25 Metai "Mišioms su vaikais"

Įvadas. „Bažnyčia seka savo Viešpaties, kuris apkabindamas vaikus juos laimino, pavyzdžiu”, – paaiškina prieš 25 m. Liturgijos kongregacijos išleistas „Vadovas Mišioms su  vaikais” (AAS 66 (1974) 30–46). 1973 m. lapkričio 1 d. 55-ių pastraipų nuostatus papildė lygiai už metų (1974 m. lapkričio 1 d.) visuotinei Bažnyčiai parengtos „Eucharistinės maldos Mišioms su vaikais”.

Pagrindas. Jau 1967 m. pirmasis Vyskupų sinodas ėmė svarstyti, kaip vaikams palengvinti dalyvavimą liturgijoje (nr. 3). Dokumento reikalingumą lėmė „šių laikų nepalankios vaikų dvasinei pažangai sąlygos” ir tai, kad „liturgijos šventimas negali vaikams iki galo atskleisti savo savaiminės pedagoginės galios”, o „baiminamės, kad vaikams gali dvasiškai pakenkti ilgalaikė pakartotinė beveik nesuprantamų dalykų patirtis” (1,2).

Dėsniai. Liturgiškai ugdoma drauge vaikus žmogiškai bei krikščioniškai auklėjant pagal amžių ir sugebėjimus. Tėvai vaikus moko melstis, o jeigu nereligingi, su jais bent dalijasi žmogiškomis vertybėmis, o veikliai Kristaus paslaptis švenčianti krikščioniškoji bendruomenė yra geriausia vaikų krikščioniškoji ir liturginė mokykla (8-12). Katekezė apie Mišias skirta vaiko veikliam, sąmoningam ir sąžiningam dalyvavimui ugdyti (8-12), o visas liturginis bei eucharistinis auklėjimas kreiptinas į vidinį dalyvavimą (22) ir didėjantį vaikų atsiliepimą į Evangeliją kasdieniame gyvenime (15, 29).

Nurodymai. Popiežiaus Pauliaus VI paskelbtame dokumente išvardyta visa eilė liturgijos patarimų bei nuostatų, taikomų Mišioms su suaugusiais, kuriose dalyvauja vaikai (16-19), ir Mišioms, kuriose dalyvauja vos keli suaugę (20-21). Vaikais čia vadinami nepasiekę paauglių amžiaus (6). Tarp gairių yra šios:
– trumpinti ar praleisti kai kuriuos dalykus ir geriau parinkti Mišių tekstus (3),
– kūdikiai atneštini į Mišių pabaigą, jeigu su jais užsiimta Mišių metu atskirai (16),
– atkreipti dėmesį į vaikus, tiesiai jiems kalbant Mišių pradžioje ir pabaigoje bei per pamokslą (17),
– vaikams vesti Žodžio liturgiją netoli Mišių vietos ir juos įvesti į suaugusių bendruomenę po Žodžio liturgijos (17),
– vaikams pavesti užduotis, pvz., atnešti atnašas, giedoti kai kurias Mišių dalis (18),
– kai daug vaikų, Mišios orientuojamos labiau vaikams ir pamokslas sakomas atsižvelgiant į juos (19),
– vaikams Mišios tinkamos ypač šiokiadieniais, jei šventadieniais vaikai dalyvauja su šeimomis (20),
– Mišios taip pritaikytinos vaikams, kad nebūtų visai skirtingos nuo paprastų Mišių,
– bet nereikalautina, kad būtų visiškai vienodos (21),
– kuo daugiau vaikų įtrauktina į Mišias, pvz., jiems pavedama paruošti vietą ir altorių, vesti giedojimą, giedoti chore, groti muzikos instrumentu, skaityti, atsiliepti pamokslo metu, kalbėti visuotinę maldą, atnešti atnašas ir pan. (22),
– įterpiami paaiškinimai, pvz., prieš prefaciją (22),
– kunigas atsakingas už šventišką, bičiulišką ir apmąstomą liturgiją, rūpinamasi kilniu, aiškiu ir paprastu Mišių šventimo būdu, vengiant vaikiškumo (23),
– laisvai pasinaudojama progomis paaiškinti, bet ne kaip per pamoką (23),
– kunigas kartais savais žodžiais įveda, pvz., į atgailos maldą, atnašų maldą, Tėve mūsų, ramybės palinkėjimą ir komuniją (23),
– jeigu kunigas sunkiai prisitaiko prie vaikų galvosenos, kitas suaugęs žmogus gali jiems pakalbėti tuoj po Evangelijos (24),
– Eucharistinės šventės vietoje vaikai turėtų laisvai elgtis pagal jų amžiui tinkamą gyvąją liturgiją (25),
– ir jei bažnyčia tam netinka, parinkti kitą pagarbią vietą (25),
– vaikų Mišių laikas turėtų atitikti jų gyvenimo sąlygas, kada jie yra atviriausi girdėti  Dievo žodį ir švęsti Eucharistiją (26),
– didesnis tarpas tarp Mišių leidžia joms geriau pasirengti ir vaikai būna mažiau išvargę (27),
– kartais geriau turėti bendrą maldą su vaikų sukurtais žodžiais ar Žodžio liturgija (be Mišių) (27),
– skirtingo amžiaus vaikai kviestini Mišioms skirtingais šiokiadieniais (28),
– vaikai rūpestingai parengiami savo atliksimai daliai (29),
– vaikai turėtų padėti paruošti bei papuošti Mišių vietą, parengti taurę su patena ir vynui bei vandeniui indelius (29),
–itin skatintinas giedojimas, ypač Eucharistijos intarpų (30),
– Garbė Dievui aukštybėse, Tikėjimo išpažinimas, Šventas ir Dievo Avinėli gali būti pakeisti panašaus turinio giesmelėmis (31),
– muzikos instrumentai labai padeda, ypač jei patys vaikai jais groja, išreikšti šventišką džiaugsmą ir Dievo šlovę (32),
– judesiai pagal vaikų amžių, krašto paprotį ir Vyskupų konferencijos nutarimus skatintini (33),
–judama procesijos pradžioje, su Evangelijos knyga, atnašomis ir einama komunijos (34),
– liturgija turėtų atrodyti ne sausa ir grynai protinė, o spalvinga ir įvairi panaudojant liturginius puošmenis (35),
– paveikslai bei piešiniai gali išreikšti pamokslą, iliustruoti visuotinę maldą ar skatinti susimąstyti (36),
– tyla labai svarbi, pvz., susitelkti po pamokslo ir komunijos (37),
– labiau negu suaugusiųjų Mišiose tekstai turi būti tariami aiškiai ir neskubant (37),
– kai kurios apeigos bei tekstai niekad nepritaikytini vaikams, kad per daug nesiskirtų nuo Mišių suaugusiems: tikinčiųjų atliepai kunigui, aklamacijos, Tėve mūsų ir Triasmenis laiminimas Mišių pabaigoje (38),
– vaikus pratinti prie Nikėjos tikėjimo išpažinimo, nors leistinas Apaštalų tikėjimo išpažinimas (38),
– paįvairinti įžangines apeigas, kartais praleisti ar papildyti kurią nors dalį (40),
– skaitytinas bent vienas Šventojo Rašto skaitymas, visuomet skaitytina Evangelija; jeigu nė vienas vaikams netinka, parenkamas tinkamesnis Šventojo Rašto skaitinys, sunkiau suprantamos dalys praleidžiamos(41-45),
– Vyskupų konferencijos skatinamos parengti skaitinius vaikams (43),
– Psalmių eilutės rūpestingai atrenkamos, tarp skaitomų eilučių giedama Aleliuja, arba būna susimąstymo tyla (46),
– jeigu skaitomas tik vienas skaitinys, galima giedoti po pamokslo (46),
– Mišiose tinka įvadas skaitiniams, taip pat per šventųjų šventes paaiškinimai apie jų gyvenimą (47),
– vaikai gali skaitinius skaityti balsais, kaip daroma Verbų sekmadienį (47),
– pamokslas (homilija) gali būti dialogas su vaikais (48),
– kunigas gali pritaikyti Mišių maldas (pradžios, atnašų, po komunijos) vaikams suprantamu būdu, vengdamas moralizavimo ar vaikiškumo (51),
– Svarbiausia Mišiose su vaikais Eucharistinė malda, priklausanti nuo kunigo rūpestingo būdo ją skelbti ir nuo vaikų dalyvavimo aklamacijomis (52),
– sudaromos sąlygos, kad vaikai galėtų ramiai ir susitelkę priimti šv. komuniją (53),
– labai svarbus kelių žodžių įvadas į baigminį palaiminimą Mišių pabaigoje, padedantis susieti liturgiją su gyvenimu (54).

Eucharistinės maldos. 1974 m. trejiems metams išleistos trys Eucharistinės maldos vaikams ir po bandomojo laikotarpio įvairiose šalyse įtrauktos į Mišiolą drauge su tuo pačiu metu paskelbtomis Eucharistinėmis maldomis Susitaikinimo Mišioms. Jose lieka tas pats kunigo ir tikinčiųjų dialogas prefacijos pradžioje, Šventas (nebent giesmelei pritaikytas) ir tie patys Viešpaties žodžiai (1, 2). Laikytasi tradicijos, o kiti vaikams pritaikyti žodžiai paprastesni (4,5,6). Eucharistinėje maldoje įterpta daugiau aklamacijų (7) ir dėl įvairovės pateiktos trys Eucharistinės maldos (8).

Dokumente pageidaujama, kad Eucharistines maldas pritaikytų liturgiją pažįstantys žmonės, taip pat suprantantys šio uždavinio auklėjamąją, katechetinę, literatūrinę bei muzikinę reikšmę (9-11), ir lotyniškas tekstas neišverstinas tiesiogiai, nes lotynų kalba niekad neištobulino pokalbio su vaikais stiliaus.

Pirmojoje Eucharistinėje maldoje Šventas padalytas į dvi dalis, o vėliau visas tekstas antrą kartą pakartojamas (23). Antrojoje prefacijoje triskart įterptos aklamacijos Garbė Dievui aukštybėse arba Osana aukštybėse, o po Viešpaties žodžių abu kartus vaikai atsiliepia Jėzus už mus savo gyvybę atidavė (vietoj po Įsteigimo žodžių vieno atsiliepimo, pvz., Mes skelbiame...). Po konsekracijos keturis kartus vaikai atsiliepia Tave garbiname, tave šloviname, tau dėkojame (24). Trečioje maldoje kintama dalis Velykų laikui, o vyskupų konferencijos gali kitiems metų laikams bei progoms parūpinti kitus tekstus, pirma pasiųsdamos juos patvirtinti Apaštalinų Sostui. Trečiojoje po konsekracijos maldoje triskart aklamacija Garbė Dievui aukštybėse (25).

Eucharistinėse maldose apstu suprantamesniais žodžiais išreikštų maldų, pvz., „Mes žinome, kad esi geras... ir mūsų labui darai didžius dalykus”, „Jėzus apkabino vaikus ir juos laimino”, „Jėzus mus atveda pas tave – priimk mus taip, kaip jį priimi”, „Prisimink visus, kurie kenčia skausmą ir liūdesį”, „Jėzus mums parodė, kaip galime tave, Tėve, mylėti, mylėdami kitus žmones”, „Jėzus atvėrė mūsų akis ir mūsų širdis suprasti, kad esame broliai ir seserys ir kad tu – mūsų visų Tėvas”, „Parsivesk mirusius namo, kad jie amžinai su tavimi gyventų”, „Pripildyk visus krikščionis velykiniu džiaugsmu”... (pagal 1977 m. vertimą, vysk. P. Baltakio 1986 05 01 laikinam vartojimui užsienyje patvirtintą tekstą).

Tolesnė raida. 1977 12 10 Pauliaus VI pratęsė Eucharistinių maldų Mišiose su vaikais (kaip Susitaikinimo Mišių EM) vartojimą, primindamas, kad vaikų liturgija kreiptina į suaugusiųjų liturgiją, ypač sekmadieninę. 1980 12 15 Jonas Paulius II atnaujino EM galiojimą, o vėliau leista Eucharistines vaikų Mišių maldas (drauge su Susitaikinimo EM) atspausdinti Mišiole. Visas vaikų Mišių nuostatų bei Mišių su vaikais Eucharistinių maldų parengimas išsamiai aprašytas Notisiae Sacrae Congregationis pro Sacramentis et Culto Divino, čia rasime ir perspausdintus Acta Apostolicae Sedis dokumentus.