Popiežius: apsilankymas Kroatijoje
 

(KAP, KNA)  Spalio 2 – 4 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Kroatijoje, kur palaimintuoju paskelbė buvusį Zagrebo arkivyskupą kardinolą Alojzije Stepinacą (1898 – 1960).

Susitaikyti ir demokratizuoti visuomenę

Apsilankymą Kroatijoje popiežius Jonas Paulius II pradėjo raginimu susitaikyti ir demokratizuoti visuomenę. Spalio 2 dieną Zagrebo oro uoste jis sakė, jog šalies gyventojai šiandien visomis jėgomis turėtų stengtis užgydyti karo padarytas žaizdas, siekti „tikro visų etninių, religinių ir politinių grupių susitaikymo”, taip pat labiau „demokratizuoti visuomenę. Atkreipdamas dėmesį į gausius šio šimtmečio karinius konfliktus Balkanuose, popiežius išreiškė viltį, kad šioje pasaulio dalyje niekada nebepasikartos praeities nežmoniškumai. Jis ragino žmones pasimokyti iš tragiškos praėjusių dešimtmečių patirties ir bendradarbiauti nepaisant kultūros, kalbos bei religijos barjerų. Jonas Paulius II taip pat priminė „baisų komunistinės priespaudos laikotarpį” ir pavadino kardinolą Stepinacą tikėjimo kankiniu bei liudytoju, apšvietusiu XX amžių.

Tos pačios dienos vakare kreipdamasis į Kroatijos gyventojus Zagrebo katedros aikštėje, popiežius Jonas Paulius II kvietė kroatus paversti savo tėvynę taikos židiniu ir atsisakyti fanatiškojo nacionalizmo formų. Jis priminė kardinolo Stepinaco žodžius: „Didieji patriotai yra ne tie, kurie garsiausiai šaukia, bet tie, kurie sąžiningiausiai vykdo Dievo įsakus”. Patvarios taikos prielaidas, pasak popiežiaus, sudaro teisingumas šalies viduje, pagarba kitiems ir taikingas skirtingų kultūrų sugyvenimas. Jonas Paulius II pareiškė, kad kroatai atvėrė naują savo istorijos puslapį. Už nugaros palikusi baisias XX amžiaus tragedijas, šalis laukia būsimojo tūkstantmečio, karštai ilgėdamasi taikos, laisvės ir solidarumo. Popiežius pabrėžė, kad ir nedidelės tautos turi teisę į apsisprendimą. Tačiau ši teisė sykiu įpareigoja kiekvieną tautą kurti savo viduje teisinės valstybės principais pagrįstą tvarką.

Naujas palaimintasis – šalies tragedijos simbolis

Spalio 3 dieną Marijos šventovėje Marija Bistrica netoli Zagrebo popiežius Jonas Paulius II paskelbė palaimintuoju kardinolą Alojzije Stepinacą. Šv. Mišiose dalyvavo daugiau negu 400 tūkstančių tikinčiųjų.

Kardinolas A. Stepinacas, gimęs 1898 metais, 1924 – 1931 m. studijavo Romos šv. Grigaliaus universitete, kurį baigė filosofijos bei teologijos daktaro laipsniu. 1930 m. buvo įšventintas kunigu, 1934 m. popiežiaus Pijaus XI paskirtas Zagrebo arkivyskupu koadjutoriumi, 1937 m. tapo Zagrebo arkivyskupijos ordinaru. 1938 m. arkivyskupas organizavo „pagalbos žydų pabėgėliams akciją”. Karo metais jis niekada nepraleisdavo progos pasmerkti rasizmą ir ginti kiekvieno žmogaus bei tautos teises. Kroatijai, kuri 1941 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe, 1945 m. vėl tapus, šį kartą komunistų valdomos, Jugoslavijos dalimi, jis tvirtai gynė Bažnyčios teises ir kroatų tautos interesus. Jugoslavijos vadovui Titui neįkalbėjus arkivyskupo prisidėti prie Katalikų Bažnyčios Kroatijoje ryšių su Roma nutraukimo, 1946 m. jis buvo suimtas ir nuteistas šešiolika metų kalėti lageryje. Pablogėjus arkivyskupo sveikatai, 1951 m. jis buvo paleistas iš kalėjimo ir įkalintas namuose, kur galėjo atlikinėti kunigiškąsias funkcijas ir priiminėti lankytojus. Jis parašė apie 5000 laiškų, kuriuose nuolatos įspėdavo kunigus nestoti į režimo kontroliuojamus dvasininkų susivienijimus. 1953 m. popiežius Pijus XII suteikė jam kardinolo titulą. Nors ir spaudžiamas komunistinės valdžios, kardinolas Stepinacas 1959 m. atsisakė liudyti prieš vyskupijos seminarijos dvasios tėvą Cyrilą Kosą. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio atsisakymo, kardinolas mirė. Spėjama, kad jis buvo nunuodytas.

Per pamokslą popiežius Jonas Paulius II prilygino kardinolą Stepinacą ankstesniems kroatų kankiniams. Penkiolika gyvenimo metų, praleistų namų arešte, jam buvo nepertraukiamos kančios laikotarpis, kurio metu jis bebaimiškai liudijo tikėjimą. Kardinolo asmuo, pasak popiežiaus, simbolizuoja visą šalį ištikusią tragediją. Popiežius paminėjo tris didžiuosius šio šimtmečio blogius – fašizmą, nacionalsocializmą ir komunizmą ir priminė 1943 m. per pamokslą Stepinaco pasakytus žodžius. Kardinolas pasmerkė karo prievartą bei neteisingumą ir pabrėžė, jog Bažnyčia neremia nė vienos iš anuometinių politinių sistemų, bet pritaria „sistemai, kuri tokia pat sena kaip dešimt Dievo įsakymų”. Jonas Paulius II šia proga vėl aiškiai ragino kroatus susitaikyti bei atmesti nacionalistinį fanatizmą. Atleisti ir susitaikyti, pasak jo, reiškia apvalyti atmintį nuo neapykantos, pykčio ir keršto jausmų. Tai taip pat reiškia „pripažinti broliu tą, kuris mums sukėlė kančių”.

Suteikti Kroatijai naują veidą

Per šv. Mišias, kurios buvo aukojamos spalio 4 d. Splito mieste Splito arkivyskupijos 1700-ųjų metinių proga, popiežius Jonas Paulius II priminė tūkstantmetę katalikybės istoriją šioje Balkanų srityje. Kreipdamasis į maždaug 300 tūkst. šv. Mišių dalyvių, jis ragino katalikus įsisąmoninti savo istorinį paveldą ir aktyviai prisidėti prie šiuolaikinės Kroatijos visuomenės kūrimo. Krikščionys, pasak popiežiaus, pašaukti suteikti savo tėvynei naują veidą. Jis pabrėžtinai akino Kroatijos katalikus įtvirtinti visuomenėje krikščioniškąsias vertybes. „Be vertybių nėra tikros laisvės ir tikros demokratijos”, – sakė popiežius. Krikščionims tai taip pat reiškia įpareigojimą padėti kurti bendrąją gerovę.

Po šv. Mišių kreipdamasis į Kosove konfliktuojančias puses, popiežius Jonas Paulius II pabrėžė, jog prievarta ir griovimas šiame krašte turėtų užleisti vietą atleidimui bei susitaikymui. Sykiu jis ragino tarptautinę valstybių bendriją solidarumo dvasia skubiai imtis reikiamų priemonių šiam tikslui pasiekti. Popiežius taip pat meldėsi už visą Pietryčių Europą, „kad čia gyvenančios tautos, galiausiai viena su kita susitaikiusios, patirtų taiką ir lygiomis teisėmis bei pareigomis galėtų dalyvauti žmonijos šeimos gyvenime”.

Po pietų Jonas Paulius II susitikęs su Kroatijos vyskupų konferencijos nariais, priminė, jog didelių socialinių pokyčių laikotarpiu Kroatijai labai reikia aktyvių katalikų kultūros bei politikos srityse. Jis taip pat akino juos dėti pastangas, kad žmonės nepapultų į „vartotojiškumo bei malonumų visuomenės spąstus”, akcentavo būtinybę stiprinti šeimoms skirtą pastoraciją. Privalu nenuilstamai kreipti dėmesį į šeimos idealus bei teisę į gyvybę. Bažnyčiai taip pat nevalia palikti likimo valiai sunkumus išgyvenančių šeimų. Sykiu Jonas Paulius II ypač ragino vyskupus neužmiršti silpnųjų. Jis taip pat daug kalbėjo apie šalyje paplitusią abortų praktiką, „plintančią mirties kultūrą”, kuriai Bažnyčia turėtų priešpriešinti gyvybės kultūrą.

Kroatijai reikia pagalbos iš išorės ir demokratijos viduje

Baigdamas savo apsilankymą, spalio 4 d. tarptautiniame Splito oro uoste popiežius Jonas Paulius II paragino tarptautinę bendriją padėti karo sužalotam kraštui, o pačius kroatus – nuosekliai įgyvendinti demokratijos principus. Kreipdamasis į užsienį, popiežius sakė: „Prašau viso pasaulio geros valios žmonių neužmiršti tragedijos, kurią šie gyventojai patyrė per šį šimtmetį”. Reikalinga konkreti pagalba, kad žmonės galėtų gyventi laisvai ir oriai. Kroatus Jonas Paulius II drąsino galutinai įveikti dabartinį pokario laikotarpį. Pirmieji šių pastangų rezultatai jau matomi, ir niekam nevalia nuleisti rankų dar esamų sunkumų akivaizdoje. Dalyvaujant valstybės prezidentui Franjo Tudjmanui, kurio partija šiuo metu valdo Kroatiją, popiežius priminė, jog be sąžiningumo, protingumo, kantrybės ir pagarbos kitiems demokratijai gresia „bankroto” pavojus. Jis taip pat pareiškė, kad Katalikų Bažnyčia aktyviai prisidės prie į Vakarus orientuotos bei teisingos visuomenės Kroatijoje kūrimo.

Popiežius apžvelgė savo kelionę

Per spalio 7-osios visuotinę audienciją popiežius Jonas Paulius II apžvelgė savo apsilankymą Kroatijoje, gynė palaimintąjį kardinolą A. Stepinacą nuo kartais jam metamų kaltinimų bendradarbiavus su fašistais. Naujasis palaimintasis, pasak popiežiaus, yra iškilus Bažnyčios kovos su blogio iššūkiais simbolis. Jo paskelbimas palaimintuoju sykiu yra „Evangelijos pergalė prieš totalitaristines ideologijas”, Dievo teisės bei sąžinės pergalė prieš prievartą bei priespaudą. Kardinolui Stepinacui asmeniškai teko pajusti visą tragediją, Europos patirtą šiame šimtmetyje, – fašizmą, nacionalsocializmą ir komunizmą. Popiežius taip pat dar kartą pabrėžė, kad patvari taika iš esmės priklauso nuo vertybių, kurias sugriovė totalitarizmas, atkūrimo.
 

Edith Stein paskelbta šventąja

(KAP)  Spalio 11 dieną popiežius Jonas Paulius II šventąja paskelbė žydų kilmės karmelitę Edith Stein (1891 – 1942), kurią nacistai 1942 m. deportavo iš Olandijos ir nužudė Auschwitzo koncentracijos stovyklos dujų kameroje. Šia proga popiežius priminė „milijonus žydų tautybės brolių ir seserų”, tapusių Šoa aukomis. Per šv. Mišias šv. Petro aikštėje popiežius pasmerkė bet kurias rasizmo bei antisemitizmo formas. Jis pacitavo šiuos E. Stein žodžius: „Mūsų meilė žmonėms yra meilės Dievui matas: krikščionims – ir ne tik jiems – nėra ‘svetimų žmonių’.  Kristaus meilė nepažįsta ribų”. Jonas Paulius II pavadino karmelitę „iškilia Izraelio ir ištikima Bažnyčios dukra”, išsaugojusią ištikimybę ir savo kilmei, ir krikštui. Popiežius dar kartą iškilmingai patvirtino: holokaustas niekada neturi pasikartoti, „niekur šiame pasaulyje”. Glaustai primindamas E. Stein gyvenimo istoriją, Jonas Paulius II konstatavo, kad E. Stein buvo deportuota į Auschwitz ir ten nužudyta kaip žydė. Tačiau ji sykiu buvo krikščionių kankinė, mirusi dėl nacionalsocialistų neapykantos Bažnyčiai.