Mieli broliai Vyskupai ir Kunigai,
Mieli Broliai ir Seserys Kristuje,

Labai džiaugiuosi, galėdamas šiandien Vilniaus katedroje drauge su Jumis kaip popiežiaus atstovas Jūsų šalyje švęsti sekmadienio Eucharistiją, kurioje ypatingu būdu prisimename Šventąjį Tėvą popiežių Joną Paulių II. 1978 m. spalio 16 dieną jis, tuo metu Krokuvos arkivyskupas ir kardinolas, buvo išrinktas popiežiumi. Tad šiais metais jo išrinkimo diena sutampa su jo pontifikato 20-osiomis metinėmis.

Nuoširdžiai sveikinu visus, susirinkusius į šias padėkos pamaldas. Drauge sveikinu ir tuos, kurie yra su mumis klausydamiesi radijo transliacijos. Ir juos iš širdies kviečiu kartu su mumis melstis už Šventąjį Tėvą ir dėkoti Dievui už jo ilgą, nenuilstamą veiklą Bažnyčios ir žmonių gerovei.

Pranešimas apie jo išrinkimą 1978 m. spalio 16-ąją Romos šv. Petro aikštėje, kur tą vakarą buvau asmeniškai, padarė man neužmirštamą įspūdį. Įvyko tai, ką vargiai kas nors laikė galimu. Pirmą kartą po 450 metų Romos vyskupu ir kartu pasaulinės Bažnyčios popiežiumi buvo išrinktas ne italų kilmės kardinolas.

Tačiau didelis netikėtumas visiems buvo ne tik šis išrinkimas. Naujas popiežius Jonas Paulius II netrukus pats ėmė stebinti Bažnyčią ir pasaulį savo nepaprastai intensyvia bei vaisinga pastoracine veikla, daugybe naujų iniciatyvų, savo pastoracinėmis kelionėmis beveik į visas šalis penkiuose žemynuose ir savo ryžtingomis pastangomis ginant visų žmonių orumą ir teises, taiką ir teisingumą pasaulyje.

Išrinktas popiežiumi vos 58 metų amžiaus, Jonas Paulius II savo pontifikato metais darė įspūdį savo žmogišku atvirumu bei mokėjimu bendrauti, turtingomis kalbų žiniomis, savo dinamiškumu bei kūrybine galia ir pirmiausia meilės kupinu dėmesingumu žmonėms, ypač jaunimui, silpniesiems ir ligoniams, taip pat tautoms, kenčiančioms dėl gamtos nelaimių, priespaudos, bado ir karo.

Metas apibendrinimams dar neatėjo. Tačiau jau šiandien aišku, kad mūsų dabartinis Šventasis Tėvas įeis į Bažnyčios istoriją kaip vienas iš didžiausių popiežių, o jo tarnybos laikotarpis – kaip vienas reikšmingiausių pontifikatų. Jo pontifikatas jau šiandien yra ilgiausias šiame šimtmetyje ir lieka artimai susijęs su Vatikano II Susirinkimo pradėtu religiniu bei bažnytiniu atsinaujinimu, kurį popiežius Jonas Paulius II tęsė atsargiai ir ryžtingai.

Be baimės smerkdamas bet kurią priespaudos ir neteisingumo apraišką tarp tautų ir visuomenėje, popiežius Jonas Paulius II taip pat lemtingai prisidėjo prie didžiųjų politinių pokyčių šio šimtmečio pabaigoje – prie komunizmo žlugimo ir šaltojo karo pabaigos. Tačiau dėl to atsirado ir jo priešų, kurie net nepabijojo 1981 metų gegužę pasikėsinti į jo gyvybę.

Dėl šio pontifikato didelės reikšmės ne tik Bažnyčiai, bet ir pasaulio likimui 20-ųjų išrinkimo popiežiumi metinių proga Jonui Pauliui II pagarbą bei padėką šiandien reiškia ne tik krikščionys, bet ir daugelis valstybės vadovų, politikos, mokslo ir kultūros sričių žmonių, kitų religijų sekėjų ir netgi asmenybių, atstovavusių buvusiems komunistiniams režimams.

Žinoma, mes, krikščionys, gerbiame popiežių ne tiek kaip vieną iš šios žemės didžiųjų, bet kaip aukščiausiąjį Bažnyčios ganytoją, kaip įpėdinį apaštalo Petro, kuriam Kristus patikėjo savo Bažnyčios vadovavimą, pavedė ganyti jo avis ir stiprinti tikėjimo brolius bei seseris. Pagrindinis Šventojo Tėvo dėmesys bei meilė tenka Bažnyčiai. Ką jis, be to, pajėgia padaryti tarptautinės bendrijos labui, tą jis daro tarnaudamas Bažnyčiai ir jos vardui.

Išrinktas popiežiumi, Jonas Paulius II savo svarbiausiu būsimu uždaviniu įvardijo maldą už Bažnyčią. Mūsų Šventasis Tėvas pirma visos veiklos yra maldos vyras. Pirma visų pastangų bei darbų Bažnyčiai jis yra Mozė ant kalno, apie kurį ką tiktai girdėjome pirmajame skaitinyje. Jis irgi nepaliaujamai kelia rankas maldai už Bažnyčią, nuolatos besigrumiančiai su tamsos galybėmis. Ir jam irgi reikia, kad padėtume bei jį paremtume bendradarbiavimu bei malda.

Iš suvokimo, kad yra išrinktas ir pasiųstas Kristaus, popiežius Jonas Paulius II semiasi jėgų nenuilstamai veiklai Bažnyčios ir žmonių labui. Šventasis Tėvas skelbia žmonėms Dievo žodį „laiku ir nelaiku”, kaip to iš gero Viešpaties apaštalo reikalauja šv. Paulius šiandienos antrajame skaitinyje, susitaikydamas su nepopuliarumu ar prieštaravimais. Net jei jo nerimastingi raginimai moraliai atnaujinti savo gyvenimą ir visuomenę dažnai gali atrodyti it vienišas balsas tyruose, jis lieka kupinas vilties, nes žino, kad tai balsas to, kuris pasiųstas taisyti Viešpačiui kelius.

Amžiaus našta ir su jo iškilia tarnyba susijusi didelė atsakomybė per dvidešimt pontifikato metų sulėtino popiežiaus žingsnį ir sulenkė jo nugarą. Tačiau šie sunkumai netrukdo jam su nemažesniu atsidavimu tęsti iš Viešpaties gautą uždavinį. Jis žino esąs Dievo rankose, globojamas Apvaizdos ir palaikomas krikščionių maldos bei daugelio žmonių palankumo bei pagalbos.

Su didele viltimi popiežius Jonas Paulius II šiandien žvelgia į artėjantį Didįjį 2000 metų jubiliejų ir primygtinai kviečia visus krikščionis pasirengti deramai paminėti šias nepaprastas mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus gimimo metines. Tegu Dievas išklauso Šventojo Tėvo maldos ir išpildo jo didelį norą nuvesti Bažnyčią į trečiąjį tūkstantmetį.

Mieli Broliai ir Seserys! Šioje Eucharistijos aukoje su didele padėka bei pripažinimu dėkokime Dievui už mūsų Šventąjį Tėvą Joną Paulių II, kuris yra Dievo dovana Bažnyčiai ir pasauliui šio šimtmečio ir tūkstantmečio pabaigoje. Savo malda reiškiame savo tikėjimo bei meilės kupiną artumą Šventajam Tėvui, didžiai dėkodami už viską, ką jis per 20 savo pontifikato metų yra padaręs Bažnyčiai ir žmonėms, taip pat Lietuvai bei visoms trims Baltijos šalims atgaunant laisvę ir nepriklausomybę. Tegu Dievas apšviečia jį savo veidu, saugoja jį ir galiausiai dovanoja jam drauge su jam patikėtąja kaimene amžinąją palaimą! Amen!