europos Caritas asociacija, bet nacionalinės ir vietos Caritas organizacijos. Anot prelegento, šiuo metu Europos Caritas kelia nerimą imigrantai Europoje ir kaimyniniuose kraštuose, plūstantys iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų, bei didžiuosiuose Europos miestuose iškilusi skurdo, atsiradusio dėl nedarbo, alkoholizmo, narkomanijos ir t. t., problema. Ši konferencija reikšminga tuo, kad Caritas veiklą bus stengiamasi pakreipti nauja kryptimi: aptarti struktūriniai pakeitimai, išrinktas naujas prezidentas, sudaryta nauja nuolatinė komisija, tarp suvažiavimų tvarkysianti Europos Caritas reikalus.

Paklaustas, kodėl konferencija rengiama Lietuvoje, vysk. W. Kenney pažymėjo, kad Lietuvos Caritas yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių organizacijų Rytų Europoje. Jis taip pat priminė popiežiaus Jono Pauliaus II kvietimą teikti paramą įvairioms šalims nepriklausomai nuo religinių įsitikinimų. Katalikų Bažnyčia negali likti abejinga vis didėjančiam skurdui Tolimuosiuose Rytuose. Vysk. W. Kenney taip pat pasidžiaugė, kad į Caritas veiklą įsitraukia vis daugiau savanorių.

Tą pačią dieną Kauno arkikatedroje bazilikoje buvo aukojamos šv. Mišios, kurias koncelebravo kardinolas V. Sladkevičius, arkivysk. A. J. Bačkis ir arkivysk. S. Tamkevičius, vysk. J. Preikšas, vysk. W. Kenney, apaštališkasis nuncijus Vengrijoje arkivysk. K. J. Rauberis, pamokslą sakė arkivysk. S. Tamkevičius. Kardinolas V. Sladkevičius, pasveikinęs gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius, paragino bendra malda padėkoti Viešpačiui už žmogui suteiktą pačią brangiausią dovaną – mus vienijančią meilės dovaną. „Šv. Mišių aukoje prašykime Dievą, kad visada gyventume meilės dvasia“, – kalbėjo kardinolas, akcentuodamas didžiausią žmogaus vertybę – jo meilę Kūrėjui ir artimui.

Arkivysk. S. Tamkevičius per pamokslą pasidžiaugė, kad daug katalikų sąmoningai atsiliepia į Kristaus raginimą tarnauti broliams. Anot ganytojo, labiau nei medžiaginiai nepritekliai žmones slegia dvasinės žaizdos. Caritas organizacija negali apsiriboti vien labdaros dalijimu; vargstančiam žmogui taip pat reikia padėti išsiugdyti atsakomybę, kad jis, naudodamasis parama, mąstytų, kaip prisikelti pačiam bei padėti kitiems. Arkivyskupas įsitikinęs, jog Caritas turėtų tapti evangeliniu raugu, kuris valstybines ir visuomenines institucijas bei visus geros valios žmones skatintų kurti tolerantišką, solidarią ir krikščioniškąsias vertybes gerbiančią visuomenę.

Po šv. Mišių miesto Rotušėje konferencijos dalyvius ir svečius sveikino arkivysk. A. J. Bačkis. Pasak jo, šių dienų žmogus iš Bažnyčios laukia konkrečių veiksmų padedant dėl įvairių priežasčių varge atsidūrusiems žmonėms. Šią misiją Bažnyčia atlieka padedama Caritas. Arkivyskupas, pasidžiaugęs, kad ši konferencija vyksta Lietuvoje, akcentavo artimo meilės ir konkrečios pagalbos būtinybę. „Meldžiame Viešpatį laiminti visus, kurie vedami meilės ir gailestingumo pasilieka prie kenčiančių ir vargstančių mūsų brolių”, – sakė arkivysk. A. J. Bačkis.
Arkivysk. S. Tamkevičius, apžvelgęs netolimos praeities skaudų palikimą, pabrėžė krikščioniškojo solidarumo su vargstančiu žmogumi būtinybę, kad „tarnavimo vaisiais galėtų džiaugtis visi Europos mažiausieji broliai”.

Vysk. W. Kenney pažymėjo, kad Europos Caritas, matydamas išaugusį vargą, Gerąją Naujieną skelbs per konkrečius darbus.

Lietuvos Caritas įkūrėja s. A. Pajarskaitė akcentavo šios organizacijos svarbą ne tik gydant dvasiškai sužeistuosius ir atjaučiant gyvenimo nuskriaustuosius, bet ir gelbstint pasaulį nuo baisaus susvetimėjimo, vieni kitų išnaudojimo, melo ir t. t. Anot jos, reikalinga „tiesa ir meile atgaivinti bei ugdyti visų žmonių solidarumą ir taip įgyvendinti Kristaus skelbtą socialinį teisingumą”.

Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad besiformuojančiai Europos sanklodai reikia širdies, t. y. krikščioniškosios tradicijos ir Kristaus Evangelijos. Antraip buhalteriškai racionaliai ir politiškai pragmatiškai sukurtos struktūros gali virsti negyvomis, net priešiškomis žmogui, kaip jau ne kartą yra atsitikę. Anot Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus, „šia prasme kaip katalikų Caritas bendradarbiai esame pašaukti būti širdimi sudėtingame šiuolaikinio pasaulio ir šiuolaikinės Europos organizme”.

Konferencijos dalyvius ir svečius Kauno rotušėje taip pat sveikino Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis, Prezidentūros atstovė J. Šarkuvienė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Degutienė, Kauno meras H. Tamulis.

Spalio 7 d. konferencijos rytiniame posėdyje apaštališkasis nuncijus Vengrijoje arkivyskupas K. J. Rauberis apžvelgė dabartinę Bažnyčios padėtį Europoje. Jis ypač akcentavo Šventosios Dvasios svarbą Bažnyčiai ir kiekvienam iš mūsų. Anot prelegento, Bažnyčios padėtis kiekvienoje šalyje skirtinga, jaučiamas vis didėjantis nepasitikėjimas Bažnyčia; dominuojant modernistinei kultūrai, pirmenybė teikiama aukštoms technologijoms, taip mažinama Bažnyčios mokymo reikšmė. Todėl, pasak arkivyskupo, būtinos reformos: reikia kuo daugiau pasauliečių įtraukti į Bažnyčios darbą, kalbėti apie „mirties kultūros” nešamą blogį. Sovietų okupuotų kraštų Bažnyčia įrodė, kad turi savo nuomonę, nes daug žmonių kovojo už savo tikėjimą. Išlaikydami tikėjimo tradiciją žmonės išsaugojo Dievą ir vidinę laisvę. Pasak arkivyskupo K. J. Rauberio, būtina žmones raginti atsakomybei ir pagalvoti, kaip sudaryti sąlygas įvairių bendruomenių ir organizacijų partnerystei. Anot pranešėjo, siekiant atgaivinti Bažnyčios dvasią, ypač svarbi laisvės idėja, kurią pirmoji iškėlė krikščionybė. Įveikiant sudėtingus laikotarpio išbandymus, kaip visada pirmoje vietoje turėtų išlikti Evangelija.

Apie istorinės praeities įtaką dabarties laikams pranešimą skaitė Varšuvos universiteto prof. A. Stelmachovskis. Apžvelgęs bendrą Europos istoriją profesorius pažymėjo, kad krikščioniškosios vertybės yra pirminis ir svarbiausias Europos turtas ir paveldas. Iškėlęs solidarumo svarbą Bažnyčios mokyme, prelegentas akcentavo, kad Bažnyčia bando perimti racionalias idėjas ir jas paremti krikščioniškojo mokymo dvasia. Kinų sieną žmonių širdyse gali sugriauti krikščioniška meilė. Anot prelegento, didėjančio susvetimėjimo priežastis – ne kiekvienos tautos kultūros savitumas, bet nenoras bendrauti. Po pietų keturiose darbo grupėse buvo kalbama apie Caritas situaciją atskirose šalyse, aptartas Caritas strateginis planas ateičiai, Bažnyčios nūdienos situacija.

Apie dabartines ekonomines, politines ir socialines kryptis bei išbandymus Rusijoje mintimis pasidalijo 1992 metais Sankt Peterburge įkurtos organizacijos „Piliečių kontrolė” pirmininko pavaduotojas J. Vdovinas. Šios organizacijos uždavinys – ginti žmonių teises ir piliečius nuo neteisėtų prokuratūros bei slaptųjų tarnybų veiksmų. Anot prelegento, tiek Rusijoje, tiek kituose pokomunistiniuose kraštuose padėtis panaši. Kuriant naują socialinę politiką būtina skatinti kiekvieno žmogaus atsakomybę už savo šeimą ir valstybę. Pranešėjas taip pat pabrėžė demokratinių liberalių reformų svarbą biurokratiniuose valdininkų sluoksniuose, ragindamas Rusijos žmonėms paramą teikti ne per valdininkus, bet užmezgant ryšius su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Apie dabartines ekonomines, politines ir socialines kryptis Vidurio Europoje kalbėjo Varšuvos universiteto Socialinės etikos ir socialinių mokslų fakulteto vadovas H. Jurosas, apžvelgęs Lenkijos „Solidarumo” veiklos etapus. Kalbėdamas apie Bažnyčios socialinį vaidmenį, prelegentas pažymėjo, kad Bažnyčios struktūros turi sietis su visuomenės struktūromis. Bažnyčia privalo atsižvelgti į visuomenės kritines pastabas ir gerovės sampratą. Caritas organizacija, kaip Bažnyčios dalis, dirbanti socialinį darbą, turi remtis Evangelija ir Bažnyčios socialiniu mokymu.

Spalio 9 dieną, pirmininkaujant Europos Caritas prezidentui vysk. W. Kenney, Šveicarijos Caritas prezidentas J. Krummenacheris pristatė Europos Caritas strateginio plano dokumentą ir jo rengimo metodiką. Prelegentas teigė, kad Europos Caritas siekia solidarios visuomenės, ne tik socialinių problemų sprendimo. Veikiant kartu su Caritas Internacionalis, bus stengiamasi sukurti profesionalią struktūrą, galinčią teikti moralinę ir finansinę pagalbą jaunimo ir kitoms organizacijoms, sudaryti geresnes sąlygas įsijungti Rytų ir Vidurio Europos organizacijoms, daryti įtaką Europos Sąjungai ir Tarybai. Vysk. W. Kenney akcentavo finansinės atsakomybės svarbą kuriant solidarią visuomenę ir mažinant skurdą.

Po to regioninėse ir tarpregioninėse darbo grupėse kalbėta apie strateginio plano projekto pagrindinius principus, Caritas darbo struktūrų sukūrimo vietose svarbą, diskutuota, kuo Caritas skiriasi nuo kitų organizacijų.

Spalio 10 d. rytiniame posėdyje, pirmininkaujant Europos Caritas prezidentui vysk. W. Kenney, buvo patvirtintas Europos Caritas strateginis planas,  perrinktas naujas šios organizacijos prezidentas. Juo tapo 20 metų Prancūzijos Caritas darbo patirtį turintis Caritas Internacionalis sąskaitininkas Denis Vienotas. Europos Caritas generaliniu sekretoriumi išrinktas ilgą laiką Lotynų Amerikoje dirbęs psichologas H. Ickingas. Europos Caritas vicepirmininku išrinktas Lenkijos Caritas atstovas V. Lazevskis. Taip pat buvo pateikta finansinė ataskaita, kalbėta statuto klausimu, išrinkta nauja Europos Caritas 6 narių nuolatinė komisija. Pasak vysk. W. Kenney, naujo strateginio plano baziniai dalykai nepasikeitė – Europos Caritas siekia būti šalia labiausiai pagalbos reikalingų žmonių. Ši organizacija yra socialinė pastoracinė Bažnyčios išraiška ir toliau bus tęsiamas socialinės misijos darbas. Europos Caritas generalinis sekretorius H. Ickingas pažymėjo, kad Lietuvos Caritas atitinka europinę Caritas sampratą, yra struktūriškai įtvirtinta organizacija, pripažinta Lietuvos Vyskupų konferencijos ir remiama Bažnyčios. Be to, Lietuvos Caritas glaudžiai bendradarbiauja su valstybinėmis šalies ir vietos institucijomis. Pasak H. Ickingo, apie 10 Rytų Europos šalių pretenduoja tapti Europos Caritas narėmis. Neseniai buvo priimta Rusija, o artimiausiu metu numatoma priimti Latviją ir Estiją.

Konferencijos dalyviams buvo suorganizuotos ekskursijos po Kauną, Vilnių. Jie susipažino su Lietuvos Caritas šiuose miestuose vykdomais projektais, aplankė Rumšiškių buities muziejų, Trakus, kitas žymias vietas.

Paskutinę konferencijos dieną Vytauto bažnyčioje  aukotos šv. Mišios, po jų visi buvo pakviesti į atsisveikinimo vakarą, kuris vyko Kauno arkivyskupijos Jaunimo centre.

-jp-