Rõžinis ar rožinżs

Spalio mėnesį kalbama graži malda Marijai. Iki šiol Lietuvoje buvo įprasta šią maldą vadinti Rožančiumi. Prasidėjus Atgimimui vėl ėmė atgyti sovietmečiu beveik numarintas bažnytinių raštų stilius. Ėmė plisti lietuviški šios maldos ir paties šiai maldai skirtų karoliukų vėrinio pavadinimai – rõžinis, rožinżs. Žodis rõžinis į „Lietuvių kalbos žodyną” yra patekęs iš užsienyje išleisto „Lietuvių rašomosios kalbos žodyno”, jis taip pat įrašytas ir į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno” 3-ąjį leidimą, bet plačiau neaiškinamas. Ten kaip pagrindinis žodis įdėtas roža¹čius. Beje, „Lietuvių kalbos žodyne” yra ir dar vienas žodis šiai realijai pavadinti – rožinżs. Pateko jis į šį žodyną iš 1940 m. „Gimtosios kalbos”. Vadinasi, seniai ieškoma šiai gražiai maldai lietuviško pavadinimo.

Kurį iš šių vartojamų variantų pasirinkti, labai argumentuotai ir išsamiai išdėstė Aldonas Pupkis 1996 m. „Gimtosios kalbos” žurnalo 4 numeryje. Kadangi rõžinis yra sudaiktavardėjęs būdvardis, kuriuo pavadinama „tokia kaip rožės” spalva, maldai įvardyti geriau tiktų rožinżs. Jis yra tokios pat darybos kaip ir kiti daiktavardinės ypatybės turėtojų pavadinimai – pakulinżs „iš pakulų austas prastas audeklas”, sultinżs, bergždinżs, ilginżs „aukšto ūgio žmogus”, kurtinżs, marginżs ir visas būrys jų giminaičių.

Rožinys būtų 3b kirčiuotės – rožinżs, rõžinio, rõžiniui, rõžinį, rõžiniu, rožinyjź.

Tad rinkimės taisyklingesnę formą, nes įpratimas antras prigimimas – pasirinkus nelabai vykusį žodį, bus sunku nuo jo atprasti.

Albina Pribušauskaitė