Tvirta moralė yra kiekvienos tautos pamatas, kurį reikia nuolatos stiprinti. Tai, ką matome nepriklausomoje Lietuvoje, visiems geros valios žmonėms kelia didelį susirūpinimą. Vargstantys ir prasigėrę žmonės, narkotikų vergais tapęs jaunimas, pažeistos šeimos, neregėtai išaugęs nusikalstamumas, savižudybės ir t. t. Kruvina širdimi galima skaičiuoti ir skaičiuoti moralines bėdas Lietuvoje – pagalbos šauksmą girdime iš kiekvieno jos kampelio.

Žmones demoralizuoja didelis socialinis neteisingumas. Lietuvai prisikeliant iš okupacijos daug jos turto kreivais keliais pateko į apsukrių ir nesąžiningų žmonių rankas, o šiandien žmonių pasipiktinimą kelia bedugnė tarp gaunančiųjų ypač didelius atlyginimus ir gyvenančiųjų visiškame skurde. Šitokia padėtis aptemdo net atgautos laisvės džiaugsmą ir stabdo normalų tautos vystymąsi.

Ne tik kovotojai už blaivybę, bet visi mąstantieji Lietuvos žmonės nesupranta, kodėl alkoholio monopolis atiduotas į privačias rankas. Ką gali padaryti Bažnyčia, kovodama su alkoholizmu, jei uždegama žalia šviesa alkoholio ir tabako reklamai, jei į prekybą alkoholiu, nešančiu tautai išsigimimą, žiūrima kaip į prekybą saldainiais ar pomidorais, o Lietuva legaliai paversta smuklių šalimi? Į privačias kišenes suplaukia vargšų žmonių pinigai, o Lietuvai paliekama teisė ilgėtis sovietinių laikų.

LDDP valdymo metais nebuvo įteisinti azartinių lošimų namai ir Bažnyčia šį žingsnį sveikino. Šiandien dori Lietuvos žmonės nerimauja, kad vėl parengtas azartinių lošimų namų įstatymo projektas, atversiantis kelią daugeliui nusikaltimų. Sunkiai bus galima patikėti, kad valdžios vyrams rūpi tautos moralės kėlimas, kai legalizuotų azartinių lošimų namų pavėsyje vešės pinigų plovimas, prostitucija, narkotikų biznis ir kiti nusikaltimai, kaip ir visur, kur legaliai veikia šie namai.

Susirūpinimą kelia ir tai, kad kiekvienais metais grėsmingai auga ne tik suaugusiųjų, bet ir paauglių nusikalstamumas. Nėra abejonės, kad kasdien jį skatina per TV propaguojamos žudynės, smurtas, sekso ir pinigo kultas. Teisėtvarkos institucijos imasi skubiausių priemonių, jei net anonimas praneša apie galimą pastato susprogdinimą, tačiau, kai kasdien per žiniasklaidą yra sprogdinami valstybės pamatai, beveik visi tyli, nes bijo pažeisti neteisingai suprastą laisvę, bijo pasirodyti atsilikę. Vargu ar Europai bus įdomi mūsų tėvynė, tapusi panaši į prasigėrusį Sibiro kaimą, kuriame klesti nusikaltimai.

Didelę pagalbą ugdant jaunimo moralę teikia Lietuvos mokyklose įvestas privalomas dorinis religinis ugdymas, tačiau ką gali padaryti nors ir geriausia viena savaitinė tikybos ar etikos pamoka, juolab kad dažnoje mokykloje vyrauja indiferentizmas tautinėms, religinėms ir moralinėms vertybėms? Sunkiai suvokiamos kai kurių Seimo deputatų pastangos padaryti sudėtingesnį ar apskritai sunaikinti tikybos dėstymą mokyklose. Tai liudija jų kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl Švietimo įstatymo pataisų, atveriančių aiškesnę perspektyvą doroviškai religiškai ugdyti moksleivius. Šitiems deputatams galėtume priminti, kur iš tikrųjų yra pavojus Lietuvai. Tauta kentės ne todėl, kad jaunoji karta tikės Dievą ir laikysis Dekalogo, bet todėl, kad jos dvasia bus užnuodyta nihilizmu ir nešvankumais, užteršusiais eterį, diskotekas ir platinamais per garso ir vaizdo kasetes.

Lietuvą labiausiai mylintieji ir už ją daugiausiai kentėję žmonės yra sutrikę, nusivylę ir klausia: kur mes einame? Šitie žmonės neretai yra niekinami, iš jų šaipomasi ir laukiama jų mirties. Ne jų mirties reikia laukti, bet sudrausminti įžūliausius tautos moralės griovėjus ir kurti bei įgyvendinti programas, kurios padėtų išlaikyti sveiką tautos širdį ir per kančias išsaugotą religinį ir moralinį paveldą.

Bažnyčia jaučia savo atsakomybę ir nori prisidėti prie tautos moralinio prisikėlimo, tačiau kai kas sąmoningai bando paralyžiuoti jos veiklą. Gal tai paprasčiausiai nūdienos mada ne dirbti, bet visus kritikuoti, gal tai antibažnytinė akcija suinteresuotų politinių jėgų, kurioms tradicinės religinės bendruomenės yra kliūtis realizuoti savo planus? Nenorime spėlioti ir ko nors kaltinti, tik tvirtiname, kad Bažnyčia skaudžiai išgyvena dėl kiekvieno savo nario puolimo, ypač dėl dvasininkų neištikimybės savo įsipareigojimams, tačiau kai pavienių žmonių klaidos yra naudojamos kovai prieš instituciją, nuo seno ugdžiusią ir tebeugdančią sveiką visuomenę, tokiose akcijose nelengva matyti gerą valią.

Kreipdamasis į visus geros valios žmones, raginu nelikti pasyviais stebėtojais, kai morališkai yra luošinama tauta. Norime tikėti, kad valdžios vyrai, priimdami ir vykdydami įstatymus, rūpinsis tiek medžiaginiu, tiek dvasiniu tautos augimu, tuo tarpu mes, Lietuvos žmonės, išgyvenantys dėl tautos likimo, prenumeruokime tik tuos laikraščius ir žurnalus, kuriuose nėra smurto ir nešvankybių. Sukurkime šeimose pozityvią nuostatą žiūrėti tik tas TV laidas, kurios ne žaloja, bet praturtina dvasią. Nepirkime tų prekių, kurios yra reklamuojamos per smurtines ir nedoras TV bei radijo laidas. Jei šito nepadarysime, jokie įstatymai nebus pajėgūs sudrausminti pinigų garbintojų, dėl kurių kaltės mūsų tėvynėje tarsi lavina sau kelią skinasi mirties kultūra, o kritika, dažniausiai skiriama tik valdžios vyrams, bus bevertė, o gal net žalinga. Moralinę teisę kritikuoti turi tik tie, kurie pozityviai dirba, kad tautoje būtų daugiau gėrio ir dvasinės šviesos. Mes šitai galime padaryti, ir Dievas palaimins kiekvieną mūsų pastangą.